Moralinių vertybių lauko reklama Lietuvoje

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS`

Dr. Linas Sidrys laiškų skyrelyje („Draugas”, 2013.04.25) iškėlė labai įdomų klausimą – „Kokie skelbimai būtų naudingi Lietuvai?” Jis rašė, kad reklamas matome visur. Tam išleidžiamos didelės pinigų sumos. Jis atkreipė dėmesį į reklamas, kurios nesiūlo prekių, o pristato vertybę. Pvz., „Kristus prisikėlė!”, „Jei mirsi šiandien, ar pateksi į dangų?”; „Abortai – užmuša”. Dr. L. Sidrys siūlo Amerikos lietuviams tokias moralinių vertybių reklamas skelbti Lietuvoje ir kviečia skaitytojus siųsti savo pasiūlymus. Autorius pamini, kad yra Katalikų labdaros sąjungos pirmininkas.

Norėjau sužinoti, kas rašoma apie Katalikų labdaros sąjungą viešuose informacijos šaltiniuose.  Internete radau tik užuominų apie Lietuvių Romos katalikų labdaros sąjungą. „Vikipedijoje” straipsnio pavadinimu „Lietuvių katalikų labdaros sąjunga” (LKLS) nėra. Kitame šaltinyje perskaičiau, kad LKLS yra  Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos (ALRKF) narė. ALRKF taip pat priklauso Romos katalikų susivienijimas Amerikoje, Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjunga, Lietuvos Vyčiai, Lietuvių Romos katalikų darbininkų sąjunga, Vargonininkų sąjunga ir Ateitininkų federacija. Tai buvusios ar tebeesančios garbingos organizacijos.

Bet grįžkime prie lauko reklamų. Specialistai teigia, kad lauko reklamos tikrai didina pardavimų skaičių, jos sudomina ir įsimena. Jų populiarumas aiškinamas didėjančiu žmonių judėjimu, spartėjančiu gyvenimo ritmu. Užsakovai ieško būdų pasiekti  vartotoją ne namie – ne per televiziją, radiją ar spaudą.

Įdomu, kad lauko reklama vidutiniškai matoma tik 2–4 sekundes. Per tą laiką smegenys gali suvokti ne daugiau kaip 4 skirtingus elementus  – trumpą, aiškų veiksmo pranešimą, prekinį ženklą ir veiklos sritį, emocinį vaizdą bei interneto svetainės adresą. Reklamai keliami reikalavimai – paprastumas,  dideli matmenys ir kad pranešimas būtų suvokiamas per 4 sekundes iš 200–300 metrų atstumo. Žinutės teksto – iki penkių žodžių. Reikia susitelkti į vieną mintį. Jei yra paveiksliukas, jis turi būti patrauklus, didelis, greitai suvokiamas, išreiškiantis vieną mintį. Reklamos elementai turi išsiskirti iš bendro jos fono.

Lauko reklama tampa savita išraiškos forma. Ji gali būti savotiška miesto ar apylinkės vizitinė kortelė. Paskutiniais metais išpopuliarėjo trumpos žinutės perdavimas besikeičiančio vaizdo ekranuose, įrengtuose pagrindiniuose keliuose. Tokios reklamos ypač veiksmingos, kai keliaujantys priverstinai įstringa transporto spūstyje.

Lauko reklama kainuoja pigiau nei daugelis kitų reklamos skleidimo priemonių. Apskaičiuota, kad tūkstantį žmonių lauko reklama gali pasiekti už pačią mažiausią kainą, lyginant su kitomis reiklamos rūšimi. Lauko reklamų populiarumas didėja tarpmiestiniuose greitkeliuose. Lietuvoje kelyje Vilnius – Kaunas mašinų srautas yra pastovus ištisus metus. Todėl šalia šio kelio pradėjo sparčiai augti reklamos stovai, Lietuvoje vadinami stendais.

JAV metų pradžioje Joseph Farah pradėjo lauko reklamų vajų, kuriuose pabrėžiami Dešimt Dievo įsakymų. Jo manymu, Amerika nusisuko nuo Dievo ir nebesuvokia skirtumo tarp gėrio ir blogio. Šį vajų jis pradėjo taip vadinamame „nuodėmių mieste” – Las Vegas. Vajaus organizatorius teigia, kad Dešimt Dievo įsakymų buvo išmesti iš valdiškų mokyklų, teisės mokyklų ir teismų. Esu matęs tų lauko reklamų nuotraukas.  Jos neatitinka geros reklamos reikalavimų, nes reklamoje yra išrašyti visi Dešimt Dievo įsakymų. Per daug teksto ir per mažai laiko jį įsisavinti. Tačiau šio vajaus išsigandę ateistai  ir Lemon Grove,  California, iškabino savo lauko reklamą. Ten skelbiama, kad „Ateizmas yra asmeninis ryšys su realybe”. Šios grupės vadovė teigia, kad žmonės, girdėdami žodį „ateistas”  ar „ateizmas” galvoja apie blogą žmogų, nors, jos manymu, taip nėra. Kai kurie to miesto gyventojai norėtų, kad tos iškabos nebūtų, bet jaučia, kad vardan žodžio laisvės, turi ją pakęsti, nors ir nepritaria išreikštai minčiai.

Prieš keletą metų Amerikoje buvo pasklidusios trumpos, taiklios lauko reklamos iš poros žodžių – panašios į tas, kokias minėjo dr. Linas Sidrys. Juodai-baltos, didelėmis raidėmis ir aiškiai suprantamos, taigi, nereikalaujančios teologinio išsilavinimo. Štai dar keletas kitų galimų frazių, tinkamų lauko reklamoms: „Nežudyk! – Dievas”; „Nemeluok! – Dievas”; „Nepaleistuvauk! – Dievas”; Mylėk savo artimą! – Kristus”; „Melskis! – Marija”; „Gerbk gyvybę! – Šv. Dvasia”; „Daryk gerą! – pal. Teresė”; „Mokinkis ir dalinkis! – Šv. Dvasia” ir t. t. Panašios lauko reklamos gali tapti naujų evangelizacijos pastangų pradžia. Žiniasklaidoje cituojamas vienas dvasiškis teigė, kad vien reklamų neužtenka. Reikia  pasikeitimo žmonių širdyse, žmonių galvojime: „Reikia keisti savo pažiūras į visa tai, kas aplink mus vyksta kiekvieną dieną”.

Materializmo kultūroje gyvenimo vertybių puoselėjimas ir pagarba joms yra stumiami į patvorį. Vien reklamomis, iškeliančiomis dvasines ir moralines vertybes, to pakeisti neįmanoma, bet gerai suorganizuotas vajus tikrai būtų graži pradžia ar žingsnis į gerą pusę. Atrodytų, kad  LKLS norėtų imtis šio sumanymo ir prisidėti lėšomis. Reikia sveikinti tokį praktišką pasiūlymą!  Lietuvoje Katalikų Bažnyčia turi savo spaudos tarnybą ir, paskatinta, galėtų imtis tolimesnių planų įgyvendinimo. Pats lauko reklamų paruošimas ir apipavidalinimas turėtų būti atliktas reklamų profesionalų, o ne teologų. Tik tokie supranta ir žino, kad greitai automobiliu pralekiantis žmogus teskirs jiems ne daugiau kaip keturias sekundes.