„Lituanicos” krikštynos 1933 gegužės 6 d.
„Lituanicos” krikštynos 1933 gegužės 6 d. Į
propelerio ašį šampano butelį sudaužė S. Dariaus motina.
„Lituanicos” krikštatėvis „Naujienų” žurnalistas A. Vaivada.
Prisiminkime Dariaus ir Girėno
iškilmingas 1933 metų išleistuves Čikagoje
ALGIMANTAS BARNIŠKIS
Šie metai skirti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80-sioms
žuvimo metinėms paminėti. Ta proga kviečiame lietuvių
visuomenę prisiminti su šiuo įvykiu susijusias paskutines lakūnų
buvimo Čikagoje akimirkas. 1933 m. gegužės 5 d. Vyriausiasis skridimo
rėmėjų komitetas pakvietė lietuvių visuomenę į atsisveikinimą su
lakūnais. Palydėtuvės buvo surengtos Jucių restorane Bridgeport ir jose
dalyvavo beveik visi skrydžio fondo globėjai ir Vyriausiojo skridimo
rėmėjų komiteto nariai bei apie 200 verslininkų. Lietuvos gen. konsulas
Čikagoje Antanas Kalvaitis, kuris buvo išrinktas ir Fondo
pirmininku pranešė, kad už lėktuvo perdirbimą dirbtuvėms
dar reikia sumokėti 300 dolerių. Skridimo komiteto pirmininkas
advokatas R. Vasiliauskas, advokatas Antanas Olis,
„Draugo” redaktorius Leonardas Šimutis, Antanas
Olšauskas, Juozas A. Mickeliūnas, kapitonas Petras Jurgėla ir
kiti apibūdino lakūnų žygio svarbą ir linkėjo lakūnams sėkmingai
tą žygį įgyvendinti. Išlydėtuvėse kalbėję S. Darius ir S.
Girėnas išreiškė savo viltį laimingai nuskristi į Tėvynę.
Ilgoje ir patriotiškoje kalboje S. Darius prisiminė garsią
ir garbingą senovės Lietuvą, istorinius lietuvių žygius, sakė tikįs,
jog ir jų žygis pavyks, nes „Lituanica” yra žymiai geriau
paruošta skrydžiui per Atlantą nei Lindbergo ar kitų
prieš tai į Europą skridusių lakūnų lėktuvai. Iškilmingų
išleistuvių metu, dideliam lakūnų džiaugsmui, buvo surinkta per
3,000 dol. – lėktuvo perdirbimo skolai padengti. Kitą dieną,
gegužės 6-ąją, Čikagos lietuvių visuomenė buvo pakviesta į
„Lituanicos” krikštynas.
Besiruošdami skrydžiui per Atlantą, S. Darius ir S.
Girėnas su savo lėktuvu pasirodė daugelyje
lietuviškų telkinių. Ne tik lietuviai, bet ir
amerikiečiai gėrėjosi mūsų lakūnais ir stebėjosi jų drąsa.
Abu lakūnai buvo labai patenkinti ir džiaugėsi, kad nenuvylė savo
tautiečių. Lėktuvas „Bellanca Pacemaker CH-300” buvo
perdirbtas, sustiprintas ir galutinai paruošas didžiajam –
5,000 mylių skrydžiui.
Lakūnų pageidavimu spaudoje paskelbtas kvietimas sugalvoti pavadinimą,
kuris puoštų lėktuvą, jam skrendant Atlanto padange. Buvo
pageidaujama, kad pavadinimas būtų reikšmingas,
simbolinis, skambus ir trumpas. Nutarta, kad jis turėtų
būti lietuviškas, bet gerai skambėti ir
angliškai, nes lakūnai yra Amerikos lietuviai, o jų
skridimą organizuoja bei remia Amerikos lietuviai. S. Darius lėktuvui
buvo parinkęs kelis pavadinimus, bet norėta, kad ir lietuvių
visuomenė išreikštų savo nuomonę.
S. Dariaus siūlyti – „Lietuvių siela” ir
„Diktatorius”. Visuomenė perdirbtam lėktuvui
pasiūlė visą eilę pavadinimų: „Šv. Kazimiero
dvasia”, „Mažoji gėlelė”, „Amerikos
lietuvis”, „Vytis”, „Amerikietis”,
„Aitvaras”, „Sakalas”, „Vytauto
ainis”. Amerikos karo laivyno puskarininkis lietuvis iš
Aliaskos lėktuvą siūlė pavadinti „Litvega” (,,Lit
– Lietuva, Vega – žvaigždė) vardu. „Naujienose”
dirbęs Antanas Vaivada pasiūlė „Lituanica” (Lietuvybė).
Nors ir naujas žodis, bet skambus ir išreiškė skrydžio
prasmę – išgarsinti lietuvius ir sustiprinti jų dvasią bei
jaunos, nepriklausomos Lie-tuvos pasitikėjimą savo jėgomis. Vyriausiojo
skridimo rėmėjų komiteto sprendimu buvo nutarta surengti
„Lituanicos” krikštynas. Jos įvyko balandžio 30 d.
Dievo Apvaizdos bažnyčioje, kurioje kunigas I. Albavičius
atnašavo iškilmingas šv. Mišias.
Mišiose giedojo K. Sabonis, vyčių choras
„Daina”. Dėl blogų oro sąlygų po pietų numatytas
iškilmes oro uoste teko atidėti. Lėktuvo krikštynos įvyko
gegužės 6 d. Čikagos savivaldybės Midway oro uoste. Lėktuvo
šventinimo apeigas gausiai susirinkusiųjų lietuvių akivaizdoje
atliko prelatas Mykolas Krušas, padedant kunigui M.
Urbonavičiui, o S. Dariaus mama, amerikiečių papročiu, sudaužė į
lėktuvo propelerio ašį šampano butelį. Čia pat
nuplėšus lėktuvo uždangą, susirinkusieji išvydo ir
naująjį istorinį lėktuvą, pavadintą –
„Lituanica” vardu. Netrukus abu linksmai
besišypsantys lakūnai, susirinkusios minios džiaugsmui, pakilo
virš vieno didžiausių tuo metu pasaulyje Čikagos oro
uosto. „Naujienos” rašė:
„‘Lituanica’, nuoširdžiai tikime, užims
vertingą vietą aeronautikos ir lietuvių tautos kilimo
istorijoje”. Kitą dieną, gegužės 7 d. anksti ryte, lakūnai,
atsisveikinę su giminėmis ir būrio čikagiečių šiltai palydėti,
išskrido į New York.
Prisimindami tų dienų įvykius, gegužės 5 d., kviečiame dalyvauti
šv. Mišiose už buvusius čikagiečius Steponą Darių
ir Stasį Girėną. Atminimo šv. Mišios bus aukojamos
10 val. r. Brighton Park Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo
Prasidėjimo parapijos bažnyčioje, o 11 val. r. – Marquette Park
Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuvių bažnyčioje. Jas aukos kun.
Gediminas Keršys. Po Mišių 12 val. p. p.
Marquette Park parapijos salėje Amerikos lietuvių teatras
„Viltis” suvaidins spektakliuką apie S. Dariaus ir S.
Girėno palydas iš Čikagos prieš 80 metų „Sėkmės,
Lituanica”. Visi kviečiami.
Atsisveikinimo vakarienė Jucių restorane vyko 1933 gegužės 5 d.