Kai bijoma apsijuokti
Atsiliepiant į K. Skrupskelio laišką

KĘSTUTIS A. TRIMAKAS

Pasiaiškinti moraliniais klausimais visada yra naudinga. Šįkart atsiliepiu į Kęstučio Skrupskelio laišką ,,Atsakant į keletą klausimų” (,,Draugas”, 2012 m. kovo 24 d.).

,,Homoseksualų jungtuvės”. Teisingai Skrupskelis teigia, kad ,,homoseksualų jungtuvių klausimas yra sunkus”. Nepaisant to, jis šiuo klausimu išsako savo nuomonę: ,,Manau, kad homoseksualų santykius svarbu įteisinti: ir jiems, ir visuomenei tik bus geriau.” Šį pasiūlymą gal ir būtų galima įgyvendinti, tokioms draugystėms radus teisinį, valstybei priimtiną sprendimą.

Tačiau Skrupskelis apeina šio klausimo svarbiausią problemą – reikalavimą tos pačios lyties asmenų draugystępartnerystę prilyginti santuokai – vyro ir moters sandorai, kurios vienas pačių pagrindinių tikslų yra gimdyti vaikus, juos auginti ir auklėti. Šį esminį tikslą įgyvendinti gali tik vyras ir moteris.

Dviejų vyrų ar dviejų moterų poros to padaryti biologiškai negali. Jos negali gimdyti vaikų. Non dat, quod non habet (negali duoti, ko neturi). Negali nei psichologiškai tinkamai auklėti, nes vaikui reikia motinos ir tėvo, o jų nesant, reikia susituokusiųjų – moters ir vyro, rodančių teigiamus moters ir vyro įvaizdžius. Vaikų auginimas ir jų auklėjimas dviejų vyrų arba dviejų moterų yra nusižengimas vaikų prigimtinei teisei.
Santuokos tikslai. Santuoka turi ne vieną, o daugiau tikslų. Joje pilnutiniai lytiniai santykiai turi du tikslus: 1) meilės išraiška vienas kitam ir 2) lytinio akto atvirumas naujai gyvybei. Šie du tikslai eina išvien, kartu. Kontracepcija kaip tik tą ,,išvien” dirbtinai ir pakerta. Tai nemoralu. Bet yra kitų natūralių būdų, kaip išvengti apvaisinimo, – vedę gali lytiškai santykiauti žmonos nevaisingo periodo metu.

Dvigubo efekto principas. Skrupskelis užsimena apie galimybę panaudoti dvigubo efekto principą kontracepcijos atveju. Jis rašo: ,,Manau, kad principą reikėtų pritaikyti ir kai kurių abortų atveju, bet klausimas yra sudėtingesnis ir jo neliesiu.”

Dvigubo efekto principas teisėtai naudojamas siekiant svarbaus, gero tikslo prileidžiant nenorimą, bet neišvengiamą blogą pasekmę. Moralės srityje šis principas naudojamas išskirtiniais atvejais, bet niekada masinės vartosenos atveju (minios vartojimo). Taigi šį principą vargu ar galima pritaikyti JAV prezidento Barack Obama norui visuotiniame sveikatos draudime abortų preparatus ir kontraceptines piliules padaryti visiems prieinamus.

Dvigubo efekto principas yra plačiai naudojamas vykdant nusikaltimus tariamai ,,geriems” tikslams pasiekti: genocidui, etniniams ,,valyvams” ir pan. Taip elgėsi ir tebesielgia visos diktatūros. Pavyzdžiui, sovietų valdžia, statydama ,,rojų” darbininkų klasei, pateisino žmonių skerdynes sovietų kalėjimuose ir Sibiro mirties lageriuose (žr. Aleksandr Solženicyn ,,Gulago archipelagas”, I tomas, p. 42–106). Abortų masinis naudojimas tikrai nepateisinamas dvigubo efekto principu. Priešingai – jis panašėja į diktatūrų ruošiamas skerdynes.

Kontraceptinės piliulės nėra taip pastebimai žalingos kaip abortai, tačiau ir jos vartotojų nepadarė laimingesniais, priešingai, rasta, kad vartotojai, ypač moterys, tapo nelaimingesnės (žr. Mary Eberstadt knygos ,,Adam and Eve after the Pill” santrauka ,,Draugo” kultūriniame priede, 2012 m. gegužės 12 d.).

Neapsijuokti? Baigdamas noriu grįžti prie Skrupskelio siūlymo lietuviams neapsijuokti. Šiam atvejui tinka ši pasaka. Gudrus siuvėjas pasisiūlė karaliui pasiūti nuostabiausius drabužius. Žinoma, karalius sutiko. Siuvėjas įtikino karalių, kad apvilks jį ,,nuostabiausiais” drabužiais, o iš tikrųjų niekuo jo neaprengė, o tik suvaidino, kad aprengia. (Gavęs gerą užmokestį jis tuoj spruko iš karaliaus rūmų.) Karalius liepė sušaukti visus dvariškius ir jiems pranešti, kad jis ateina su naujais nuostabiais drabužiais. Jam pasirodžius, visi jam plojo, gyrė ir žavėjosi – niekas iš dvariškių nenorėjo apsijuokti, t. y. prisipažinti, kad jokių ,,nuostabių” drabužių nemato. Tik juokdarys, pamatęs tiesą, ėmė šaukti: ,,Karalius nuogas!”

Šiuo metu esame apsupti daugelio mums peršamų idėjų, tik jos nėra tikros. Jos – ,,nuogos”. ,,Dvariškiai”, net Europos Sąjungoje, yra verčiami, spaudžiami ,,neapsijuokti” ir tas idėjas priimti. Skrupskelis lietuvius gąsdina: ,,klausimui Lietuvoje iškilus aštresne forma, prieš pasaulį apsijuokti progų bus”. Ieškant tiesos baimė apsijuokti yra joks motyvas. Mes turime stovėti už teisingą idėją, paremtą tikrove, net jei kiti juoktųsi iš mūsų. Taip, Skrupskelis pamini sąlygą: ,,Jeigu neugdysime savo tarpe tolerancijos ir supratimo (…)” Kaip šio komentaro pradžioje nurodžiau, reikalavimas, kad vyrų ar moterų poros būtų prilygintos vyro ir moters santuokai su galimybe įvaikinti vaikus laužo prigimtinę vaikų teisę turėti motiną ir tėvą ar bent juos atstojančią tinkamą susituokusiųjų porą – moterį ir vyrą. Tad šiuo atveju visiškai nestokojama ,,tolerancijos ir supratimo”, juk čia ginama vaikų prigimtinė teisė – rodomas supratimas ir pagarba dažnai ignoruojamiems žmonėms, beginkliams, negimusiems vaikams.