koldunaiLinksma grupė (iš k. į d.): Ramunė Dičienė Wiedermann, Danguolė Navickienė, Santariškių vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja dr. Olga Zimanaitė, Kiršonienė, Vaida Mikuckienė ir dr. Andrius Kiršonis.


,,Lietuvos vaikų vilties”
,,Koldūnų balius” Los Angeles – 2011

REGINA GASPARONIENĖ

Ankstyvą šių metų pavasarį Los Angeles visuomenė buvo pakviesta į ,,Vaikų vilties’’ renginį, skirtą paremti Santariškių vaikų ligoninės tolimesnę statybą. Organizacijos pirmininkė Danguolė Marija Navickienė po trumpos Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebono Tomo Karanausko kalbos pristatė salėje esančius garbingus svečius: dr. Olgą Zimanaitę, Vilniaus Santariškių vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoją, Albiną ir Vitą Markevičius, vienus iš didžiausių Lietuvos vaikų rėmėjų, šimtus vaikų operavusį dr. Joną Domanskį su visa šeima ir Lietuvos Respublikos garbės konsulę Daivą Čekanauskaitę-Navarrette su vyru Carlos.

Pirmoji pakviesta kalbėti konsulė D. Čekanauskaitė-Navarrette pasveikino renginio darbininkus už jų darbą ir pasiaukojimą, palygindama juos su maratono bėgikais. „Jūs esate kaip tie maratono bėgikai, nes paguodos darbas reikalauja daug jėgų ir daug darbininkų. Toks pasiaukojimas atneša vaikams viltį, kad jie turės daug daug pavasarių ir saulės dienų, – savo sveikinimą baigė konsulė.

Į sceną užlipusi ,,Vaikų vilties’’ pirmininkė D. Navickienė pasveikino visus, atėjusius į 18-tus koldūnų pietus. Pirmininkė savo kalbą pradėjo nuo paaiškinimo, kur eina šios visuomeninės organizacijos pinigai. Ji pranešė, kad neišnešiotų vaikų skyriaus, kuris pradėtas statyti 2009, o baigtas 2010 metais, statyba kainavo beveik pusę milijono dolerių. Ramunės ir Ginto Vitkų 12,000 dol. auka leido nupirkti svarbius vaistus ir įrangą onkohematologijos skyriui. Laura Gedgaudienė surengė lėšų vajų nupirkti kompiuterius traumatologijos skyriaus žaidimų kambariui; programinę įrangą paaukojo įmonė ,,Microsoft Lietuva’’. Už 1,000 dol. buvo nupirkta meškiukų – juos gauna kiekvienas vaikas, patekęs į ligoninę. Du broliukai su retomis kepenų ligomis atvežti gydyti į Baltimore miestą. Juos reikia ten vežti kiekvienais metais.

Dr. O. Zimanaitės atvežtas filmas parodė, kaip per tuos devyniolika metų Santariškių vaikų ligoninė, buvusi tamsi, niūri ir baisi, tapo šviesia viltimi ligoniukams. Čia dirba 300 gydytojų ir tiek pat slaugytojų. Septyniose operacinėse atlikta 8,000 operacijų. Neišnešiotų kūdikių skyriuje vos 400 gramų svorio gimęs mažiausias kūdikis išgyveno, o 700–800 gramų kūdikiai laikomi beveik normaliai gimusiais. Kūdikių mirtingumas nuo 16 iš 1,000 nukrito iki 5 per 1,000. Susirgus kūdikiui, mamos būna kartu ligoninėje, kartais 3–4 mėnesius. Tai yra didelis ,,Vaikų vilties’’ indėlis.

Visi ortopediniai ligoniai gydomi čia, jų jau nereikia vežti į Ameriką. Nuo 1989 metų pediatrijos-infekcines ligas gydo tol, kol vaikas išauga. Onkologijos skyriuje onkohematologiniai ligoniai išgydomi 90 procentų. Reabilitacijoje atliekamos ne tik fizioterapijos procedūros, bet ir siekiama išvengti ligos komplikacijų. Pavyzdžiui, Druskininkų sanatorijoje ,,Eglutėje’’ gydomi vaikai po paralyžių; Valkininkuose įkurtas Vaikų druskų skyrius. Tai tik dalis to didelio paruošiamojo darbo, kuris buvo atliktas jūsų visų aukų dėka, – savo kalbą baigė D. Navickienė, visą laiką komentuodama ekrane rodomus Santariškių ligoninės vaizdus su linksmais vaikų veideliais.

Viešnia iš Vilniaus, Santariškių Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja O. Zimanaitė savo kalboje pažymėjo, kad ši ligoninė pajėgė išgydyti 26,000 vaikų, o Santariškių poliklinika aptarnavo 180,000 mažųjų pacientų. Los Angeles ,,Vaikų viltis’’ pirmiausiai parėmė gerų modernių palatų statybas, nupirko įrangą, mokė ne tik gydytojus naujų metodų, bet ir slaugos darbuotojus. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja apdovanojo asmenis, kurie yra paaukoję per 10,000.00 dol., tardama, kad prie palatų jau yra prikaltos lentelės su jų pavardėmis. Į sceną buvo iškviesti: Violeta ir Mindaugas Gedgaudai, Jurgis Glažė (trejus metus iš eilės aukojęs po 10,000 dol.), Irena ir Algis Šėkai, Ingrida Jodelienė, Irena Raulinaitienė, Juozas Raibys, Ramunė ir Gintautas Vitkai. Savo padėkos kalbą dr. O. Zimanaitė užbaigė nusilenkdama viso šio tauraus darbo rikiuotojai D. Navickienei. Salėje sėdėjusieji atsistoję užtraukė pirmininkei griausmingą ,,Valio! Valio!”

Po tokios įžangos svečiai buvo pavaišinti tradicija tapusiais pietumis – koldūnais. Įdomiausia, jog kai kurie, daugiausiai aukoję, atliko ir sunkiausią darbą koldūnus gamindami. Tai: Violeta ir Mindaugas Gedgaudai, Rasa, Augis, Brigita, Erika ir Vincentas Gedgaudai, Laura ir Dalius Gedgaudai, Audra Dabšytė, Danguolė Navickienė, Rymantė Vizgirdaitė, Angelė Vaičekauskienė, Angelė ir Algis Bliūdžiai, Ramunė ir Romas Žemaitaičiai, Ingrida Jodelienė, Dalia Jasiukonienė, Danutė Jasiukonytė, Aldona Valasevičienė, Sigita ir Otis Adams, Daina Žemaitaitytė, Vida Žemaitaitytė, Saulutė ir Gintaras Baipšiai. Koldūnai be spirgų nevalgomi, tad ir spirgus reikėjo pagaminti. Čia daugiausiai pasidarbavo Alba Šiukštienė; ji net vadinama spirgų karaliene, nes daugiausiai iškepa kvapnių spirgų. Spirgus taip pat kepė: Rymantė Vizgirdaitė, Danutė ir Rolandas Giedraičiai, Dalilė ir Antanas Polikaičiai, Aleksas Baipšys, Jūratė ir Juozas Venckai, Valė ir Vytas Ruzgai. Užkandžius ir saldumynus paruošė Laima Murauskaitė-Leko; koldūnus išvirė Genė Plukienė. Patarnautojais ir šeimininkių padėjėjais buvo vikriai po salę su garuojančiais koldūnais lakstę Edvardas Dabšys, Andrius Polikaitis, Ariana Žukaitė, Paula van der Sluys, Tomas Gulbinas, Krista Jogaitė, Andrius Vaitkevičius, Alytė Ruplėnaitė ir Tomas Narbutas.

Skaniai pavaišinti svečiai mielai pirko loterijos bilietus, kas davė gražaus pelno. Loterijos ir varžytinių prityręs vedėjas Algimantas Žemaitaitis linksmai vadovavo ir komentavo loterijos gausą: scenoje puikavosi skulptorės Dangiros Pyragaitės keramika, Raimondos ir Ričardo Kontrimų dovanotas skanėstų krepšys ir Jono Vytauto Ruzgo sukurtas nušlifuoto gintaro papuošalas. O varžytinėms skulptoriaus Gedimino Jodelės nukaltas geležinis kryžius sukėlė ypač didelį susidomėjimą. Šį gražų kūrinį už 2,500 dol. po sunkios ir linksmos kovos laimėjo Viktorija ir Donatas Empakeriai.

Taip Los Angeles visuomeninė organizacija ,,Lietuvos vaikų viltis’’ atšventė savo metinę pinigų rinkimo popietę. Seniai mūsų parapijos salėje matėme per 250 svečių. Parodytame filmuke apie koldūnų gaminimą matėme miltuotus, prakaitą braukiančius įmonių direktorius, universiteto profesorių, erdvės tyrimo mokslininką, gydytojus, advokatus, mokytojus ir daugelį kitų profesijų asmenis. Didelė meilė paliktos Tėvynės sergančiam vaikui juos visus subūrė į veiklą, kurioje noriai prisidedama ne tik savo fiziniu darbu, bet ir aukojama – ne šimtais, bet tūkstančiais. Vienos pertraukos metu pirmininkė D. Navickienė pasidžiaugė, kad per 19ka metų ši organizacija paaukojo ir padarė Lietuvai darbų už beveik 2 mln. dolerių.

Ji sakė: ,,Dar kartą ir dar kartą dėkoju už paramą ir meilę Lietuvos vaikui – ligoniui. Baigdama noriu pranešti, kad turiu ir gerų, ir blogų žinių. Geros žinios – turime užtenkamai pinigų pradėti Santariškių vaikų ligoninės Urologijos skyriaus atstatymą. Blogos žinios, kad tie pinigai – vis dar jūsų kišenėse. Išlaisvinkite juos, padėkite tęsti pradėtą darbą. Amerikietis filosofas ir eseistas Ralph Waldo Emerson šitaip apibrėžė sėkmę: išeinant palikti pasaulį šiek tiek geresnį; žinoti kažkam buvo geriau, kad tu gyvenai. Tai ir yra sėkmė. Jūs, tiek paaukoję pagelbėti Lietuvos vaikams, esate labai sėkmingi žmonės. Sveikiname Jus, dėkojame Jums ir linkime dar daug sėkmės’’, – užbaigė šio tauraus darbo vadovė D. Navickienė. Netrukus jos laukia kelionė į Lietuvą, kur ji susitiks su būsimais naujo skyriaus statybininkais. Palinkėkime jai geros kelionės Lietuvos vaikų labui.

Regina Gasparonienė – baigė matematiką, šiuo metu dirba bankų sistemoje. Išaugino tris sūnus, turi šešis vaikaičius.

koldunai
Senelis Mindaugas Gedgaudas moko anūką Vincentą gaminti koldūnus.