Lietuviška spauda svetur: misija neįmanoma?
DALIA CIDZIKAITÈ
Kovo mėnesį Londono SantarosŠviesos klubas Lietuvos Respublikos
ambasados Jungtinėje Karalystėje (JK) patalpose kvietė į diskusiją
,,Išeivijos žiniasklaida: jos įtaka ir svarba
bendruomenei”. Konferencijoje dalyvavo trijų popierinių
Jungtinėje Karalystėje leidžiamų leidinių vyr. redaktoriai: Margarita
Narvydaitė (,,Tiesa”), Zita Čepaitė (,,Infozona”),
Virginijus Kacinkevičius (,,Londono žinios”); dviejų
internetinių, taip pat JK leidžiamų leidinių redaktoriai Rimantė
Kurkauskaitė (www.trysmilijonai.lt), Anatolijus Jakimovas
(www.anglija.lt) ir žurnalistas Andrius Užkalnis. Vaizdo konferencijos
būdu į diskusiją įsijungė ir ,,Draugas” bei kurį laiką diskusiją
sekę, bet dėl blogo internetinio ryšio negalėję dalyvauti
,,Akiračių” redaktorė Birutė Garbaravičienė ir žurnalistas
Mykolas Drunga iš Lietuvos.
Vienas pirmųjų klausimų diskusijos dalyviams buvo apie jų redaguojamų
leidinių misiją: kokia ji, ar tokia iš viso egzistuoja, o gal
apskritai misija, kaip tokia, šiais laikais jau nereikalinga? Į
ambasadą susirinkusiems lietuviškos spaudos atstovams ėmus ne
tiek pasiūlytą klausimą gvildenti, kiek vienam kito leidinį kritikuoti,
konferencijai pasibaigus aplankiau minėtų leidinių internetines
svetaines ir pažiūrėjau, ką apie misiją sako jų leidėjai ir/arba
redaktoriai.
Nors žodžio „misija” neradau nė vienoje čia mano minimoje
žiniasklaidos priemonėje, vis dėlto jų svetainėse rastas skyrelis
,,Apie mus” leido susidaryti nuomonę ir padaryti šiokias
tokias išvadas. Neseniai pradėtas leisti laikraštis
,,Tiesa” teigia: ,,Mes ne Lietuvoje, bet mes lietuviai. Mes
prieš emigranto sąvoką. Mes visi esame Pasaulio piliečiai. Ir
nieko bendro neturime su Komjaunimu. Nes čia jaunosios kartos, kuriai
nėra sienų, TIESA.”
Savaitraščio ,,Infozona”, kur vyr. redaktore dirba dar
Lietuvoje žurnalistinę duoną krimtusi rašytoja Zita Čepaitė,
leidėjai rašo, jog jų tikslas yra ,,populiarus ir naudingas
laikraštis. Naudingas ne tik skaitytojams, bet ir reklamos
užsakovams”. Penki skyreliai, parodantys ypač didelį leidėjų
dėmesį savireklamai ir viešiems ryšiams, pabaigiami
šūkiu: ,,Mūsų tikslas – suteikti didžiausią naudą
Jums!”
,,Londono žinios” pabrėžia jų siūlomą informacijos gausą ir
svarbą. ,,Žinių” tinklalapyje teigiama, jog jame gausu naudingos
informacijos ir autorinių straipsnių, supažindinama su lietuvių
bendruomene bei Šv. Kazimiero parapijos veikla ir
organizuojamais renginiais. Skaitytojai masinami tokiais skyreliais
kaip ,,Kas, Kur, Kada”; „Noriu žinoti”;
„Lietuviai Anglijoje”, „Lietuviai pasaulyje”,
„Laisvalaikis”, „Įvairenybės”, taip pat siūloma
populiariausių britų žiniasklaidos leidinių apžvalga; informacija apie
verslą, finansus, investicijas ar tiesiog patarimai teisiniais
klausimais.
Internetinis leidinys ,,Anglija.lt” rašo, jog jis yra
nukreiptas į lietuvius, kurie gyvena JK arba ruošiasi trumpam ar
ilgam atvykti į šią šalį. ,,Daugiausia tai – jauni,
darbingi asmenys”, – teigiama skyrelyje ,,Apie mus”.
,,Anglija.lt” įsitikinusi, jog jis pritraukia skaitytojus savo
savitumu ir informacijos gausa. Maža to, kadangi šis tinklalapis
yra prieinamas iš bet kurios pasaulio vietos, teigiama, jog jis
padės pasiekti ne tik jau JK gyvenančius lietuvius, bet ir jų
tautiečius, kurie dar tik ruošiasi atvykti.
Neseniai pradėjusio veikti internetinio laikraščio ,,Trys
milijonai” prisistatymas lakoniškas. Jame teigiama: Trys
milijonai – tai patriotizmo išraiška. Ir tęsiama:
,,Mes visada siekiame sukurti išliekamąją vertę. Tegul tai būna
rūbas, projekto ar klubo rėmimas ar tiesiog gerai kartu praleistas
laikas. (…) Mūsų tikslas – populiarinti Lietuvą, kuriant
ir pristatant originalius, paprastus bei, svarbiausia, stilingus
drabužius. Mes daug dėmesio skiriame rūbo audiniui, jo tinkamam
parinkimui bei suderinimui su siūlomais modeliais ir dizainu.”
Jei manote, jog ši svetainė skirta madų kūrėjams ar tiesiog
siuvėjams, klystate. Tik kodėl ,,TrysMilijonai.lt” pasirinko
tokią keistą, užslėptą kalbą, sunku pasakyti.
Pasidairiusi po artimesnių – Šiaurės Amerikos
lietuviškų laikraščių puslapius ir svetaines, radau dar
mažiau informacijos, jau nekalbu apie misiją. Šiais metais
95-erių metų sukaktį paminėjęs savaitraštis ,,Dirva”
sakosi esąs lietuvių tautinės minties savaitraštis. Apie
praėjusiais metais 60 metų sulaukusį Kanados lietuvių
savaitraštį ,,Tėviškės žiburiai” šiek tiek
pasako faktas, jog jį leidžia Kanados lietuvių katalikų draugija
,,Židinys”. Šiais metais gegužės mėnesį dešimtmetį
paminėsiantis ,,Amerikos lietuvis” apie save nieko nepasakoja nei
popieriniame, nei internetiniame savo formate. Nemokamai dalijamas
„Čikagos aidas”, įsteigtas 2003 m., apsibrėžia esąs radijo
programa ir interneto puslapiu, ,,Ethnic Media, USA” dalis. Net
ir šimtą pimuosius metus einantis „Draugas” apie
savo misiją dabartiniuose formatuose tyli, nors ir turi, į ką
atsigręžti ir pasiremti – į 1909 m. liepos 12 d. pirmame
,,Draugo” numeryje išdėstytą misiją nuo leidėjų ir
redakcijos.
Tad su misija svetur spausdinamoje lietuviškoje spaudoje sekasi
nekaip. Galbūt bijomasi, jog apsibrėžus savo tikslus, uždavinius, bus
prarastas, atstumtas ypač šiais laikais toks brangintinas
kiekvienas skaitytojas? Iš kitos pusės, tai rodo leidėjų ir
redaktorių stuburo neturėjimą, nenorą ar nesugebėjimą įsipareigoti
vienoms ar kitoms vertybėms, įsitikinimams.
Jei apie leidinio misiją, jo uždavinius, tikslus žiniasklaida, nesvarbu
kur – Lietuvoje ar svetur, negalvos, kaip ji ar jai
atstovaujantys galės atsakyti į iš pirmo žvilgsnio nesudėtingą
Londono santariečių užduotą klausimą apie išeivijos
žiniasklaidos įtaką ir jos svarbą bendruomenei?