JBANC konferencija studentų akimis – 2
Tęsinys iš gegužės 3 d.
Atominė grėsmė Baltijos kraštams
Antrame simpoziume, kurio tema ,,Regionų geopolitika: nauji netikėtumai, senos grėsmės”, dalyvavo ,,The
Economist” žurnalistas Edward Lucas, Sven Sakkov iš
Estijos Gynybos ministerijos, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keith
Smith, Damon Wilson iš Atlanto tarybos bei Lietuvos Seimo
užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. Visi jie
kalbėjo energetikos strategijos klausimais, ypatingą dėmesį skirdami
Baltarusijos planuojamai atominės elektrinės statybai netoli Vilniaus.
Taip pat buvo aptartas Rusijos naftos ir dujų monopolis Baltijos
šalyse.
Lietuvos seimo narys sakė, kad Lietuva nesutinka su viskuo, ką ES sako
Rusijai apie energetikos problemas Lietuvoje. Tuo tarpu ambasadorius
Smith teigė, kad ES turi susiimti ir sutvarkyti Rusijos naftos monopolį
Baltijos šalyse. Naudodamasi padėtimi, manipuliuodama nafta,
Rusija daro įtaką Baltijos šalims ir kelia jų nepasitikėjimą.
Juk Rusija vis dar nori turėti priėjimą prie Baltijos jūros. Buvęs JAV
ambasadorius Lietuvoje teigė, jog, siekiant Baltijos šalių
energetinės nepriklausomybės, daugiausia sunkumų sukelia patys Lietuvos
politikai bei verslininkai. Per jo trejus tarnybos metus Lietuvoje
(1997–2000) jis matęs ne vieną politiką ,,draugaujant” su
,,Gazprom” ir kitų Rusijos energetikos bendrovių atstovais. ,,Jei
manote, kad korupcija baigiasi kirtus Lietuvos sieną, taip nėra.”
ŠALSS narys Linas Vaitkus sakė, jog ši diskusija praplėtė
jo požiūrį į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Jos metu jis
sužinojo, ko nežinojo, išgirdo, ko nesitikėjo išgirsti.
Jautėsi paskatintas dar stipriau veikti Lietuvos naudai.
Pietūs, garbės svečiai ir apdovanojimai
Pietų metu pranešimą skaitė Valstybės departamento ypatingasis
patarėjas žmogaus teisių klausimais ambasadorius Michael Kozak. Buvęs
Amerikos ambasadorius Baltarusijoje, jis vaizdžiai apibūdino savo
patirtį Minske. Kozak manymu, sėkmingiausias būdas siekti demokratinės
plėtros yra tvirtas laikymasis savų principų. Pietų metu svečias
iš Lietuvos Seimo narys Zingeris, kalbėdamas
apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius, vėl dėmesį atkreipė
į pavojus, susijusius su rusų kapitalo finansuojama prie pat Vilniaus
numatoma statyti atomine jėgaine. Pietų metu Lietuvos seimo Užsienio
reikalų komiteto pirmininkas įteikė padėkos medalį ,,The
Economist” žurnalo redaktoriui Edward Lucas, ištikimam
Baltijos kraštų draugui, ir JBANC 50 metų sukakties proga
Vilniaus medalį JBANC valdybos pirmininkui Kupriui.
Geros ir blogos naujienos
Konferencijos popietinėje sesijoje buvo pristatyta JBANC organizacijos
istorija, jos dabartinė veikla. Čia pranešimus skaitė Paul
Goble, Mel Huang, Mari-Ann Kelam, Janis Kukainis, Edward Lucas ir Teri
Schultz. Goble buvo maloniai nustebintas, matydamas jaunų lietuvių
studentų būrį. Jis sakė, jog prieš dešimt metų pagrindinė
JBANC misija buvo Baltijos šalių įstojimas į NATO, kuri tuo metu
atrodė nepasiekiamas ir sunkiai įgyvendinamas siekis. Baltijos
šalims įstojus į NATO, kai kas teigė, kad JBANC jau atliko savo
misiją ir kaip organizacija nėra reikalinga. Tačiau Goble pabrėžė, kad
Baltijos kraštai gyvena pavojingoje kaimynystėje, todėl budrumas
turėtų būti kiekvienos dienos rūpestis.
Mari-Ann Kelam, buvusi Estijos Parlamento narė, šiuo metu
aktyviai dalyvaujanti pelno nesiekiančiose organizacijose, teigė:
,,Aš turiu gerų ir blogų naujienų. Gera naujiena yra ta, kad mes
[Baltijos šalys] esame laisvos ir nepriklausomos nuo rusų, o
bloga naujiena yra ta, kad mūsų darbas dar neužbaigtas ir niekada nebus
užbaigtas.” JBANC buvo įkurtas prieš 50 metų su tikslu
padėti Baltijos valstybėms atgauti laisvę. ,,Mes pasiekėme ir
iškovojome savo nepriklausomybes, bet niekas nėra
užtikrinta”, – tęsė Kelam. Jai pritarė Janis Kukainis,
Amerikos latvių sąjungos atstovas: ,,Mūsų dabartinis uždavinys yra
užtikrinti mūsų šalių saugumą ir sustiprinti jų finansines ir
socialines struktūras.”
Išmoktos pamokos — ateities iššūkiai
Paskutiniame šeštadienio dienos simpoziume grupė dalyvių
pasakojo apie ,,išmoktas pamokas – demokratijos plėtojimą
ir dabartinę veiklą”. Pirmasis apie demokratijos plėtrą kalbėjo
Fredo AriasKing, įtakingos organizacijos ir to paties pavadinimo
leidinio „Demokratizatsiya” steigėjas. Jis pabrėžė, kad
kraštai ir sąjūdžiai, siekiantys teisybės ir laisvės, turi
apjungti pajėgas, nes tik taip galime sulaukti visuomenės pritarimo ir
sėkmės.
Kova dėl paminklo
Jim Morrison, Amerikos legiono narys, papasakojo apie kovą prieš
Stalin paminklo pastatymą National D-Day Memorial, Bedford, Virginia.
Morrison ir jo bendraminčių dėka Stalin paminklas buvo
pašalintas iš parko, kuriame jau stovi Franklin D.
Roosevelt ir Winston Churchill paminklo. Į šias pastangas
atsiliepė ir Kongreso atstovas Tom Perriello, ženkliai
pasipriešinęs Stalin paminklo pastatymui. Tačiau tuo kova
nepasibaigė, nes National D-Day Memorial fondas ir vėl svarsto galimybę
sugrąžinti Stalin paminklą. Morrison ragino visus konferencijos
dalyvius toliau pasisakyti prieš šio paminklo sugrąžinimą.
Konferencijos dalyviai nemažai dėmesio skyrė Tarptautinės čerkesų
tarybos (International Circassian Council) atstovų Ed Youghar ir Dana
Wojokh pranešimams, kur buvo išsamiai papasakota apie
čerkesų tautos genocidą Rusijos caro laikais, kai net 90 proc.
Čerkesijos gyventojų buvo nužudyti arba ištremti. Tai buvo
didžiausias genocidas XIX amžiuje, deja, beveik visiškai
užmirštas istorijoje. Šiuo metu išeivijoje
gyvenantys čerkesai kovoja prieš 2014 metų Olimpinių žiemos
žaidynių rengimą Soči mieste. Pasak tinklalapio www.nosochi2014.com,
žaidimų data sutaps su 150-osiomis čerkesų genocido metinėmis ir vyks
ne tik paskutinėje čerkesų sostinėje, bet ir virš tūkstančių
žuvusių čerkesų kapų. Po pranešimo ŠALSS studentai
artimiau susipažino su Wojokh ir čerkesų kilmės jaunimu, kurie kvietė
bendradarbiauti, ragino padėti jų kovoje prieš Olimpinių
žaidynių ruošą Soči mieste.
Tos dienos dalį užbaigė ŠALSS pirmininkas Paulius Vertelka,
pristatydamas ALT’o istoriją ir dabartinę jos veiklą. Jis taip
pat pristatė ŠALSS, papasakojo apie organizacijos įkūrimą,
renginius, ateities planus, supažindino konferencijos narius su
ALT’o ir ŠALSS JBANC konferencijos stipendininkais.
Ši konferencijos dalis buvo ypač dėkinga, nes suteikė progą
susipažinti ne tik su dabartiniais uždaviniais ir mūsų laukiančiais
iššūkiais, bet ir su sėkmingais, jau įgyvendintais
projektais.
Konferencijos pabaigoje Kuprys JBANC pirmininko pareigas perdavė estų atstovei Marju Rink-Abel.
JBANC ateityje numato padėti kitoms valstybėms ir jų gyventojams kaip
Baltarusija, čerkesai ir moldavai, siekti demokratinių vertybių,
teisingumo, ginti žmogaus bei tautines teises. JBANC dalinsis savo
patirtimi ir idėjomis. JBANC tikisi ir toliau dalintis Baltijos
šalių istorija ir teikti žinias apie jų dabartinę ekonominę ir
politinę padėtį žiniasklaidai bei mokslo židiniams. Mūsų karta turi
labiau susipažinti su Baltijos šalių istorija, kad galėtų
veiksmingai atsiliepti į šių dienų iššūkius.
Devintoji JBANC konferencija buvo itin sėkminga, o tai laiduoja
prasmingą veiklą ir ateityje. Dalyviai skirstėsi namo patenkinti su
nauju pasiryžimu stiprinti demokratijos plėtrą Baltijos
kraštuose ir remti kaimyninių kraštų demokratines jėgas,
siekiant juose įteisinti pilną nepriklausomybę ir valstybingumą.
Straipsnį paruošė: Paulius
Vertelka, Aldona Gintautaitė, Margarita Pupšytė, Karolina
Zigmantaitė, Paulius Stasiukonis, Linas Vaitkus, Marius Bulskis ir
Laura Stankevičiūtė.