Linas Klimavičius ir Jelena Suchodumceva. 

 BIO 2013 KONFERENCIJA ČIKAGOJE


          Lietuvos verslo prekybos biuro Čikagoje iniciatyva šių metų balandžio 22 d. Čikagoje vykusioje „Bio International Convention 2013” konferencijoje buvo pristatyta Lietuvos verslo aplinka. Pirmą kartą šiame tarptautiniame renginyje VšĮ „Investuok Lietuvoje” generalinė direktorė Milda Dargužaitė pristatė Lietuvos privalumus ir galimą užsienio kompanijų plėtrą biotechnologijų srityje. Lietuvos pristatyme taip pat dalyvavo „Moog Medical Devices” grupės prezidentas Martin Berardi bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlonas. Diskusiją vedė „Xomix, Ltd” prezidentas ir vykdantysis direktorius Gary Keller.

Prie Lietuvos dalyvavimo šioje konferencijoje daug prisidėjo Lietuvos verslo prekybos biuro vadovė Ingrida Bublienė. Apie Lietuvos dalyvavimą šioje konferencijoje kitą prekybos biuro vadovą Liną Klimavičių kalbino Ramunė Lapas. 

– Papasakokite apie pačią konferenciją – ar ji proginė, ar vyksta kasmet?

– Metinė BIO konferencija yra didžiausias gyvybės mokslų sektoriaus pasaulinis renginys. Ši konferencija yra organizuojama BIO – Biotechnology Industry Organization, kuri įsikūrusi Washington, DC. Kiekvienais metais konferencijos vieta yra keičiama tarp kelių miestų – Boston, Čikagos, San Diego, Philadelphia. Konferencija sugrįš į Čikagą 2016 m. Kiekvienais metais konferencijoje dalyvauja 17,000 įtakingų, sprendimus priimančių asmenų, vyksta daugiau kaip 25,000 (iš anksto suplanuotų) susitikimų. Be parodos, kur įvairios su gyvybės mokslų sektoriumi susijusios įmonės turi savo stendus, konferencija taip pat suteikia dalyviams galimybę dalyvauti gausioje švietimo programoje. Čia yra rengiami įvairūs seminarai, sesijos, apvalaus stalo diskusijos, įvairūs forumai, padedantys rasti partnerius, remti projektus ir gauti finansavimą, dalyvauti besivystančiose rinkose, suteikiama informacija apie pagrindines tendencijas ir licencijavimą, intelektinės informacijos apsaugojimą ir aptariama daug kitų su BIO sektoriumi susijusių temų.

– Kokių šalių atstovai buvo atvykę? Kaip vyksta konferencijos darbas? Ar yra galimybių aplankyti kokias nors bendroves, ar tik keičiamasi pranešimais ir mintimis diskusijų salėse?

– Konferencijoje dalyvavo atstovai iš daugiau kaip 65 šalių. Daugiau kaip 30 turėjo savo stendus ar šalies paviljonus ir daugelis delegacijų buvo lydimos aukšto rango politikų, sveikatos, mokslo ministrų, ambasadorių ir t. t. Pagrindiniai konferencijos dalyvių tikslai buvo surasti partnerius, klientus, tiekėjus ar sužinoti paskutines naujienas ir pasitobulinti įvairiose su gyvybės mokslais susijusiose srityse. Atsižvelgiant į dalyvių pobūdį (universitetas, asociacija, mokslo agentūra ar privati įmonė), buvo pasirenkama ir konferencijos programa. Vieniems buvo aktualesni seminarai ir forumai, kitiems – susitikimai su įmonėmis, siūlančiomis konkrečias technologijas ar sprendimus, dar kiti ieškojo rizikos kapitalo investuotojų.

– Ar tai pirmas kartas, kai tokiame dideliame renginyje buvo pristatyta Lietuva?

– Taip, tai buvo pirmas Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus pristatymas JAV, BIO konferencijoje. Trylikos žmonių iš Lietuvos atvykusioje delegacijoje nebuvo įmonių atstovų, tačiau dalyvavo asmenys, atsakingi uz technologijų komercializaciją iš didžiausių Lietuvos universitetų, MITA (Mokslo, Inovacijų ir Technologijų agentūros, ,,Investuok Lietuvoje”, ,,Versli Lietuva”, mokslo ir verslo slėnių atstovai, taip pat Lietuvos Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius).

– Kokį vaidmenį čia suvaidino Lietuvos verslo prekybos biuras?

– Lietuvos prekybos biuras įvertino didelę gyvybės mokslų sektoriaus svarbą Lietuvos ateičiai dar pernai rugsėjo mėnesį, kai dalyvavo pirmojoje ,,Life Science Baltics 2012” konferencijoje Vilniuje, organizavo BIO įmonių, šio sektoriaus atstovų ir pranešėjų iš JAV atvykimą. Po sėkmingai pavykusios konferencijos, mums pasirodė, kad Lietuvos dalyvavimas BIO 2013 konferencijoje Čikagoje yra natūralus šios veiklos tęsinys, kuris būtų labai naudingas Lietuvos BIO sektoriaus galimybių viešinimui. Todėl nusprendėme Lietuvos vaidmenį šioje konferencijoje sustiprinti kiek tik įmanoma. Išvystėme santykius su vietiniu BIO sektoriaus profesionalu Garry Keller, kuris yra „Xomix” įmonės vadovas. Jis mums daug padėjo organizuojant Lietuvos sesiją, pavadintą „Lithuanian Biotech – Innovations in Health”, kurią pristatėme konferencijos metu. Kartu su 60 kitų šalių mes pateikėme pasiūlymą prašydami teisės organizuoti šią sesiją ir, padedant G. Keller, mūsų prašymas buvo patvirtintas. Tai suteikė mums pasaulinio lygio platformą pristatyti Lietuvą, Lietuvos gyvybės mokslų sektorių ir pareklamuoti ,,Life Sciences Baltics” konferencija, kuri vėl vyks Vilniuje kitų metų rugsėjo mėnesį. Ši sesija buvo įtraukta į oficialią BIO konferencijos programą, buvo padarytas įrašas ir neabejoju, kad tūkstančiai BIO profesionalų pirmą kartą pastebėjo Lietuvos vardą, susietą su gyvybės mokslais. Be šios sesijos ir konkrečių susitikimų konferencijos metu, Lietuvos prekybos biuras taip pat organizavo Lietuvos BIO 2013 delegacijos priėmimą. Nors ir konkuravome su 57 kitais priėmimais, o tą vakarą ir oras buvo gana prastas, vis tiek sulaukėme per 50 svečių iš įvairių BIO įmonių ir organizacijų. Tai buvo gausaus bendravimo, ryšių, minčių ir informacijos apie projektus pasidalinimo vakaras, svečius vaišinome lietuviskais užkandžiais ir vynu.

– Kaip buvo sutiktas Lietuvos galimybių pristatymas, ar jau galima pasakyti, kokias naudingas pasekmes jis turės?

– Apie konkrečius rezultatus kalbėti yra anksti.  Dar nesame surinkę tikslios informacijos apie visų delegacijos dalyvių susitikimus, ryšius ir konkrečius atgarsius, tačiau galime pasidžiaugti, kad atsiliepimai iš renginių ir susitikimų, kuriuose patys dalyvavome, yra labai teigiami. Visi sutinka, kad šioje konferencijoje Lietuvai reikia toliau daryti gerą įvaizdį ir galbūt kitais metais dalyvauti net su stendu ar su Lietuvos paviljonu. Vien tik tas faktas, kad Lietuva buvo minima šios konferencijos programoje, yra didelis mūsų gyvybės mokslų sektoriaus laimėjimas ir tarptautinis pripažinimas. Jau esame gavę nemažai pastebėjimų ir komentarų iš kolegų, atstovaujančių kitiems kraštams Čikagoje, kurie matė mūsų sesiją konferencijos programoje. Ši konferencija buvo taip pat ideali platforma Life Sciences Baltics 2014 reklamai. Verslios Lietuvos projektų vadovė Jelena Suchodumceva, kuri yra atsakinga už ,,Life Sciences” konferencijų organizavimą, aktyviai reklamavo kitų metų renginį ir neabejoju, kad ši reklama prisidės prie dar gausesnio dalyvių skaičiaus. Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Arūnas Karlonas Lietuvos sesijos metu turėjo progą pristatyti ,,Horizon 2020” programą, turinčią 80 milijonų eurų biudžetą, skirtą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti. Ši programa yra dalis tikslo sukurti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimą Europoje. Remdamasi šia programa, Lietuva gali ieškoti partnerių JAV gyvybės mokslų sektoriuje ir kurti bendrus projektus. Taip pat buvo užmegzti keli konkretūs ryšiai tokių partnerių paieškai. Galiausiai žinome, kad delegacijos dalyviai pasisėmė daug naujų idėjų, įkvėpimo ir energijos, kurią paskleis grįžę į Lietuvą ir taip padės kurti bei organizuoti tas Lietuvos gyvybės mokslų įmones, kurioms kelias į šią konferenciją kitais metais jau bus pramintas.

– Pasidalinkite savo įžvalgomis – kokiose srityse Lietuvos biotechnologai gali sėkmingiausiai pasireikšti?

– Lietuvos biotechnologijos pramonė yra sparčiai besivystanti nuo 1990 m. ir yra laikoma viena iš moderniausių Rytų Europoje. Lietuvos biotechnologijos tyrimų centrai yra sukaupę dideles intelektines pajėgas ir pasiekę novatoriškų rezultatų vaistų, farmacinių baltymų, chemijos ir biochemijos fermentų bei nukleorūgščių, molekulinės biologijos prokariotinių ir eukariotinių ląstelių srityse. Šiuo metu didelis dėmesys taip pat yra skiriamas bioinformatikai. Biotechnologiniai ir biocheminiai tyrimai atliekami Biotechnologijos instituto, Biochemijos instituto, Chemijos instituto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto ir kitose laboratorijose. Privatūs mokslinių tyrimų centrai yra „Thermo Fisher Scientific”, TEVA „Sicor Biotech”, UAB „Biocentras”, „Amilina”, „Aconitum”, „Biotechpharma”. Lietuvoje taip pat yra pakankamai daug gerai išvystytų ligoninių ir gydymo centrų. Visa ši infrastruktūra kartu su palyginti mažais kaštais teikia Lietuvai labai geras galimybes plėsti klinikinių tyrimų rinką. Jau dabar Lietuvoje yra atliekama per 200 klinikinių tyrimų, gautų iš užsienio užsakovų.

Apskritai Lietuvos mokslo pasiekimai, sukurta infrastruktūra bei konkurencinga aplinka verslui turėtų sudominti įmones, siekiančias kurti aukštos pridėtinės vertės paslaugas ar produktus. Biotechnologijos sektorius Lietuvoje yra gerai išplėtotas ir turi palankias sąlygas augti, o investicinė aplinka yra draugiška bendroms įmonėms su užsienio partneriais steigti. Tai liudija jau ne viena garsiausių pasaulio įmonių, investavusių Lietuvoje, sėkmės istorija. Todėl tikimės, kad BIO 2013 konferencijo-je užmegzti ryšiai bus įgyvendinti bendradarbiavimo, partnerystės sutartimis ir konkrečiais užsakymais.

– Dėkojame už atsakymus


Po sėkmingai praėjusios BIO 2013 konferencijos sesijos Lietuvoje. Iš kairės: Linas Klimavicius, Lietuvos prekybos biuro ko-direktorius, Garry Keller, ,,Xomix Ltd.” vadovas, Martin Berardi, ,,Moog Medical Devices” prezidentas, Milda Dargužaitė, Všį ,,Investuok Lietuvoje” direktorė, Arūnas Karlonas, Mokslo, inovacijųir technologijų agentūros (MITA ) direktorius ir Ingrida Bublys, Lietuvos prekybos biuro ko-direktorė.