Išpažintis pas Notre Dame prezidentą,
kunigą John I. Jenkins
ALEKSAS VITKUS
Kai spaudoje pasklido žinia, kad gegužės 17 d. prezidentas Barack Obama
kalbės šiemet Notre Dame universitetą baigiantiems studentams,
vieni džiaugėsi, o kiti rodė didžiulį nepasitenkinimą,
aiškindami, kad šitam, gal pačiam garsiausiam Amerikos
katalikų universitetui netiktų tokioms iškilmėms kviesti Obama,
kuris ne tik kad nėra katalikas, bet yra žinomas kaip labiausiai
Amerikos istorijoje pasižymėjęs prezidentas savo kova už abortų teisę,
kitaip dar vadinamą moterų teise „pasirinkti” (prochoice).
Kalbant apie tą pasirinkimo teisę, pagal kurią moterys esą turi
nenuginčijamą teisę „tvarkyti” savo kūną, kyla klausimas
– kodėl valstybė draudžia prostituciją, taip tą moterų teisę
iš jų vėl atimdama?
Obama programoje yra ir pagirtinų dalykų, pvz., visuotinio sveikatos
draudimo parūpinimas, teisingesnio imigracijos klausimo
išsprendimo ieškojimas, kalinių kankinimo uždraudimas ir
pan. Jam prijaučiantiems ar ir su jo politika nesutinkantiems jis yra
iki šiol daugelio mėgstamas, populiarus valstybės vadovas,
visuomet nuosaikiai besirūpinantis suderinti prieštaraujančias
nuomones. Tai tikrai geros prezidento savybės. Bet ar tai yra pakankama
priežastis jį kviesti į garsaus katalikų universiteto
„commencement” iškilmes ir žadėti garbės doktoratą?
John P. McCormick, vienas iš „Chicago Tribune”
vedamųjų redaktorių, Obama pakvietimo Notre Dame studentams negali
kitaip suprasti, kaip tik paprastą to universiteto vadovybės norą
pasididžiuoti vienai dienai turėjus svečią – prezidentą Barack
Obama. Tokį kvietimą jis beveik sugretina su garsaus vokiečių filosofo
ir rašytojo Goethe tragedija „Dr. Faustus”, kur
senam filosofui Faustui pasirodė velnias, siūlydamas pinigus, garbę ir
galią. Senukas sutiko velniui atiduoti savo nemirtingą sielą, kai
velnias jam parodė gražios mergaitės Margaritos viziją, po ko jis
staiga pavirto gyvenimo malonumų trokštančiu jaunuoliu.
„Obama abortų nenori uždrausti, nors ir stengiasi sumažinti jų
skaičių”, – rašė McCormick ir klausia –
„Koks kiltų skandalas, jei Notre Dame universitetas
panašiai mėgintų pagerbti tabako kompanijų vadovus vien už
pažadą mažinti jaunimą gundančias pradėti rūkyti reklamas. Jis negali
suprasti, kodėl Notre Dame universitetas prižada dar nieko ypatingo
nenuveikusiam prezidentui suteikti garbės doktoratą, kai
panašiose iškilmėse Arizona State University jam garbės
doktorato nesiūlė.”
Kaip galima pateisinti katalikišką universitetą kviečiant į
iškilmes prezidentą, kuris tuojau po inauguracijos pradėjo
veikti prieš katalikų įsitikinimus? Jis atšaukė draudimą
remti grupes, remiančias abortus, pasiūlė panaikinti Sveikatos
departamento taisyklę, apsaugančią medikų sąžinės laisvę, atleido ir
buvusius varžtus dėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimų, pažadėjo
tvirtai laikytis Aukščiausiojo Teismo 1973 m. sprendimo,
uždraudusio atskiroms valstijoms išleisti abortą ribojančius
įstatymus.
Kad Obama Notre Dame universiteto kvietimą mielai priėmė, nereikia
stebėtis. Būdamas politikas, jis tame kvietime galėjo įžiūrėti progą
dar labiau į savo pusę patraukti katalikus, kurie, tikėdami jo saldžiu
pažadu mažinti priežastis vedančias prie aborto, už jį pasisakė
proporcingai net stipriau (54 proc.), negu visi balsavę amerikiečiai
(55 proc.). Be to, ir teisių mokslo garbės doktoratas kvepėjo. Bet kaip
suprasti ir pateisinti kunigą Jenkins, nepaklausiusį net savo paties
vyskupo?
Įsivaizduokite, kad gyvenate netoli ar gal ir pačiame South Bend, IN
mieste, ir kad jums atsirado proga atlikti išpažintį kurioje
nors vietinėje katalikų bažnyčioje. Jums pasitaikė klausykloje rasti ne
tos parapijos kleboną ir ne kokį nors kitą vietinį kunigą, bet
netikėtai iš artimo Notre Dame katalikų universiteto ten
užklydusį kunigą John I. Jenkins, to universiteto prezidentą.
Taip, tai tas pats kun. Jenkins, neseniai pakvietęs prezidentą Barack
Obama pasakyti kalbą šiemet šį universitetą baigiantiems
beveik trims tūkstančiams studentų. Tas kvietimas sukėlė jausmingas
diskusijas, ir kun. Jenkins staiga išgarsėjo visoje Amerikoje.
Sakykime, kad jūs, praktikuojantis katalikas, nuodėmklausiui Jenkins
prisipažįstate, kad nors jūs nenorite sutikti su Bažnyčios mokslu,
reikalaujančiu nežudyti nekaltų negimusių kūdikių, suprantate, kad tai
draudžia ir Penktasis Dievo įsakymas, todėl kunigo prašote
išrišimo. Jenkins, savo kvietimu prezidento Obama į tas
iškilmes ir dar net pažadėjęs jam garbės daktaro laipsnį
parodęs, kad jis sutinka su Obama filosofija, jog abortai yra įstatymo
leidžiami, jums išrišimo neduoda. Ar jis tuo savo
sprendimu neveidmainiauja, nepaverčia savęs hipokritu? O gal kunigas
Jenkins jus tik pamoko, kad abortas, jei jau būtinai reikalingas, nėra
jokia nuodėmė, ir jums mielai suteikia nuodėmių išrišimą.
Taip pasakęs, jis piktžodžiautų prieš Dievo įsakymus ir
Bažnyčios mokymą ir turbūt turėtų būti laikinai atleistas nuo kunigo
pareigų, gal ir ekskomunikuotas.
Anksčiau ar vėliau ir pats kunigas Jenkins turės atlikti savo asmeninę
išpažintį. Nors viešai jis parodė dėl aborto sutinkąs su
Obama išvedžiojimais, ar slaptoje išpažintyje jis
prisipažino klydęs ir nepaklusęs savo vyskupui John d’Arcy, kuris
jau kovo mėnesį klausė: „Nejaugi Notre Dame universitetas, užuot
ieškojęs tiesos, pasirinks prestižą?” Prisipažinęs padaręs
klaidą, Jenkins turėtų ją viešai atšaukti. Kitaip jis
būtų veidmainis. Nesutikęs su Bažnyčios mokymu, ar Jenkins neturėtų
pats pasitraukti iš katalikų bendruomenės, taip, kaip kadaise
buvo padaręs Martin Luther?