„Draugo” fondas kviečia į pavasario vajų

Jau visą šimtmetį „Draugo” laikraštis padeda tautiečiams, savo skaitytojams, išlaikyti turtingą lietuvišką kultūrinį paveldą. Nuo pat leidimo pradžios laikraštis siekia vienyti išeivijos lietuvius ir rūpinasi visais tautiečiais. Jį leido kelios išeivijos kartos. Po Antrojo pasaulinio karo, kai į JAV atvyko naujos kultūros ir spaudos darbuotojų bei inteligentų pajėgos, „Draugas” tapo viso pasaulio lietuvių laikraščiu. Dėl to jis vadinamas lietuvių bendruomeniškumo ugdytoju, užtikrinančiu tarpusavio bendravimą ir palaikančiu dvasines vertybes. Kad „Draugas” galėjo prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo, tai vienuolių marijonų, kūrybingų bei principingų redaktorių, darbščių bendradarbių, dosnių rėmėjų ir nesavanaudiškų talkininkų nuopelnas.
„Draugo” laikraštis buvo ir išlieka pagrindinis lietuvių išeivijos gyvenimo veidrodis. Čia sužinome apie lietuviškų organizacijų veiklą, aktyvių lietuvių parapijų naujienas: apie susirinkimus, švenčiamas šventes, puoselėjamas lietuviškas tradicijas, įvairias sukaktis ir minėjimus; perskaitome apie kunigų sielovadą, mirties pranešimus ir žinias apie iš Lietuvos atvykstančius svečius: pranešėjus, dainininkus, šokėjus, ansamblius, valdžios pareigūnus. Iš parapijų suplaukiančios žinios geriausiai atspindi, kaip gyvuoja lietuviškos bendruomenės ir parodo gyvos lietuvybės kelius užsienyje.

Turime prisiminti, kad laikraščio leidimas visada buvo finansiškai nuostolingas. Nuo pat įsikūrimo „Draugui” niekada neužteko vien prenumeratos pajamų. Laikraščio leidimą perėmę vienuoliai marijonai parapijose telkė bendradarbius ir rėmėjus: rinkdavo aukas, rengdavo įvairius renginius. „Draugo” administracija nepajėgė iš gaunamų pajamų (prenumeratos, mokamų skelbimų ir gaunamų aukų) apmokėti išlaidų. Trūkstamas leidybos lėšas sumokėdavo tėvai marijonai. Kai pritrūko lėšų ir marijonams, 1993 m. buvo įsteigtas „Draugo” fondas – pelno nesiekianti organizacija su nariais ir rėmėjais – „Draugo” skaitytojais. Kaip tik šis Fondas jau dvidešimt metų ir yra pagrindinis laikraščio finansinis ramstis. Nuo 1995 m. „Draugo” fondo lėšos telkiamos metiniais pavasario ir rudens lėšų telkimo vajais, išsiunčiant po kelis tūkstančius laiškų DF nariams, garbės nariams, rėmėjams ir laikraščio prenumeratoriams.

Šiais metais „Draugo” fondas, pradėdamas pavasario vajų, kreipiasi į visus.

„2013 metais visur, kur tik yra lietuvių, bus paminėtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-asis jubiliejus. Kaip išsakyti šių Amerikos lietuvių patriotų 1933 m. atliktą mėginimą išgarsinti jaunos Lietuvos nepriklausomybę, perskrendant Atlanto vandenyną iš New York į Kauną? Galima daug parašyti, bet kiekvienas suprantame, kad keliose eilutėse tai neįmanoma. Lietuva didvyrius įamžino, išleisdama pašto ženklus ir pinigus. Mes juos galime prisiminti ir įamžinti, įrašydami į „Draugo” fondo rėmėjų eiles ar jubiliejaus proga padidindami savo įnašus „Draugo” fonde. Taip skaitytojai didvyrių lakūnų atminimą įamžintų „Draugo” fonde. Lėšas vajui galima siųsti bet kada, net ir jam pasibaigus. Kiekviena auka, nepaisant jos dydžio, yra vertinama ir laukiama.”

Anuomet S. Dariui ir S. Girėnui lėšas skrydžiui sekėsi rinkti nelengvai. Didžioji ekonominė krizė dar buvo nepasibaigusi, daugybė gyventojų nebeturėjo darbo ir sunkiai vertėsi iš skurdžių pašalpų. Vis dėlto, paakinti lietuviškos spaudos ir vedami patriotizmo, nemažai imigrantų lietuvių ryžosi paaukoti po vieną kitą dolerį. Sprendžiant iš S. Dariaus ir S. Girėno testamento, paskelbto prieš skrydį,  du narsūs vyrai siekė ne pelnyti padangių šlovę, o išgarsinti savo kraštą. S. Dariaus ir S. Girėno žygis įkvėpė ne vieną lietuvių kartą, o dabar mums taip pat teikia naujos dvasios išlaikyti lietuvybę išeivijoje. Todėl jų testamentiniai žodžiai tinka ir mums iš naujo ryžtis bei aukotis: „Lietuvių tauta laukia savo sūnų drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendrojo darbo. Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti stengiamės šį pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasirinkimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais.”