P. Saudargas: Laikas susirūpinti išsivaikštančia
ir išmirštančia Lietuvos valstybe
DALIA CIDZIKAITÈ
Balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime prasidėjo pirmoji naujai išrinkto Seimo ir Pasaulio Lietuvių
Bendruomenės (PLB) komisijos (toliau — Komisija) sesija. Kaip
žinia, komisiją sudaro LR Seimo ir PLB nariai. PLB šiais metais
atstovauja Dalia Puškorienė (pirmininkė) ir Irena Gasperavičiūtė
(pavaduotoja), nariai: Aurelija Goris-Norienė, Romualdas Kašūba,
Joana Kuraitė, Jadvyga Kuršelienė, Rimtautas Marcinkevičius,
Angelė Nelsienė, Antanas Rasiulis ir Elona Vaišnienė. Praėjusį
rudenį išrinktam Seimui atstovauja Paulius Saudargas
(pirmininkas), Rima Baškienė (pavaduotoja), nariai: Saulius
Bucevičius, Andrius Šedžius, Dalia Teišerskytė, Zita
Užlytė, Ona Valiukevičiūtė ir Artūras Zuokas.
D. Puškorienė Komisijoje nėra naujokė, ji ne pirmus metus eina
pirmininkės nuo PLB pusės pareigas. Kitaip su Seimui atstovaujančia
politikų grupe — bent keletas jų yra mažai arba visai
išeivijoje nežinomi, tarp jų ir pirmininkas iš Seimo
— P. Saudargas. Tad šįkart siūlome pažintį su Pauliumi
Saudargu.
Į problemas žvelgia kitaip
Nors pagal išsilavinimą ir įgytą profesiją Komisijos pirmininkas
iš Seimo pusės yra fizikas (2007 metais apsigynė fizinių mokslų
daktaro laipsnį), gyvenimas susiklostė taip, jog šiuo metu jis
eina Seimo nario pareigas. Nuo 2000 metų aktyviai dalyvauja politinės
partijos Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) veikloje. LKD
susijungus su Tėvynės Sąjunga (TS), tapo jungtinės partijos pirmininko
pavaduotoju. Iškeltas TS-LKD kandidatu 2008 m. laimėjo rinkimus
į Seimą. Saudargas neslepia – kadangi tai yra pirmoji jo, ne tik
kaip LR Seimo nario, bet ir apskritai kaip valstybės politiko,
kadencija, patirtį jis dar tik pradeda kaupti. Tačiau pastebi –
kadangi į politiką ateina iš akademinio pasaulio, kartais į
problemas žvelgia kitaip nei kolegos – moksliškiau,
pragmatiškiau, viskam ieško racionalaus
paaiškinimo ir veiksmingų sprendimo būdų.
Komisijos veikla — „uždelstas susirašinėjimas laiškais”
Saudargas vadovauja parlamentinei komisijai, smarkiai besiskiriančiai
nuo kitų Seimo komisijų ne tik savo nagrinėjamais klausimais, bet ir
darbo organizacija bei struktūra. Kadangi tik pusė Komisijos narių yra
LR Seimo nariai, Komisija neturi visų Seimo komisijos įgaliojimų ir
daugeliu atvejų jos sprendimai yra tik patariamojo pobūdžio. Todėl,
Komisijos pirmininko teigimu, ši Komisija, matyt, negalėtų
atlikti ir tam tikrų parlamentinės kontrolės funkcijų ar jai negalėtų
būti pavaldžios kitos valstybinės struktūros. Saudargas įžvelgė ir kitą
tam tikrą Komisijos veiklos ribotumą — dėl nenuolatinio, o tik
periodinio jos darbo grafiko. ,,Komisijos veiklą juokais galima būtų
pavadinti ‘uždelstu susirašinėjimu laiškais’,
— sakė Lietuvos politikas. O kadangi
‘susirašinėjama’ su valdiškomis įstaigomis,
erdvės sprendimams vilkinti ir apsunkinti tikrai netrūksta.”
Saudargas apgailestavo, kad laiku ir greitai reaguoti į naujai
atsirandančius užsienio lietuvių poreikius ar problemas Komisija visai
nepajėgi, todėl dėmesys ir telkiamas tik į ilgalaikes problemas.
Problemos suvoktos, bet sprendžiamos lėtai ir be užsidegimo
Į klausimą, kaip jis vertina ikišiolinę Komisijos veiklą, kokių
pokyčių norėtų, Saudargas atsakė, kad praeitos kadencijos Komisija
svarstė daugelį svarbių klausimų (pvz., Lietuvos kaip valstybės
ryšių stiprinimo su užsienyje gyvenančiais tautiečiais
klausimus, LR diplomatinių atstovybių darbo pagerinimo, Lietuvių
kultūros paveldo užsienio valstybėse išsaugojimo, dvigubos
pilietybės ir kt.) ir problemos šiuose baruose buvo suvoktos,
įvardytos, tačiau, jo nuomone, apskritai klausimai sprendžiami pernelyg
lėtai, nenuosekliai ir be didelio užsidegimo.
Tarp Lietuvos ir svetur „pakibusi” bendruomenė
Saudargas įsitikinęs, jog kuo toliau, tuo labiau Komisija susidurs ir
turės spręsti naujo pobūdžio problemas ir klausimus, susijusius su
nauja ekonominės emigracijos banga, ir tam reikia ruoštis. ,,Jau
kelerius metus Lietuva susiduria su didelio masto emigracija, o pasaulį
ištikusios finansų krizės akivaizdoje problema pasisuks nauju
kampu, t. y. ekonominiai migrantai užsienyje patirs vis didesnį vietinį
spaudimą, nes pasiūla darbo rinkoje mažės dėl ekonomikos
nuosmukio”, — teigė pirmininkas. Jis mano, jog susikurs
labai problemiška, tarp Tėvynės ir svetur ,,pakibusi”
bendruomenė, reikalaujanti išskirtinio dėmesio, mat grįžtančių
tautiečių Lietuvoje išaugusio nedarbo sąlygomis lauks tokia pat
atkakli konkurencija.
Siūlo, kaip padidinti LR piliečių skaičių
Saudargas sutiko, jog iš praėjusių metų politikus atsivijusi,
ypač išeivijos lietuviams svarbi problema – dvigubos
Lietuvos pilietybės klausimas — buvo sprendžiamas gana spalvingai
ir karštai. Tačiau, jo nuomone, daugelį klausimų jau pavyko
suderinti, tad nuveikta nemažai. ,,Deja, — apgailestavo
politikas, — ne visi atvejai šiandieninėje įstatymo
redakcijoje yra tinkamai įvertinti.” Jis išsakė viltį, jog
jo vadovaujama Komisija ryžtingai imsis spręsti šį klausimą,
kuris ir jam asmeniškai visada buvo labai svarbus ir
jaudinantis. Saudargo nuomone, jau tikrai laikas susirūpinti
išsivaikštančia ir išmirštančia Lietuvos
valstybe. Toliau svarstant šį klausimą, jis siūlo vadovautis
paprasta logika — ne kaip sumažinti, o kaip padidinti lietuvių
kilmę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių skaičių.
Valstybė turi suvokti, kad ji gimė Tautos pagrindu
Saudargas sutiko, jog šiandien Lietuvoje skausmingai jaučiamas
valdžios ir visuomenės savitarpio supratimo ir dialogo stygius.
Pašnekovo nuomone, kalbant apie Lietuvos valstybės ir užsienio
lietuvių dialogą, visų pirma keisti reikia valstybės požiūrį į save
pačią. ,,Matematikas pasakytų, kad Lietuvos Valstybė ir lietuvių Tauta
sudaro dvi persiklojančias, tačiau nesutampančias aibes, — sakė
jis. Lietuvos Valstybė turi suvokti, kad ji yra gimusi Tautos pagrindu,
tačiau šiandien tikriausiai arti pusė visos lietuvių Tautos
gyvena ne Valstybės teritorijoje, o užsienyje.” Saudargas
pridūrė, jog nepaisant to, kad Lietuva gali didžiuotis savo istorija,
gerai išsilaikiusia lietuvių kalba ar kitais tautiniais bei
kultūriniais dalykais, jis įsitikinęs, jog lietuviškasis etnosas
saugomas ne tik tarp valstybės sienų, bet ir lietuvių kilmės žmonėse,
kur jie bebūtų.