„Draugo” fondas kviečia į pavasario vajų
Jau visą šimtmetį „Draugo” laikraštis padeda
tautiečiams, savo skaitytojams, išlaikyti turtingą
lietuvišką kultūrinį paveldą. Nuo pat leidimo pradžios
laikraštis siekia vienyti išeivijos lietuvius ir rūpinasi
visais tautiečiais. Jį leido kelios išeivijos kartos. Po Antrojo
pasaulinio karo, kai į JAV atvyko naujos kultūros ir spaudos darbuotojų
bei inteligentų pajėgos, „Draugas” tapo viso pasaulio
lietuvių laikraščiu. Dėl to jis vadinamas lietuvių
bendruomeniškumo ugdytoju, užtikrinančiu tarpusavio bendravimą
ir palaikančiu dvasines vertybes. Kad „Draugas” galėjo
prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo, tai vienuolių marijonų,
kūrybingų bei principingų redaktorių, darbščių bendradarbių,
dosnių rėmėjų ir nesavanaudiškų talkininkų nuopelnas.
„Draugo” laikraštis buvo ir išlieka
pagrindinis lietuvių išeivijos gyvenimo veidrodis. Čia sužinome
apie lietuviškų organizacijų veiklą, aktyvių lietuvių parapijų
naujienas: apie susirinkimus, švenčiamas šventes,
puoselėjamas lietuviškas tradicijas, įvairias sukaktis ir
minėjimus; perskaitome apie kunigų sielovadą, mirties pranešimus
ir žinias apie iš Lietuvos atvykstančius svečius:
pranešėjus, dainininkus, šokėjus, ansamblius, valdžios
pareigūnus. Iš parapijų suplaukiančios žinios geriausiai
atspindi, kaip gyvuoja lietuviškos bendruomenės ir parodo gyvos
lietuvybės kelius užsienyje.
Turime prisiminti, kad laikraščio leidimas visada buvo
finansiškai nuostolingas. Nuo pat įsikūrimo
„Draugui” niekada neužteko vien prenumeratos pajamų.
Laikraščio leidimą perėmę vienuoliai marijonai parapijose telkė
bendradarbius ir rėmėjus: rinkdavo aukas, rengdavo įvairius renginius.
„Draugo” administracija nepajėgė iš gaunamų pajamų
(prenumeratos, mokamų skelbimų ir gaunamų aukų) apmokėti
išlaidų. Trūkstamas leidybos lėšas sumokėdavo tėvai
marijonai. Kai pritrūko lėšų ir marijonams, 1993 m. buvo
įsteigtas „Draugo” fondas – pelno nesiekianti
organizacija su nariais ir rėmėjais – „Draugo”
skaitytojais. Kaip tik šis Fondas jau dvidešimt metų ir
yra pagrindinis laikraščio finansinis ramstis. Nuo 1995 m.
„Draugo” fondo lėšos telkiamos metiniais pavasario
ir rudens lėšų telkimo vajais, išsiunčiant po kelis
tūkstančius laiškų DF nariams, garbės nariams, rėmėjams ir
laikraščio prenumeratoriams.
Šiais metais „Draugo” fondas, pradėdamas pavasario vajų, kreipiasi į visus.
„2013 metais visur, kur tik yra lietuvių, bus paminėtas Stepono
Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-asis jubiliejus. Kaip
išsakyti šių Amerikos lietuvių patriotų 1933 m. atliktą
mėginimą išgarsinti jaunos Lietuvos nepriklausomybę,
perskrendant Atlanto vandenyną iš New York į Kauną? Galima daug
parašyti, bet kiekvienas suprantame, kad keliose eilutėse tai
neįmanoma. Lietuva didvyrius įamžino, išleisdama pašto
ženklus ir pinigus. Mes juos galime prisiminti ir įamžinti,
įrašydami į „Draugo” fondo rėmėjų eiles ar
jubiliejaus proga padidindami savo įnašus „Draugo”
fonde. Taip skaitytojai didvyrių lakūnų atminimą įamžintų
„Draugo” fonde. Lėšas vajui galima siųsti bet kada,
net ir jam pasibaigus. Kiekviena auka, nepaisant jos dydžio, yra
vertinama ir laukiama.”
Anuomet S. Dariui ir S. Girėnui lėšas skrydžiui sekėsi rinkti
nelengvai. Didžioji ekonominė krizė dar buvo nepasibaigusi, daugybė
gyventojų nebeturėjo darbo ir sunkiai vertėsi iš skurdžių
pašalpų. Vis dėlto, paakinti lietuviškos spaudos ir
vedami patriotizmo, nemažai imigrantų lietuvių ryžosi paaukoti po vieną
kitą dolerį. Sprendžiant iš S. Dariaus ir S. Girėno testamento,
paskelbto prieš skrydį, du narsūs vyrai siekė ne pelnyti
padangių šlovę, o išgarsinti savo kraštą. S.
Dariaus ir S. Girėno žygis įkvėpė ne vieną lietuvių kartą, o dabar mums
taip pat teikia naujos dvasios išlaikyti lietuvybę
išeivijoje. Todėl jų testamentiniai žodžiai tinka ir mums
iš naujo ryžtis bei aukotis: „Lietuvių tauta laukia savo
sūnų drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie
bendrojo darbo. Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti stengiamės
šį pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasirinkimas tegu
sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais.”