jbanc

JBANC konferencija studentų akimis – 2
Tęsinys iš gegužės 3 d.


Atominė grėsmė Baltijos kraštams

Antrame simpoziume, kurio tema ,,Regionų geopolitika: nauji netikėtumai, senos grėsmės”, dalyvavo ,,The
JBANC konferencija studentų akimis Economist” žurnalistas Edward Lucas, Sven Sakkov iš Estijos Gynybos ministerijos, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keith Smith, Damon Wilson iš Atlanto tarybos bei Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. Visi jie kalbėjo energetikos strategijos klausimais, ypatingą dėmesį skirdami Baltarusijos planuojamai atominės elektrinės statybai netoli Vilniaus. Taip pat buvo aptartas Rusijos naftos ir dujų monopolis Baltijos šalyse.

Lietuvos seimo narys sakė, kad Lietuva nesutinka su viskuo, ką ES sako Rusijai apie energetikos problemas Lietuvoje. Tuo tarpu ambasadorius Smith teigė, kad ES turi susiimti ir sutvarkyti Rusijos naftos monopolį Baltijos šalyse. Naudodamasi padėtimi, manipuliuodama nafta, Rusija daro įtaką Baltijos šalims ir kelia jų nepasitikėjimą. Juk Rusija vis dar nori turėti priėjimą prie Baltijos jūros. Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje teigė, jog, siekiant Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės, daugiausia sunkumų sukelia patys Lietuvos politikai bei verslininkai. Per jo trejus tarnybos metus Lietuvoje (1997–2000) jis matęs ne vieną politiką ,,draugaujant” su ,,Gazprom” ir kitų Rusijos energetikos bendrovių atstovais. ,,Jei manote, kad korupcija baigiasi kirtus Lietuvos sieną, taip nėra.”

ŠALSS narys Linas Vaitkus sakė, jog ši diskusija praplėtė jo požiūrį į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Jos metu jis sužinojo, ko nežinojo, išgirdo, ko nesitikėjo išgirsti. Jautėsi paskatintas dar stipriau veikti Lietuvos naudai.

Pietūs, garbės svečiai ir apdovanojimai

Pietų metu pranešimą skaitė Valstybės departamento ypatingasis patarėjas žmogaus teisių klausimais ambasadorius Michael Kozak. Buvęs Amerikos ambasadorius Baltarusijoje, jis vaizdžiai apibūdino savo patirtį Minske. Kozak manymu, sėkmingiausias būdas siekti demokratinės plėtros yra tvirtas laikymasis savų principų. Pietų metu svečias iš Lietuvos Seimo narys Zingeris, kalbėdamas apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius, vėl dėmesį atkreipė į pavojus, susijusius su rusų kapitalo finansuojama prie pat Vilniaus numatoma statyti atomine jėgaine. Pietų metu Lietuvos seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas įteikė padėkos medalį ,,The Economist” žurnalo redaktoriui Edward Lucas, ištikimam Baltijos kraštų draugui, ir JBANC 50 metų sukakties proga Vilniaus medalį JBANC valdybos pirmininkui Kupriui.

Geros ir blogos naujienos

Konferencijos popietinėje sesijoje buvo pristatyta JBANC organizacijos istorija, jos dabartinė veikla. Čia pranešimus skaitė Paul Goble, Mel Huang, Mari-Ann Kelam, Janis Kukainis, Edward Lucas ir Teri Schultz. Goble buvo maloniai nustebintas, matydamas jaunų lietuvių studentų būrį. Jis sakė, jog prieš dešimt metų pagrindinė JBANC misija buvo Baltijos šalių įstojimas į NATO, kuri tuo metu atrodė nepasiekiamas ir sunkiai įgyvendinamas siekis. Baltijos šalims įstojus į NATO, kai kas teigė, kad JBANC jau atliko savo misiją ir kaip organizacija nėra reikalinga. Tačiau Goble pabrėžė, kad Baltijos kraštai gyvena pavojingoje kaimynystėje, todėl budrumas turėtų būti kiekvienos dienos rūpestis.

Mari-Ann Kelam, buvusi Estijos Parlamento narė, šiuo metu aktyviai dalyvaujanti pelno nesiekiančiose organizacijose, teigė: ,,Aš turiu gerų ir blogų naujienų. Gera naujiena yra ta, kad mes [Baltijos šalys] esame laisvos ir nepriklausomos nuo rusų, o bloga naujiena yra ta, kad mūsų darbas dar neužbaigtas ir niekada nebus užbaigtas.” JBANC buvo įkurtas prieš 50 metų su tikslu padėti Baltijos valstybėms atgauti laisvę. ,,Mes pasiekėme ir iškovojome savo nepriklausomybes, bet niekas nėra užtikrinta”, – tęsė Kelam. Jai pritarė Janis Kukainis, Amerikos latvių sąjungos atstovas: ,,Mūsų dabartinis uždavinys yra užtikrinti mūsų šalių saugumą ir sustiprinti jų finansines ir socialines struktūras.”

Išmoktos pamokos — ateities iššūkiai

Paskutiniame šeštadienio dienos simpoziume grupė dalyvių pasakojo apie ,,išmoktas pamokas – demokratijos plėtojimą ir dabartinę veiklą”. Pirmasis apie demokratijos plėtrą kalbėjo Fredo AriasKing, įtakingos organizacijos ir to paties pavadinimo leidinio „Demokratizatsiya” steigėjas. Jis pabrėžė, kad kraštai ir sąjūdžiai, siekiantys teisybės ir laisvės, turi apjungti pajėgas, nes tik taip galime sulaukti visuomenės pritarimo ir sėkmės.

Kova dėl paminklo

Jim Morrison, Amerikos legiono narys, papasakojo apie kovą prieš Stalin paminklo pastatymą National D-Day Memorial, Bedford, Virginia. Morrison ir jo bendraminčių dėka Stalin paminklas buvo pašalintas iš parko, kuriame jau stovi Franklin D. Roosevelt ir Winston Churchill paminklo. Į šias pastangas atsiliepė ir Kongreso atstovas Tom Perriello, ženkliai pasipriešinęs Stalin paminklo pastatymui. Tačiau tuo kova nepasibaigė, nes National D-Day Memorial fondas ir vėl svarsto galimybę sugrąžinti Stalin paminklą. Morrison ragino visus konferencijos dalyvius toliau pasisakyti prieš šio paminklo sugrąžinimą.

Konferencijos dalyviai nemažai dėmesio skyrė Tarptautinės čerkesų tarybos (International Circassian Council) atstovų Ed Youghar ir Dana Wojokh pranešimams, kur buvo išsamiai papasakota apie čerkesų tautos genocidą Rusijos caro laikais, kai net 90 proc. Čerkesijos gyventojų buvo nužudyti arba ištremti. Tai buvo didžiausias genocidas XIX amžiuje, deja, beveik visiškai užmirštas istorijoje. Šiuo metu išeivijoje gyvenantys čerkesai kovoja prieš 2014 metų Olimpinių žiemos žaidynių rengimą Soči mieste. Pasak tinklalapio www.nosochi2014.com, žaidimų data sutaps su 150-osiomis čerkesų genocido metinėmis ir vyks ne tik paskutinėje čerkesų sostinėje, bet ir virš tūkstančių žuvusių čerkesų kapų. Po pranešimo ŠALSS studentai artimiau susipažino su Wojokh ir čerkesų kilmės jaunimu, kurie kvietė bendradarbiauti, ragino padėti jų kovoje prieš Olimpinių žaidynių ruošą Soči mieste.

Tos dienos dalį užbaigė ŠALSS pirmininkas Paulius Vertelka, pristatydamas ALT’o istoriją ir dabartinę jos veiklą. Jis taip pat pristatė ŠALSS, papasakojo apie organizacijos įkūrimą, renginius, ateities planus, supažindino konferencijos narius su ALT’o ir ŠALSS JBANC konferencijos stipendininkais. Ši konferencijos dalis buvo ypač dėkinga, nes suteikė progą susipažinti ne tik su dabartiniais uždaviniais ir mūsų laukiančiais iššūkiais, bet ir su sėkmingais, jau įgyvendintais projektais.

Konferencijos pabaigoje Kuprys JBANC pirmininko pareigas perdavė estų atstovei Marju Rink-Abel.

JBANC ateityje numato padėti kitoms valstybėms ir jų gyventojams kaip Baltarusija, čerkesai ir moldavai, siekti demokratinių vertybių, teisingumo, ginti žmogaus bei tautines teises. JBANC dalinsis savo patirtimi ir idėjomis. JBANC tikisi ir toliau dalintis Baltijos šalių istorija ir teikti žinias apie jų dabartinę ekonominę ir politinę padėtį žiniasklaidai bei mokslo židiniams. Mūsų karta turi labiau susipažinti su Baltijos šalių istorija, kad galėtų veiksmingai atsiliepti į šių dienų iššūkius.

Devintoji JBANC konferencija buvo itin sėkminga, o tai laiduoja prasmingą veiklą ir ateityje. Dalyviai skirstėsi namo patenkinti su nauju pasiryžimu stiprinti demokratijos plėtrą Baltijos kraštuose ir remti kaimyninių kraštų demokratines jėgas, siekiant juose įteisinti pilną nepriklausomybę ir valstybingumą.

JBANC konferencija studentų akimis

JBANC konferencija studentų akimis

JBANC konferencija studentų akimis



jbanc
Straipsnį paruošė: Paulius Vertelka, Aldona Gintautaitė, Margarita Pupšytė, Karolina Zigmantaitė, Paulius Stasiukonis, Linas Vaitkus, Marius Bulskis ir Laura Stankevičiūtė.