DR. PETRĄ KISIELIŲ PRISIMENANT
Dr. Kisielius ir Lietuvių fronto bičiuliai
ALDONA ŠMULKŠTIENĖ
Dr. Petras Kisielius Lietuvių fronto bičiulių (LFB) veiklai buvo pasišventęs visa savo esybe.
„LF Bičiuliai (LFB) susiorganizavo Jungtinėse Valstybėse buvusių
LF narių iniciatyva 1951 m. LFB siekia: veikti laisvojo pasaulio sąžinę
ir žadinti jo veiklumą pavergtai Lietuvai padėti; atskleisti okupanto
kėslus ir nusikaltimus teisei, žmoniškumui ir taikai; palaikyti
gyvą tautinio solidarumo ryšį tarp laisvųjų lietuvių ir lietuvių
tėvynėje bei ištrėmime; ugdyti Lietuvos laisvės kovų pagarbų
atminimą; įsąmoninti laisvuosius lietuvius, kad pagarba ir lojalumas
gyvenamajam kraštui nekliudo lietuviui visur ir visada būti
lietuviu; padėti jaunajai išeivių kartai kilti į mokslus;
surasti ryšį su vyresniąja karta, išlaikyti
lietuviško gyvenimo dvasią; remti tautinių vertybių kūrėjus ir
kūrybinius laimėjimus nešti į visuomenę; remti savo tautinės
bendruomenės susiorganizavimą; skleisti pilnutinės demokratijos idėjas
ir vykdyti demokratinius nusiteikimus.” (Lietuvių Enciklopedija
XVI tomas).
O apie dabartinę LFB veiklos kryptį dr. Kisielius laiške
bičiuliams 2005 m. „Dainavos” studijų savaitėje
rašė, kad tas turėtų būti „Rezistencija prieš
nutautėjimą, šeimų ardymą, mirties kultūrą; rezistencija
prieš globolizaciją, korupciją, tautos depresiją; rezistencija
prieš tautos emigraciją”. (Iš Povilo Žumbakio
straipsnio apie dr. Kisielių „Ateitis” 2008 m., nr. 4).
Dr. Kisieliaus veikla ir įtaka LFB buvo didžiulė. Jis ir vadovavo (buvo
Valdybos pirmininkas, Tarybos pirmininkas), ir organizavo, įkvėpė,
patraukė kitus įvairius projektus vykdant ir juos finansiškai
remiant. Jo namuose pradžią gavo ir Į Laisvę fondas ir jo filialas
Lietuvoje, studijų savaitės Kennebunkporte, Dainavoje ir Lietuvoje. Jis
asmeniškai kviesdavo dalyvius ir jie atvykdavo gausiai. Ypač
didelį dėmesį skyrė jaunimui. Jis ne tik pats tose studijų savaitėse
čia ir Lietuvoje, nepriklausomybę atkūrus, dalyvaudavo, skaitydavo
paskaitas, bet jas remdavo finansiškai. Rėmė jis ir į Laisvę
fondo ir jo filialo Lietuvoje knygų leidybą, organizuodavo rėmėjus,
rėmė žurnalo „Į Laisvę” leidybą.
Nė viena studijų savaitė, LFB suvažiavimai, konferencijos, susibūrimai
neapsieidavo be dr. Kisieliaus gražaus tenoro vedamų dainų, kurių jis
mokėjo šimtus.
Niekada nepamiršiu 1957 m. įvykusios pirmosios LFB studijų
savaitės Kennebunkporte. Važiavome tada visas būrys, tarp jų ir dr.
Kisielius, kuris savo puikia nuotaika, humoru ir dainomis tą ilgą kelią
padarė linksmą ir mielą. Kennebunkporte, pas tėvus Pranciškonus,
jau buvo susirinkęs gausus būrys jaunimo ir vyresniųjų LF bičiulių
iš visos Amerikos. Po šv. Mišių ir pusryčių
išklausydavom, kaip aš sakau, „mūsų didžiųjų”
paskaitų – J. Brazaičio, J. Girniaus, V. Vaitiekūno ir kt. Po jų
vykdavo gyvos diskusijos. Po pietų, po atsigaivinimo Atlanto vandenyne,
vėl paskaitos, vėl diskusijos. O po vakarienės – dainos, dainos,
dainos! Joms vadovaudavo dr. Kisielius. Vieną vakarą net tris su
viršum valandų išdainavome ir vis kitą dainą! Vakarais
visus linksmindavo humoro laikraštėlis, kurį paruošdavo
L. Žitkevičius ir dr. K. Ambrozaitis.
Dr. Kisieliui be visų organizacinių reikalų rūpėjo ir Čikagos LFB
sambūrio merginų ateitis. Jis stengėsi visus supažindinti su savo
draugais frontininkais. Sėkmingos buvo tos pažintys, nes vyravo
nuomonė, jei tai dr. Petro draugai, tai ir jie puikūs žmonės. Ir gal
nieko nuostabaus, kad 1958 metais net keturios poros susituokė (tarp jų
ir aš).
• • •
Metams bėgant LFB narių gretos retėjo, pradėjo slėgti ir metų
našta. Bet atrodė, kad tie metai praeina pro dr. Kisielių
nepalikdami žymės – jis vis veiklus, vis pilnas entuziazmo.
Prisimenu dar vieną atvejį iš dr. Kisieliaus nepaprasto
pasišventimo LFB reikalams. Prieš keletą metų jis buvo
paprašytas sudaryti komisiją LFB Tarybos rinkimams surengti.
Garbaus amžiaus nariai nelabai benorėjo joje dalyvauti, bet dr.
Kisieliaus pakviesti, visi mielai sutiko, iš pagarbos ir meilės
jam. Na, ir plušome. Daugiausia – dr. Petras. Jis ir
laiškus rašydavo, ir skambindavo kitų miestų sambūriams.
Reikėjo atnaujinti, papildyti senus sąrašus. Reikėjo surengti
balsavimus į Tarybą. Gal ne viską padarėme taip, kaip kiti sambūriai
pageidavo, nors ir stengėmės. Dr. Kisielius savo taktu,
draugiškumu ir diplomatija viską derino, išlygino, padarė
viską, ką reikėjo padaryti, nors tai jam kainavo daug taip reikalingo
poilsio valandų, nes sveikata buvo pradėjusi silpnėti.
Nors dr. Kisielius kasmet dalyvaudavo LFB studijų savaitėse ir čia, ir
Lietuvoje, 2005 m. vasarą jau nebevažiavo į „Dainavą”
– sveikata neleido. Pasiuntė laišką, kurį mini adv.
Povilas Žumbakis savo straipsnyje „Ateityje”.
To laiško ištraukos skamba man kaip dr. Petro Kisieliaus testamentas LF bičiuliams.
Laiške dr. Kisielius skatina plėsti LFB retėjančias gretas,
neriboti veiklos, siūlė sekti aktyvios veiklos pavyzdžiais, ragino
rinktis Ateitininkų namuose ir kviesti ateitininkus sendraugius
dalyvauti joje ir siekti pritraukti jaunimą. Ragino pasvarstyti, kaip
geriau prisidėti prie laisvos Lietuvos gyvenimo. Tikėjo, kad LFB
veiklos perkėlimas į Lietuvą galėtų būti gyvesnis. Jo žodžiais tariant,
„Mums būtina... leisti gilesnes šaknis savo žemėje, negu
iki šiol, judėjimas turėtų būti plintantis, nes to buvo laukta
ir tikėtasi”.
Tame laiške dr. Kisielius primena, kad svarbu remti spaudą,
dalyvauti ateitininkų veikloje ir ją visapusiškai remti. Toliau
jis rašo apie LFB veiklos kryptį, ką jau paminėjau
rašinio pradžioje. Apie dr. Kisieliaus veiklą LF bičiuliuose
tikiuosi, bus rašoma daug, viliuosi, jog bus išleista
knygų apie jo veiklą bendrai. Tai lietuviškai veiklai jis
paaukojo visą savo gyvenimą ir jo pavyzdys lieka mums ir ateinančioms
kartoms.