Neatidėkime rytojui to, ką galime atlikti šiandien

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS


„American Psychologist” žurnalas 2011 m. balandžio mėn. numerį paskyrė pensijų reikalams. Tą numerį atidėjau į šoną, laukdamas progos juo pasinaudoti. Proga arba paskatinimu tapo ,,Drauge” (2013. 03. 23.) perskaitytas dr. Leonido Rago rašinys ,,Ne vien apie išėjimą į pensiją”. Dr. L. Ragas guodėsi, kad ,,…prieš pusmetį atėjo nelauktas laikas ir reikėjo su gailesčiu užbaigti per greitai prabėgusią stomatologo (…) karjerą”. Jis taip pat plačiau aptarė savo darbą, pastangas vystyti ir plėsti stomatologijos profesiją bei terminologiją.

Rašydamas šioje skiltyje, pasikliauju informacija, gauta iš straipsnių, tilpusių jau minėtame žurnale. Išėjimas į pensiją yra ne tik įvykis, bet ir procesas, prasidedantis daug anksčiau. Pirmoji pakopa vadinama priešpensijine, po jos seka pats nustojimo dirbti įvykis, o tada prasideda susigyvenimo su pensija laikotarpis. Pasiruošimas pensijai dažnai yra nustumiamas į šoną, tačiau   žinovai siūlo neatidėti rytojui to, ką galime atlikti šiandien.

JAV darbuotojui, išeinančiam į pensiją,  vidutiniškai lieka apie 15 gyvenimo metų, bet gali būti ir 20. Tai sudaro apie ketvirtadalį  žmogaus gyvenimo. Tačiau labai mažai kas tam gyvenimo tarpsniui tinkamai ruošiasi, ypač kalbant apie finansinę pusę. Žurnale pateikiami skaičiai, rodantys, kad vidutiniškai  55–64 metų amžiaus asmuo turi sukaupęs 100,000 dol. išteklių. Atsižvelgiant į gyvenimo trukmę ir gaunamas investavimo palūkanas, tokie ištekliai reikštų apie 8,700 dol. ,,pajamų” per metus. Kita studija rado, kad vos 13 proc. apklaustųjų jautėsi saugiai, t. y. galvojo, kad turi susitaupę užtektinai pinigų patogiai gyventi pensijoje. 12 proc. apklaustųjų 51–61 metų amžiaus grupėje neturėjo jokios nuovokos, kokias galimybes suteikia jiems jų pensija. Apie 43 proc. šios amžiaus grupės žmonių nekūrė jokių konkrečių planų. Tik 25 proc. ruošėsi išeiti į pensiją ir buvo pradėję taupyti.  Ne kartą nustatyta, kad yra teigiamas ryšys tarp pasitenkinimo pensininko gyvenimu ir finansinio pasiruošimo jam. Nerimą didina neaiški federalinės socialinio draudimo programos ateitis. Vis dažniau girdėti patarimų, kad būtina  valdišką pensiją praturtinti asmeninėmis investicijomis. Daug kartų teko girdėti patarimą, kad pensininkai, norėdami išlaikyti gyvenimo lygį, turi turėti bent 80 proc. savo priešpensijinių pajamų. Pavyzdžiui, jei mėnesinis uždarbis buvo  4,000 dol., tai pajamos pensijoje turėtų siekti 3,200 dol. per mėnesį.

Gyvenimo pensijoje planavims kartais reiškia ir gyvenamosios aplinkos pakeitimą, nors mažai kas kur toliau išsikelia.  Statistika rodo, jog per paskutiniuosius 20 metų tik 9 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų išsikėlė gyventi kitur. Kitos studijos duomenimis, 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių ketina likti savo namuose. Tiesa, kartais gyvenamosios vietos pakeitimo reikia sveikatos sumetimais. Tokiu atveju apsigyvenama ten, kur suteikiamos reikalingos kasdieninio gyvenimo bei medicininės priežiūros paslaugos.  Antra vertus, pasiturintys pensininkai yra viliojami jiems skirtų pensijos kurortų, kuriuose siūlomas aktyvus socialinis gyvenimas bei pramogos.  Tarp šių kraštutinumų – plati gyvenimo pensijoje erdvė.  Šie metai – tai proga išvystyti savo pomėgius, atrasti savyje naujus talentus, atgaivinti senas draugystes ar užmegzti naujas, labiau įsitraukti į visuomeninę veiklą, keliauti, skaityti, rašyti ir kaip nors kitaip save išreikši. O kur dar brangus laikas, praleistas su jau suaugusiais savo vaikais bei vaikaičiais? Visa tai – dar prieš akis.

Kartais išėjimas į pensiją reiškia ir santykių su žmona ar vyru pabaigą ar rimtą pasikeitimą. Nusistovėjęs gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis. Daugiau laiko praleidžiant kartu, gali padidėti rusenusi įtampa. Kartais, vienam rimtai susirgus, apsikeičiama iki tol turėtais vaidmenimis. Susirgus abiems, gali įvykti drastiški pokyčiai arba prireikti pašalinės priežiūros. Pastebėta, kad mažiau asmeninių ir ekonominių netikėtumų susilaukiama, kai į pensiją išeinama palaipsniui.  Tam yra sugalvota ,,pensijos tiltelio” sąvoka, kur tas palaipsniškumas numatytas ir suplanuotas. ,,Tiltelis” suteikia progą pamažu atsitolinti nuo darbinio gyvenimo ir pereiti prie pensininko gyvenimo. 

Jaučiuosi laimingas, kad tokį pereinamąjį tiltelį pasistačiau prieš išeidamas į pensiją. Kadangi uždelsiau finansinį planavimą, keletą metų teko dirbti dviejuose darbuose. Į pirmąją pensiją išėjau sulaukęs 60 metų amžiaus – nuo to laiko jau praėjo septyniolika metų. Savo noru, niekieno nespaudžiamas palaipsniui mažinau darbo valandas ir dabar pasitenkinu trijų dienų darbo savaite. Planuotas trumpalaikis pereinamasis tiltelis tapo tarsi antrąja karjera, nors profesijos dėl to keisti nereikėjo. Kartais žmonės manęs klausia – kaip aš randu laiko ir energijos rašinėti  į spaudąi. Anksčiau susimąstydavau, o dabar galiu atsakyti iš karto, ypač pensininkams: laiko ir energijos yra, nes  dar tebedirbu.
  Šiuo straipsniu noriu tebedirbančius skaitytojus paskatinti apie pensiją pradėti ne tik galvoti, bet ir jai rimtai ruoštis.  Internete ir kitur yra sukaupta daug vertingos informacijos. Įdomumo dėlei į paieškos langelį internete įrašiau ,,Retirement Planning Kit”. Pasipylė šimtai visokių nuorodų bei informacijos šaltinių. Tereikia noro ir laiko su savo ateitimi susipažinti ir jai prideramai pasiruošti – jau dabar.