P. Saudargas: Laikas susirūpinti išsivaikštančia
ir išmirštančia Lietuvos valstybe

DALIA CIDZIKAITÈ

Balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime prasidėjo pirmoji naujai išrinkto Seimo ir Pasaulio Lietuviųsaud Bendruomenės (PLB) komisijos (toliau — Komisija) sesija. Kaip žinia, komisiją sudaro LR Seimo ir PLB nariai. PLB šiais metais atstovauja Dalia Puškorienė (pirmininkė) ir Irena Gasperavičiūtė (pavaduotoja), nariai: Aurelija Goris-Norienė, Romualdas Kašūba, Joana Kuraitė, Jadvyga Kuršelienė, Rimtautas Marcinkevičius, Angelė Nelsienė, Antanas Rasiulis ir Elona Vaišnienė. Praėjusį rudenį išrinktam Seimui atstovauja Paulius Saudargas (pirmininkas), Rima Baškienė (pavaduotoja), nariai: Saulius Bucevičius, Andrius Šedžius, Dalia Teišerskytė, Zita Užlytė, Ona Valiukevičiūtė ir Artūras Zuokas.

D. Puškorienė Komisijoje nėra naujokė, ji ne pirmus metus eina pirmininkės nuo PLB pusės pareigas. Kitaip su Seimui atstovaujančia politikų grupe — bent keletas jų yra mažai arba visai išeivijoje nežinomi, tarp jų ir pirmininkas iš Seimo — P. Saudargas. Tad šįkart siūlome pažintį su Pauliumi Saudargu.

Į problemas žvelgia kitaip
    
Nors pagal išsilavinimą ir įgytą profesiją Komisijos pirmininkas iš Seimo pusės yra fizikas (2007 metais apsigynė fizinių mokslų daktaro laipsnį), gyvenimas susiklostė taip, jog šiuo metu jis eina Seimo nario pareigas. Nuo 2000 metų aktyviai dalyvauja politinės partijos Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) veikloje. LKD susijungus su Tėvynės Sąjunga (TS), tapo jungtinės partijos pirmininko pavaduotoju. Iškeltas TS-LKD kandidatu 2008 m. laimėjo rinkimus į Seimą. Saudargas neslepia – kadangi tai yra pirmoji jo, ne tik kaip LR Seimo nario, bet ir apskritai kaip valstybės politiko, kadencija, patirtį jis dar tik pradeda kaupti. Tačiau pastebi – kadangi į politiką ateina iš akademinio pasaulio, kartais į problemas žvelgia kitaip nei kolegos – moksliškiau, pragmatiškiau, viskam ieško racionalaus paaiškinimo ir veiksmingų sprendimo būdų.

Komisijos veikla — „uždelstas susirašinėjimas laiškais”

Saudargas vadovauja parlamentinei komisijai, smarkiai besiskiriančiai nuo kitų Seimo komisijų ne tik savo nagrinėjamais klausimais, bet ir darbo organizacija bei struktūra. Kadangi tik pusė Komisijos narių yra LR Seimo nariai, Komisija neturi visų Seimo komisijos įgaliojimų ir daugeliu atvejų jos sprendimai yra tik patariamojo pobūdžio. Todėl, Komisijos pirmininko teigimu, ši Komisija, matyt, negalėtų atlikti ir tam tikrų parlamentinės kontrolės funkcijų ar jai negalėtų būti pavaldžios kitos valstybinės struktūros. Saudargas įžvelgė ir kitą tam tikrą Komisijos veiklos ribotumą — dėl nenuolatinio, o tik periodinio jos darbo grafiko. ,,Komisijos veiklą juokais galima būtų pavadinti ‘uždelstu susirašinėjimu laiškais’, — sakė Lietuvos politikas. O kadangi ‘susirašinėjama’ su valdiškomis įstaigomis, erdvės sprendimams vilkinti ir apsunkinti tikrai netrūksta.” Saudargas apgailestavo, kad laiku ir greitai reaguoti į naujai atsirandančius užsienio lietuvių poreikius ar problemas Komisija visai nepajėgi, todėl dėmesys ir telkiamas tik į ilgalaikes problemas.

Problemos suvoktos, bet sprendžiamos lėtai ir be užsidegimo

Į klausimą, kaip jis vertina ikišiolinę Komisijos veiklą, kokių pokyčių norėtų, Saudargas atsakė, kad praeitos kadencijos Komisija svarstė daugelį svarbių klausimų (pvz., Lietuvos kaip valstybės ryšių stiprinimo su užsienyje gyvenančiais tautiečiais klausimus, LR diplomatinių atstovybių darbo pagerinimo, Lietuvių kultūros paveldo užsienio valstybėse išsaugojimo, dvigubos pilietybės ir kt.) ir problemos šiuose baruose buvo suvoktos, įvardytos, tačiau, jo nuomone, apskritai klausimai sprendžiami pernelyg lėtai, nenuosekliai ir be didelio užsidegimo.

Tarp Lietuvos ir svetur „pakibusi” bendruomenė

Saudargas įsitikinęs, jog kuo toliau, tuo labiau Komisija susidurs ir turės spręsti naujo pobūdžio problemas ir klausimus, susijusius su nauja ekonominės emigracijos banga, ir tam reikia ruoštis. ,,Jau kelerius metus Lietuva susiduria su didelio masto emigracija, o pasaulį ištikusios finansų krizės akivaizdoje problema pasisuks nauju kampu, t. y. ekonominiai migrantai užsienyje patirs vis didesnį vietinį spaudimą, nes pasiūla darbo rinkoje mažės dėl ekonomikos nuosmukio”, — teigė pirmininkas. Jis mano, jog susikurs labai problemiška, tarp Tėvynės ir svetur ,,pakibusi” bendruomenė, reikalaujanti išskirtinio dėmesio, mat grįžtančių tautiečių Lietuvoje išaugusio nedarbo sąlygomis lauks tokia pat atkakli konkurencija.

Siūlo, kaip padidinti LR piliečių skaičių

Saudargas sutiko, jog iš praėjusių metų politikus atsivijusi, ypač išeivijos lietuviams svarbi problema – dvigubos Lietuvos pilietybės klausimas — buvo sprendžiamas gana spalvingai ir karštai. Tačiau, jo nuomone, daugelį klausimų jau pavyko suderinti, tad nuveikta nemažai. ,,Deja, — apgailestavo politikas, — ne visi atvejai šiandieninėje įstatymo redakcijoje yra tinkamai įvertinti.” Jis išsakė viltį, jog jo vadovaujama Komisija ryžtingai imsis spręsti šį klausimą, kuris ir jam asmeniškai visada buvo labai svarbus ir jaudinantis. Saudargo nuomone, jau tikrai laikas susirūpinti išsivaikštančia ir išmirštančia Lietuvos valstybe. Toliau svarstant šį klausimą, jis siūlo vadovautis paprasta logika — ne kaip sumažinti, o kaip padidinti lietuvių kilmę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių skaičių.

Valstybė turi suvokti, kad ji gimė Tautos pagrindu

Saudargas sutiko, jog šiandien Lietuvoje skausmingai jaučiamas valdžios ir visuomenės savitarpio supratimo ir dialogo stygius. Pašnekovo nuomone, kalbant apie Lietuvos valstybės ir užsienio lietuvių dialogą, visų pirma keisti reikia valstybės požiūrį į save pačią. ,,Matematikas pasakytų, kad Lietuvos Valstybė ir lietuvių Tauta sudaro dvi persiklojančias, tačiau nesutampančias aibes, — sakė jis. Lietuvos Valstybė turi suvokti, kad ji yra gimusi Tautos pagrindu, tačiau šiandien tikriausiai arti pusė visos lietuvių Tautos gyvena ne Valstybės teritorijoje, o užsienyje.” Saudargas pridūrė, jog nepaisant to, kad Lietuva gali didžiuotis savo istorija, gerai išsilaikiusia lietuvių kalba ar kitais tautiniais bei kultūriniais dalykais, jis įsitikinęs, jog lietuviškasis etnosas saugomas ne tik tarp valstybės sienų, bet ir lietuvių kilmės žmonėse, kur jie bebūtų.