Ne už kalnų Žalgirio pergalės jubiliejus

EDMUNDAS SIMANAITIS

Vasario 24 d. Vilniaus galerijoje „Arka” visuomenei buvo pristatyta dailininko Alfonso Čepausko jubiliejinės kūrybos paroda „Būties paženklinimas”, apimanti 2004–2008 metus. Parodoje buvo pateikti grafikos, asambliažo ir skulptūros kūriniai.

Parodos katalogo pratarmėje dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė rašo: „Dailininko Alfonso Čepausko kūryba išlieka tradicinė, o kartu ir nauja. Derindamas tradicinės grafikos ir naujų technologijų galimybes, ieškodamas įvairesnių skulptūros – medžio, akmens ir metalo – plastiškos raiškos formų, autorius sugeba išlikti savitas ir originalus. Estampai ir skulptūros stebina racionaliu ir aiškiu siekiu kalbėti apie svarbius žmogaus būties aspektus, kartu dailininkas geba atrasti naujų ir aktualių plastinių formų, pamatyti specifinį medžiagos grožį ir faktūras.” Jubiliato kūryba gerai vertinama Lietuvoje ir užsienyje.

Dailininkas yra sukūręs per tūkstantį knygos ženklų. Šioje parodoje ekslibrisai nebuvo eksponuojami, mat šių metų vasarį Roterdame (Olandija) buvo atidaryta čekų istorinio kultūrinio plakato ir lietuvių ekslibriso paroda, kurioje pateiktos ir jubiliato miniatiūros. Čepauskas ilgus metus vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui, o dabar yra šio klubo garbės prezidentas.

Čepausko ekslibrisai išsiskiria ypatingu išradingumu ir siurrealistine dvasia. Ekslibrisą esu linkęs laikyti prilygstančiu lyrikos kūriniui – eilėraščiui, išreikštam mažosios grafikos kalba. Dailininko knyga „Kaip sukurti ekslibrisą” pasirodė 2008 m. Joje pateikiami dalykiški patarimai moksleiviui, pradedančiam grafikui, parodų rengėjui, dailės gerbėjui ir ekslibrisų kolekcininkui. Knygos autorius pratarmėje taikliai apibūdina knygos ženklo vaidmenį kultūroje: ,,Ekslibrisas – mažas grafikos kūrinėlis, miniatiūra, mažas bandymų, sugebėjimų, interpretacijų ‘žaislas’. Tai tiltas į nuoširdų bendravimą su draugais ir pažįstamais, į ryšius su parodų rengėjais, kolekcininkais (...) Tad ekslibrisas, nors ir nedidelis, tačiau labai komunikabilus kūrinys, keliaudamas po pasaulį, garsina ir turtina šalies gyvenimą.”

Sovietmečiu su jubiliatu ir kitais ekslibrisininkų klubo nariais teko rengti ekslibrisų parodas ir konferencijas Jonavoje. Šiuose renginiuose dalyvaudavo ne tik Lietuvos dailininkai, bet ir latvių, estų, lenkų, ukrainiečių, rusų, moldavų, kūrėjai iš Kazachstano ir kitų šalių. Sovietmečiu ekslibrisai dažniau ir lengviau prasmukdavo per „geležinę uždangą”, negu kiti meno kūriniai. Tokiu būdu būdavo palaikomas tam metui būdingas kultūrinis ryšys su Vakarų pasauliu.

Knygos autorius pažymi, kad klubo narių sumanymu per pastaruosius dvidešimt metų buvo surengtos: tarptautinės konkursinės parodos „Vilnius – metropolis Lituaniae”, „Žalgiriui–580”, „Sakralinis ekslibrisas”, „Gediminui–650”, „Catechismus–450”, „Lietuvos mokyklai–600”, „Baltijos kelias–89”, M. K. Čiurlioniui–125”, „Adomui Mickevičiui–200” ir daugelis kitų.

Kai garbusis sukaktuvininkas įteikė man savo kūrybos ekslibrisą Žalgirio mūšio tema, čia pat švystelėjo mintis – juk ateinančiais metais Žalgirio pergalei sukanka 600 metų! Jungtinė Abiejų Tautų kariuomenė su talkininkais, vadovaujama Vytauto Didžiojo, pasiekė istorinę pergalę, nulėmusią valstybės likimą. Gerai žinoma, kad jau antras dešimtmetis vilkinamas sostinės Lukiškių aikštėje paminklo visų amžių Lietuvos Valstybės gynėjams sukūrimo klausimas. Atrodo nerealu tikėtis, kad sunkmečio sąlygomis kur nors Vilniuje, Kaune ar prie Kryžkalnio rasis paminklas, skirtas Žalgirio mūšio jubiliejui pažymėti. Galbūt Vyriausybė ras būdą, kaip Lukiškių aikštės gėdą užgesinti. Galbūt.

Tačiau visiškai įmanoma nelabai delsus paskelbti ekslibriso konkursą „Žalgirio pergalei–600”. Reikėtų numatyti, kuriems pasižymėjusiems pareigūnams, aktyviai dalyvavusiems Lietuvos kariuomenės, savanorių pajėgų, šaulių sąjungos atkūrimo darbuose, o taipgi partizanams-kariams savanoriams, žinoma, ir karinių misijų dalyviams bus siūloma sukurti ekslibrisus. Derėtų pakviesti dalyvauti konkurse ne tik Lietuvos dailininkus, bet ir užsienio šalių grafikus. Savaime suprantama, savigynos ir laisvės kovos tradicijų puoselėtoja – Krašto apsaugos ministerija, tikriausiai, neliks nuošalyje. Manau, kad dalykiniai Čepausko patarimai, organizuojant tokį konkursą, labai praverstų.