grandis

Jono Kuprio nuotraukos

Ir žiūrovai kojomis žemės nesiekė


DALIA CIDZIKAITĖ

Kad Čikagoje gyvuojančio lietuvių tautinių šokių ansamblio ,,Grandis” metinis koncertas bus neeilinis, buvo galima spėti dar gerokai prieš renginį – ,,Drauge” pasirodę net du straipsniai ir ne viena žinutė sulig kiekviena diena didino smalsumą, kėlė susidomėjimą būsimu koncertu.

Jau ne pirmus metus ,,Grandies” rengiamas toks koncertas, šiais metais vykęs Pasaulio lietuvių centro Jaunimo salėje gegužės 7 dieną, šeštadienį, ir vėl nenuvylė. Renginys sutraukė tiek žiūrovų, kiek Jaunimo salė net ir per didžiausias krepšinio rungtynes nėra mačiusi. Salė skambėjo nuo visų kartų balsų – į koncertą atvyko grandiečių ir jų svečių proseneliai ir prosenelės, močiutės ir seneliai, mamos ir tėčiai, broliai ir sesės, giminės ir draugai. Dar net koncertui neprasidėjus, žmonės atviravo ir negailėjo pagyrų: „Taip šilta ir jauku širdyje dar nė viename renginyje nebuvo.”

Pirmoje koncerto dalyje visas dėmesys buvo sutelktas į grandiečių – visų amžiaus grupių – vaikučių A ir B rateliai, vaikų ratelis, jauniai, studentai ir pagyvenusiųjų ratelis – pasirodymą. O parodyti buvo ką. Mažieji atidžiai, pagyvenusieji – rimtai, jauniai ir studentai – su vėjeliu, bet visi su šypsena sušoko vienuolika šokių.

Antroji koncerto dalis buvo skirta žymios lietuvių tautinių šokių choreografės a. a. Tamaros Kalibataitės (1926–2010) atminimui. Joje, be ,,Grandies” pagyvenusiųjų ratelio, pasirodė ansamblio svečiai – net šešios kviestinės grupės: Toronto ,,Gintaras”, Buffalo Grove ,,Laumė”, Čikagos ,,Lietuvos vyčiai”, Lemont ,,Spindulys”, Čikagos ,,Suktinis” ir Cleveland ,,Švyturys”. Žiūrovai, tarp kurių sėdėjo ir iš Lietuvos atvykusi choreografės anūkė Indrė Alaburdienė, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio vyr. baletmeisterė, galėjo scenoje pamatyti tokius garsius T. Kalibataitės šokius kaip „Trapukas”, „Rolenderis”, „Subatvakaris”, ,,Leliūnų kadrilis” ir kitus.

Apie koncerto rengėjų kruopštų pasiruošimą kalba ir metinio koncerto proga išleistas rimtai atrodantis leidinys, kuriame išspausdinta ne tik koncerto programa, bet ir išvardytos visos renginyje pasirodžiusios tautinių šokių grupės (su grupių nuotraukomis), nepamirštant ne tik grupių vadovų, bet ir visų šokėjų.

Ir net jei dviejų dalių koncertas tą vakarą gal kiek ir prailgo (patys mažiausieji, greičiausiai nesulaukę ne tik vakarienės, bet ir koncerto pabaigos, užmigo ant tėvelių kelių), tačiau tai nė kiek nesudrumstė renginio sukurto džiaugsmo ir pasididžiavimo grandiečiais.

Tik tas, kas pabuvojo gegužės 7 dienos koncerte, galėjo pamatyti ir pajusti, kodėl renginys pavadintas ,,Kojomis žemės nesiekiau”. Šokėjai, kurie ansamblyje ,,Grandis” šoka jau ne vienerius metus (penkerių ir dešimties metų ansamblio sukaktuvininkai vakaro metu buvo pakviesti į sceną ir pagerbti dovanėlėmis), iš tiesų kojomis žemės nesiekė. Su jais – paslapčia – kojas kilnojome ir lingavome ir mes, salėje sėdėję. Už tai turime būti dėkingi tiek ,,Grandies” šokėjams, jų užsispyrimui ir įsipareigojimui, tiek gausiam jų mokytojų būriui (ypač meno vadovei Violetai Smieliauskaitei-Fabianovich ir baletmesteriui Gitarui Grinkevičiui), kuris ne vienerius metus ugdo meilę lietuviškam tautiniam šokiui išeivijoje.

Grandis

Grandis


Grandis

Grandis

Grandis

Grandis

Grandis

Grandis

Grandis


Grandis

Grandis

DAUGIAU