Sukaktuvininkę seselę Tarciziją Eleną Navickaitę (viduryje)
pasveikino seselė Bernadeta ir kun. I. Sadauskas
Gyvenimo kelionė, skirta Kristui ir žmonėms
Vienuolei Tarcizijai Elenai Navickaitei – 100 metų!
IRENA NAKIENĖ-VALYS
„Ir bus ji tau saldi paguoda, ir bus ji tau širdy gyva,
balta baltųjų vyšnių soduos senolių žemė Lietuva!”
(Bernardas Brazdžionis).
Elena Navickaitė gimė 1912 m. balandžio 14 dieną, Telšių
Valsčiuje, Šešaičių kaime, ūkininkų šeimoje, augo
tarp trijų seserų ir dviejų brolių. Tėvai buvo ūkininkai ir vaikai daug
dirbo ūkyje. Elena vietinėje mokykloje baigusi 4 skyrius, mokslus tęsė
gimnazijoje. Kiek pati pamena, išėjusi iš namų 18 metų
krimsdama mokslus gyveno vienuolynuose. Kaune lankė teologijos kursus.
Nuo tada Elena degė gilia meile Dievui ir Bažnyčiai, jai atrodė, kad
kelias buvo Dievo nurodytas, ir toliau turėjo eiti tuo keliu.
Marijampolėje buvo įkurtas Nekaltai Pradėtosios Švenčiausiosios
Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolynas, kurį 1918 m. spalio 15
d. patvirtino Seinų vyskupo Antano Karoso kanoniškuoju dekretu.
Kūrybinio polėkio laikotarpiu, kuris pasižymėjo veržliu
darbštumu, sunkumų nepaisymu, pasiaukojančia savo tautos ir
šalies meile, jaunas merginas traukė burtis Palaimintasis
arkivyskupas Jurgis Matulaitis.
Taip ir Elena Navickaitė pateko į šį vienuolyną, kur jaunos
merginos lankė mergaičių namų ruošos kursus, mokykloje veikė
valgykla, bažnytinių drabužių, dailiojo siuvimo dirbtuvė – tai ir
buvo pirmieji seserų darbai.
Vienuolijos steigėjas ypač rūpinosi seseris mokyti, aiškindamas
įstatus, dvasinio gyvenimo pagrindus ir vesdamas rekolekcijas joms
ruošiantis daryti vienuolinius įžadus.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą seserys dirbo vaikų darželiuose,
vaikų namuose, pradinėje mokykloje, senelių prieglaudos namuose,
knygyne, spaustuvėje, žemės ūkio mokykloje. Dalyvavo įvairiose vaikų,
jaunimo, mergaičių, moterų organizacijose. Įvairiomis progomis
organizuodavo kursus, paskaitas. Dirbo katalikių moterų organizacijose,
pavasarininkų organizacijoje, kunigų seminarijų virtuvėse. Elenos darbo
patirtis kaip tik ir prasidėjo darbu virtuvėje. Maisto ruošimas
jai buvo labai prie širdies.
1935 m. rugpjūčio 15 d. Elena duoda pirmuosius įžadus ir priima
Tarcizijos vardą. Jauna vienuolė drąsiai galėjo eiti kelti žmonių
dvasią, suteikti konkrečios pagalbos jų varguose bei rūpesčiuose,
prisidėti auklėjant augančią kartą. Tuo metu vienuolyne gyveno per
šimtas mergaičių.
1936 m. penkios seserys vyriausios motinėlės buvo atrinktos ir
išsiųstos į Ameriką. Tėvai marijonai jas pakvietė į pagalbą, į
jų vadovaujamą mokyklą ir seminariją (Marianapolis/Thompson, CT.
Seseles lydėjo vienuolijos vadovė ses. Teresė Novickaitė. 25-kerių metų
seselė Tarcizija su kitomis vienuolėmis (ses. Augustina, ses.
Apolonija, ses. Aloyza, ses. Consolata) keliavo laivu per Atlantą.
Marijonų vyrų kolegijoje jas priėmė rektorius kun. dr. J. Navickas,
MIC. Iš pradžių dirbo Tėvų marijonų Marianapolis kolegijos
virtuvėje ir skalbykloje, vėliau kaip ir Lietuvoje, – su vaikais,
jaunimu, seneliais, taip pat spaustuvėje.
1941 m. liepos 2 d. seselė Tarcizija davė amžinuosius įžadus. Vienuolė
kone visą savo gyvenimą pašventė tarnaudama virtuvėje stovyklose
ir ypač Pal. Jurgio Matulaičio slaugos namuose. Laisvalaikiu turėjo
atgaivą prižiūrėti gėlynus ir puošti aplinką. Dirbo tyliai ir
ištvermingai. Pagal steigėjo Matulaičio dvasią ir nurodymus
vienuolės šiame žemyne stengiasi eiti į žmones, kovoti su
gyvenimo keliamomis problemomis bei visuomenės poreikiais. Aktualūs
išeivijoje lietuvių reikalai nukreipė vienuoliją JAV į
panašias darbo sritis, kurios buvo jau išvystytos
Lietuvoje – patarnavimą žmogui, vaikų, jaunimo ir senelių globą,
labdaros, švietimo ir spaudos darbus. Vargdienės seserys drąsiai
žengė į įvairias darbo sritis, pasitikėdamos ne vien savo menkomis
jėgomis, bet gausaus geradarių, rėmėjų ir talkininkų būrio pagalba.
Šiuo metu šimtametė vienuolė Tarcizija Elena Navickaitė
dienas leidžia Palaimintojo Jurgio Matulaičio slaugos namuose.
Džiaugiasi, kad yra dar geros sveikatos, atminties, kad kiekvieną rytą
koplyčioje išklauso šv. Mišias ir
pasišvenčia maldai. O Nekaltai Pradėtos Švč. Marijos
Mergelės vargdienių seserys, kiek pajėgia, dirba toliau pasitelkdamos
talentus, kuriuos Dievas yra suteikęs.
„Tegul jūsų šviesa taip šviečia žmonių akivaizdoje,
kad jie matytų gerus jūsų darbus ir garbintų jūsų Tėvą, kuris yra
danguje” (Mt 5, 16).
]
