Iš k: Daiva Litvinskaitė, Aurelija Tamošiūnaitė, Tadas Stonkus, Gintas Vasiliauskas. Gedimino Poviliūno nuotr.
1000–mečio šventė anglų kalba UIC tampa tikrove
Jau kuris laikas girdime apie Lietuvių studentų asociacijos (LSA) UIC
veiklą. Ši asociacija visai neseniai Pasaulio lietuvių centre
surengė seminarąforumą apie aukštojo mokslo studijas, šių
metų pradžioje skatino prisijungti rašyti nacionalinį lietuvių
kalbos diktantą. Į ,,Draugo” klausimus apie Asociaciją, jos
veiklą bei ateities planus atsako nariai Aurelija Tamošiūnaitė,
Tadas Stonkus ir Paulius Vertelka.
– Kas sumanė įkurti šią organizaciją? Kokie jos tikslai?
Aurelija Tamošiūnaitė: LSA idėja kilo prieš keletą metų.
Pirmiausiai apie tokios organizacijos įkūrimą pradėjo kalbėti jau buvęs
UIC finansų specialybės studentas Donatas Balčius, mat universitete
kaip tik tuo metu susibūrė lietuvių studentų būrys. Tačiau oficialiai
organizacija buvo užregistruota praeitų metų rudenį taip pat jau
buvusio studento Artūro Pupšio. Šių metų pavasario
semestrą pradėjome aktyviai veikti, nes susibūrė gana veiklus mūsų
studentų branduolys. LSA nemažai padeda PLB Lituanistikos katedra bei
prof. Giedrius Subačius. Jo dėstomame Lietuvių kultūros kurse tarp
įvairiataučių studentų pasitaiko ir lietuvių, kurie nori susipažinti su
kitais studentais lietuviais. Taip susitikę per įvairias paskaitas ar
per minėtą Lietuvių kultūros kursą mes ir susibūrėme. Mūsų Asociacijos
tikslas yra suvienyti lietuvių kilmės studentus, studijuojančius UIC.
Taip pat palaikyti ir skatinti lietuvių kalbos ir kultūros mokymąsi,
pristatyti ir garsinti lietuvių ir Lietuvos kultūrą universitete,
suteikti informaciją apie stipendijas lietuvių kilmės studentams,
padėti naujiems lietuvių kilmės studentams apsiprasti universiteto
aplinkoje, skatinti lietuvių studentų bendruomeniškumą.
– Kas priklauso LSA? Ar turite vadovą? Kaip sekasi tarpusavyje susikalbėti?
Aurelija: LSA priklauso University of Illinois at Chicago besimokantys
lietuviai ar lietuvių kilmės studentai. Mūsų Asociacijos nariai mokosi
pačių įvairiausių specialybių: inžinerijos, biologijos, ekonomikos,
verslo, finansų ir kitų mokslų. Asociacijos prezidentu esame
išsirinkę Tadą Stonkų, viceprezidentu – Paulių Vertelką.
Mūsų iždininkas – Gediminas Poviliūnas, taip pat esame dvi
sekretorės – Margarita Pupšytė ir aš. Ypač aktyviai
mūsų veikloje dalyvauja Karolina Grauslytė, Alina Zaukaitė, Austėja
Kaveckaitė, Daiva Lit vinskaitė, Gintas Vasiliauskas, Nikas Vaičaitis,
Andrius Prasauskas, Tadas Saudargas ir kiti. Manau, kad tarpusavyje
lengvai bendrauti sekasi todėl, kad visus vienija entuziazmas ir noras
skleisti lietuvišką kultūrą universitete ir už jo ribų, taip pat
siekis padėti tokiems kaip mes.
– Ar nėra sunku studijuojant rasti laiko visuomeninei veiklai?
Paulius Vertelka: Dažnai tenka suktis iš padėties, bet viskas
priklauso nuo pastangų. Visuomeninė veikla tikrai užima nemažai laiko,
todėl tenka atidžiau planuoti savo tvarkaraščius, kad viskam
užtektų laiko. Galų gale svarbiausia – turėti noro, o tada galima
atrasti ir galimybių viskam suderinti.
– Jūsų Asociacija šį
šeštadienį, gegužės 2 d., rengia Lietuvos vardo
paminėjimo tūkstantmečio šventę. Kas šio renginio
sumanytojas? Koks jo tikslas?
Tadas Stonkus: Mes visi bendrai dirbome, kad galėtume pristatyti
Lietuvą tiems žmonėms, kurie jos nėra matę ar girdėję apie ją. Mintis
surengti šią šventę man kilo po vieno renginio, kurį
padėjau organizuoti. Šia idėja pasidalinau su Pauliumi Vertelka,
dabartiniu mūsų organizacijos viceprezidentu. Iš pradžių
surengti Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą gal ir atrodė gana
ambicingas sumanymas. Tačiau toliau kūriau planus, kaip tai galima būtų
įgyvendinti. Kelis kartus, mums su Pauliumi bekeliaujant aplankyti savo
pažįstamų U if I at UrbanaChampaign, juodraštyje kūriau planus
bei dalijausi savo sumanymais su Pauliumi. Po kurio laiko nusprendėme,
kad vis dėlto šią idėją būtų galima įgyvendinti, tik reikėtų
rimčiau suburti kuo daugiau lietuvių, besimokančių ar bedirbančių UIC,
nes dviese besidarbuojant ši mintis tikriausiai liktų
neįgyvendinama svajonė. Tad sutarėme, kad reikėtų rengti savaitinius
studentų susirinkimus, kurie dabar vyksta kiekvieną ketvirtadienį nuo 5
val. iki 7 val. v. Tai gana vėlyvas laikas, tačiau vienintelis
tinkamas, kai dauguma mūsų galėjo susirinkti. Taip pat antradieniais,
paraginti prof. Subačiaus, stengdavomės susirinkti kavos valandėlei PLB
Lituanistikos katedroje. Čia mes toliau buvome skatinami galvoti kuo
plačiau bei įvairiau, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė
anglų kalba taptų tikrove.
– Renginio metu pasirodys
lietuvių liaudies muzikos ansamblis ,,Gabija”, tautinių
šokių grupės ,,Suktinis” ir ,,Lietuvos Vyčiai” bei
šokių studija ,,Dance Duo”. Ko gali tikėtis žiūrovai
iš šios programos?
Tadas: Šio renginio pagrindinis tikslas yra supažindinti
amerikiečius ir kitų tautybių, kurios gyvena Čikagoje, žmones su
Lietuvos kultūra ir istorija, taip pat suteikti galimybę draugams ir
pažįstamiems paragauti lietuviško maisto, kurį tieks
,,Kunigaikščių užeiga”. Mūsų Asociacijos nariai turi daug
draugų kitataučių. Pvz., indai dažnai pristato savo kultūrą, rengdami
,,Garba” (tai šokis Hindu dievams). Labai aktyvūs yra ir
filipiniečiai, kurie rengia daugybę renginių, juose pristatydami savo
kultūrą. Tad pagalvojome, jog mes taip pat tikrai turime kuo didžiuotis
– tai Lietuva, ir būtina nors vieną kartą pasidalyti savo kultūra
ir ja pasidžiaugti su kitomis tautomis.
– Kokie sumanymai kribžda lietuvių studentų galvose? Ką planuojate veikti vasarą?
Tadas: Mūsų galvose daugybė minčių ir idėjų. Galvojame, kad būtų
nuostabu pradėti rengti keliones į kitas pasaulio vietas, kur yra
lietuvaičių, ir dalintis savo patirtimi, megzti tarptautinius
ryšius tarp lietuvių. Mano manymu, užuot keliavus į kitas
šalis mokyti anglų kalbos, mes turėtume keliauti į tokias
šalis, kaip pvz., Argentina ar į kitas Pietų Amerikos
šalis, kuriose gyvena lietuviai, norintys išlaikyti
lietuviškus papročius. Ateityje norėtume organizuoti savaitės ar
dviejų savaičių trukmės keliones į tokias šalis. Siektume padėti
ugdyti ir išsaugoti lietuvybę įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Taip pat norime artimai bendrauti su Lietuvių Bendruomenėmis visame
pasaulyje, taip pat ir su pačia Lietuva, siekdami bendrų tikslų.
Šiais metais bandėme pritraukti Lietuvių Bendruomenes iš
viso pasaulio atsiųsti vaizdo medžiagą, kurioje lietuvaičiai sakytų
,,Aš myliu Lietuvą” tos šalies, kurioje gyvena,
kalba. Tai norėjome parodyti per tūkstantmečio šventę. Tačiau
šiam projektui mums nepakako laiko, tad sulaukėme tik keleto
vaizdo klipų. Tikiuosi, kad ateityje mes surasime geresnių būdų
bendrauti su įvairiomis lietuvių bendruomenėmis pasaulyje.
Kita vertus, norime toliau tęsti savo veiklą ir dalyvauti lietuvių
bendruomenės veikloje čia, Čikagoje. Idėjų turime tikrai daug, kaip ir
labai darbščių žmonių, kurie yra pasirengę jas paversti tikrove.
Šią vasarą planuojame susėsti ir smulkiau aptarti savo ateities
planus, galimybes. Dabartinis semestras buvo labai audringas ir
sudėtingas, nes suorganizuoti šventę – surinkti
lėšas, sukurti scenarijų, suburti kolektyvus – tikrai nėra
lengva. Norime padėkoti visiems už paramą, ypač visiems šventės
atlikėjams ir jų vadovams: ,,Suktiniui”, ,,Gabijai”,
solistei Genovaitei Bigenytei, ,,Lietuvos Vyčiams”,
,,DanceDuo”, Mantei Baliutavičiūtei, taip pat žmonėms iš
UIC ir daugeliui kitų, kurie mus rėmė ir suteikė galimybes dirbti.
Kalbino Loreta Timukienė