Lietuviška spauda svetur: misija neįmanoma?

DALIA CIDZIKAITÈ

Kovo mėnesį Londono SantarosŠviesos klubas Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje (JK) patalpose kvietė į diskusiją ,,Išeivijos žiniasklaida: jos įtaka ir svarba bendruomenei”.  Konferencijoje dalyvavo trijų popierinių Jungtinėje Karalystėje leidžiamų leidinių vyr. redaktoriai: Margarita Narvydaitė (,,Tiesa”), Zita Čepaitė (,,Infozona”), Virginijus Kacinkevičius (,,Londono žinios”); dviejų internetinių, taip pat JK leidžiamų leidinių redaktoriai Rimantė Kurkauskaitė (www.trysmilijonai.lt), Anatolijus Jakimovas (www.anglija.lt) ir žurnalistas Andrius Užkalnis. Vaizdo konferencijos būdu į diskusiją įsijungė ir ,,Draugas” bei kurį laiką diskusiją sekę, bet dėl blogo internetinio ryšio negalėję dalyvauti ,,Akiračių” redaktorė Birutė Garbaravičienė ir žurnalistas Mykolas Drunga iš Lietuvos.

Vienas pirmųjų klausimų diskusijos dalyviams buvo apie jų redaguojamų leidinių misiją: kokia ji, ar tokia iš viso egzistuoja, o gal apskritai misija, kaip tokia, šiais laikais jau nereikalinga? Į ambasadą susirinkusiems lietuviškos spaudos atstovams ėmus ne tiek pasiūlytą klausimą gvildenti, kiek vienam kito leidinį kritikuoti, konferencijai pasibaigus aplankiau minėtų leidinių internetines svetaines ir pažiūrėjau, ką apie misiją sako jų leidėjai ir/arba redaktoriai.

Nors žodžio „misija” neradau nė vienoje čia mano minimoje žiniasklaidos priemonėje, vis dėlto jų svetainėse rastas skyrelis ,,Apie mus” leido susidaryti nuomonę ir padaryti šiokias tokias išvadas. Neseniai pradėtas leisti laikraštis ,,Tiesa” teigia: ,,Mes ne Lietuvoje, bet mes lietuviai. Mes prieš emigranto sąvoką. Mes visi esame Pasaulio piliečiai. Ir nieko bendro neturime su Komjaunimu. Nes čia jaunosios kartos, kuriai nėra sienų, TIESA.”

Savaitraščio ,,Infozona”, kur vyr. redaktore dirba dar Lietuvoje žurnalistinę duoną krimtusi rašytoja Zita Čepaitė, leidėjai rašo, jog jų tikslas yra ,,populiarus ir naudingas laikraštis. Naudingas ne tik skaitytojams, bet ir reklamos užsakovams”. Penki skyreliai, parodantys ypač didelį leidėjų dėmesį savireklamai ir viešiems ryšiams, pabaigiami šūkiu: ,,Mūsų tikslas – suteikti didžiausią naudą Jums!”

,,Londono žinios” pabrėžia jų siūlomą informacijos gausą ir svarbą. ,,Žinių” tinklalapyje teigiama, jog jame gausu naudingos informacijos ir autorinių straipsnių, supažindinama su lietuvių bendruomene bei Šv. Kazimiero parapijos veikla ir organizuojamais renginiais. Skaitytojai masinami tokiais skyreliais kaip ,,Kas, Kur, Kada”; „Noriu žinoti”; „Lietuviai Anglijoje”, „Lietuviai pasaulyje”, „Laisvalaikis”, „Įvairenybės”, taip pat siūloma populiariausių britų žiniasklaidos leidinių apžvalga; informacija apie verslą, finansus, investicijas ar tiesiog patarimai teisiniais klausimais.

Internetinis leidinys ,,Anglija.lt” rašo, jog jis yra nukreiptas į lietuvius, kurie gyvena JK arba ruošiasi trumpam ar ilgam atvykti į šią šalį. ,,Daugiausia tai – jauni, darbingi asmenys”, – teigiama skyrelyje ,,Apie mus”. ,,Anglija.lt” įsitikinusi, jog jis pritraukia skaitytojus savo savitumu ir informacijos gausa. Maža to, kadangi šis tinklalapis yra prieinamas iš bet kurios pasaulio vietos, teigiama, jog jis padės pasiekti ne tik jau JK gyvenančius lietuvius, bet ir jų tautiečius, kurie dar tik ruošiasi atvykti.

Neseniai pradėjusio veikti internetinio laikraščio ,,Trys milijonai” prisistatymas lakoniškas. Jame teigiama: Trys milijonai – tai patriotizmo išraiška. Ir tęsiama: ,,Mes visada siekiame sukurti išliekamąją vertę. Tegul tai būna rūbas, projekto ar klubo rėmimas ar tiesiog gerai kartu praleistas laikas. (…) Mūsų tikslas – populiarinti Lietuvą, kuriant ir pristatant originalius, paprastus bei, svarbiausia, stilingus drabužius. Mes daug dėmesio skiriame rūbo audiniui, jo tinkamam parinkimui bei suderinimui su siūlomais modeliais ir dizainu.” Jei manote, jog ši svetainė skirta madų kūrėjams ar tiesiog siuvėjams, klystate. Tik kodėl ,,TrysMilijonai.lt” pasirinko tokią keistą, užslėptą kalbą, sunku pasakyti.

Pasidairiusi po artimesnių – Šiaurės Amerikos lietuviškų laikraščių puslapius ir svetaines, radau dar mažiau informacijos, jau nekalbu apie misiją. Šiais metais 95-erių metų sukaktį paminėjęs savaitraštis ,,Dirva” sakosi esąs lietuvių tautinės minties savaitraštis. Apie praėjusiais metais 60 metų sulaukusį Kanados lietuvių savaitraštį ,,Tėviškės žiburiai” šiek tiek pasako faktas, jog jį leidžia Kanados lietuvių katalikų draugija ,,Židinys”. Šiais metais gegužės mėnesį dešimtmetį paminėsiantis ,,Amerikos lietuvis” apie save nieko nepasakoja nei popieriniame, nei internetiniame savo formate. Nemokamai dalijamas „Čikagos aidas”, įsteigtas 2003 m., apsibrėžia esąs radijo programa ir interneto puslapiu, ,,Ethnic Media, USA” dalis. Net ir šimtą pimuosius metus einantis „Draugas” apie savo misiją dabartiniuose formatuose tyli, nors ir turi, į ką atsigręžti ir pasiremti – į 1909 m. liepos 12 d. pirmame ,,Draugo” numeryje išdėstytą misiją nuo leidėjų ir redakcijos.

Tad su misija svetur spausdinamoje lietuviškoje spaudoje sekasi nekaip. Galbūt bijomasi, jog apsibrėžus savo tikslus, uždavinius, bus prarastas, atstumtas ypač šiais laikais toks brangintinas kiekvienas skaitytojas? Iš kitos pusės, tai rodo leidėjų ir redaktorių stuburo neturėjimą, nenorą ar nesugebėjimą įsipareigoti vienoms ar kitoms vertybėms, įsitikinimams.

Jei apie leidinio misiją, jo uždavinius, tikslus žiniasklaida, nesvarbu kur – Lietuvoje ar svetur, negalvos, kaip ji ar jai atstovaujantys galės atsakyti į iš pirmo žvilgsnio nesudėtingą Londono santariečių užduotą klausimą apie išeivijos žiniasklaidos įtaką ir jos svarbą bendruomenei?