Švento Jurgio parapijos bažnyčia šiandien.
Šimtamečio altoriaus odisėja į JAV vakarus
ŽIVILĖ VAITKIENĖ
Šis altorius yra akivaizdus išorinis ženklas to tikro, vidinio ir nematomo ryšio, kuris dabar mus
jungia. Su pagarba ir nuolankumu džiaugiamės, kad daugelio Amerikos
lietuvių kartų maldos, viltys ir svajonės dabar yra glaudžiai susietos
su mūsiškėmis, mums esant drauge su jumis piligrimais kelionėje
į Dievą, iš kurio visi išeiname ir į kurį visi
sugrįšime.
Iš tėvo Robert T. Davis, Šv. Baltramiejaus anglikonų bažnyčios Woodinville, WA, klebono, laiško Seattle lietuviams
Netoli Seattle,
Washington valstijoje, mažame Woodinville miestelyje, stovi kukli,
medinė Šv. Baltramiejaus anglikonų bažnyčia. Parapija buvo
įsteigta 1978 metais, tačiau ji bažnyčios pastato neturėjo, ir jos
tikintieji sekmadienio pamaldoms rinkdavosi gretimo Redmond miestelio
salėje. Praėjus
devyneriems metams, 1986 metų pabaigoje, buvo pastatyta maža bažnyčia,
ir Kalėdų išvakarėse parapijos bendruomenė joje susirinko pirmą
kartą.
Jeigu aplankytumėte Šv. Baltramiejaus bažnyčią šiandien,
susidurtumėte su iš pirmo žvilgsnio nesu derinamais faktais. Jos
tikintieji meldžiasi iš anglikonų maldyno, tačiau jie yra
girdėję lietuviškos „Marija, Marija” giesmės
žodžius. Jie gyvena Amerikos vakaruose, tačiau žino apie seniausią
pastoviai veikusią lietuvių parapiją JAV, Cleveland mieste, buvusią
Šv. Jurgio parapiją. Jų bažnyčia vos 24 metų senumo, tačiau jos
didysis altorius eina 105tuosius...
Kaip visa tai suderinti ir paaiškinti? Koks ryšys tarp
šios tikinčiųjų bendruomenės ir Clevelando lietuvių? Norint
viską paaiškinti, reikia atsukti laikrodį kelerius metus atgal
ir pradėti istoriją Clevelando vyskupijoje.
Tėvas Robert Davis su Washingtono lietuviais
Pasikeitimai Clevelando vyskupijoje
Nuo 2007 metų Clevelando vyskupijoje vyksta dideli pasikeitimai. Vysk.
Richard Lennon nurodymu, buvo sudarytas parapijų pertvarkymo planas,
pagal kurį 2009–2010 metais vyskupijoje bus 52 parapijomis
mažiau: 29 uždaromos, o 41 parapija sujungiama. Vykstant šitiems
persitvarkymams, Clevelando lietuviams grėsė pavojus vienu mostu
netekti abiejų lietuviškų parapijų, nes oficialūs parapijų darbo
grupių sprendimai, įteikti vyskupui, siūlė Dievo Motinos Nuolatinės
Pagalbos (DMNP) parapiją sujungti su netoliese esančia St. Jerome
parapija, o Šv. Jurgio parapiją uždaryti.
Clevelando lietuviai su nerimu laukė vyskupo galutinio sprendimo dėl jų
parapijų likimo. Dievo Apvaizda jų neapleido: vyskupas atmetė darbo
grupių siūlymus ir davė lietuviams vietą melstis ir burtis, sujungdamas
abi lietuviškas parapijas į vieną. Naujai sukurtai parapijai,
dabar veikiančiai buvusios DMNP parapijos patalpose, buvo suteiktas
Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero vardas, o jos klebonu paskirtas
buvęs Šv. Jurgio parapijos lietuvis klebonas, kun. Juozas
Bacevičius.
Šv. Jurgio parapijos istoriniai objektai
Iki jos iškilmingo uždarymo 2009 m. spalio 18 d. Šv.
Jurgio parapija Clevelande buvo seniausia JAV pastoviai veikianti
lietuviška parapija, įsteigta 1895 metais. Jos vidų puošė
Clevelando pirmųjų ir vėlesnių bangų lietuvių istoriją menantys meno
darbai: kryžiaus kelio užrašai buvo parašyti
lietuviškai, gale bažnyčios, ant sienos, kabojo LVS Ramovės
bareljefinė plokštė su lietuvišku užrašu
pagerbiant žuvusius už laisvę, ant kitos sienos – graži medinė
pal. Jurgio Matulaičio paminklinė lenta, ant daugelio bažnyčios statulų
matyti jas aukojusių lietuvių pavardės ir užrašai.
Akivaizdžiausias pirmųjų lietuvių pėdsakas paliktas bažnyčios didžiojo
altoriaus šone. Ten pritvirtinta žalvarinė plokštė,
liudijanti pirmųjų Clevelando lietuvių ryžtą ir pasiaukojimą įkurti ir
pastatyti Šv. Jurgio bažnyčią. Plokštėje senovine kalba
įrašyta: „CLEVELANDO LIETUWIU JAUNUJIU WAIKINU AUKA
PABUDAWOTAS ALTORIUS, 1 MO RUGPIUCZIE 1905 MIETE”. Senasis
ąžuolinis altorius kartu su šoniniais, to paties stiliaus
mažesniais Marijos ir Juozapo altoriais 105 metus ištikimai
tarnavo Šv. Jurgio parapijiečiams.
Bažnyčios uždarymas ir turto paskirstymas
Iškilmingos paskutiniosios šv. Mišios buvo
atnašaujamos Šv. Jurgio parapijoje 2009 m. spalio 18 d.
Bažnyčią pripildė dabartiniai ir buvusieji parapijos nariai. Ir kaipgi
ne – juk tai pirmoji ir ilgą laiką buvusi vienintelė
lietuviška parapija Clevelande, priglaudusi pirmąją lietuvių
angliakasių kartą, vėliau suteikusi prieglobstį Antrojo pasaulinio karo
nuskriaustiesiems, kurioje sau vietą rado kiekvienas, ieškantis
užuovėjos.
Pasibaigus Mišioms ir paskutinį kartą nuaidėjus visų graudžiai
giedotos „Marija, Marija” giesmės žo džiams, visi susirinko
parapijos salėje paskutinį kartą kartu papusryčiauti, pasidalyti
prisiminimais ir nubraukti vienas kitam ašaras. Pagal vyskupijos
nurodytą tvarką, kitą rytą darbininkai atvyko iškraustyti visus
bažnyčios vidaus religinius objektus, kurie jau iš anksto buvo
sukataloguoti. Jie buvo vežami į vyskupijos sandėlius saugojimui arba
siūlomi parduoti kitoms bažnyčioms ar religinėms institucijoms.
Praėjus pusei metų...
Nuo Šv. Jurgio parapijos uždarymo praėjo pusė metų. Bažnyčios
pastatas užrakintas ir saugomas. Jos vidus tuščias – jame
stovi tik senieji ąžuoliniai suolai ir didysis altorius. Šoninis
Marijos altorius iškeliavo į kunigų seminariją Indiana
valstijoje. Bažnyčioje stovėjusios švento Kazimiero ir
švento Jurgio statulos, pal. J. Matulaičio plokštė ir
vieno iš pirmųjų klebonų, kun. V. Vilkutaičio (1884– 1965)
tapytas Aušros Vartų Marijos paveikslas atgabenti į naująją
šv. Kazimiero parapiją ir laukia sau pastovios vietos
bažnyčioje. Gražu, kad Clevelando lietuvių istorijos gabalėliai
pagarbiai saugomi.
Šv. Juozapo šoninio altoriaus kelionė į JAV vakarus
Prieš Velykas Clevelandą pasiekė žinia, kad Šv. Jurgio
parapijos šoninis šv. Juozapo altorius atsirado kitoje
Amerikos pusėje, Švento Baltramiejaus anglikonų parapijoje,
esančioje Woodinville, WA. Internetu atsiųsta informacija atėjo
iš Seattle Lietuvių Bendruomenės pirmininko Rimo Mikšio.
Daugelis iš buvusių Šv. Jurgio parapijos narių, matydami
išardyto altoriaus nuotraukas, vėl iš naujo su skausmu
išgyveno parapijos uždarymą ir braukė ašaras, kad
altorius atsidūrė tolimoje vietoje. Tačiau skausmo ašaros
pavirto džiaugsmo ir padėkos ašaromis, sekant toliau atsiųstą
informaciją ir matant, kad altorius iš tikrųjų rado nepaprastai
gerus namus.
Mažytė, medinė Šv. Baltramiejaus bažnyčia neturėjo tikro
altoriaus. Mišios buvo aukojamos ant labai paprasto, sulankstomo
altoriaus, kurio viršus jau buvo pradėjęs įlinkti. Bažnyčios
klebonas, Fr. Robert T. Davis, paskirtas į parapiją 2009 metų rudenį,
iškart pradėjo rūpintis įvairiais bažnyčios pagerinimais,
įskaitant naujo altoriaus įsigijimą.
Pamatęs Šv. Jurgio parapijos altorių, parduodamą interneto
svetainėje, Fr. Davis juo susidomėjo. Nors altoriaus pirkimo ir
persiuntimo kaina mažytei parapijai buvo bauginančiai didelė,
pasitikėdamas Viešpačiu ir savo parapijiečių dosnumu, jis jį
nupirko. Fr. Davis nepasitenkino tik nupirkdamas „kažkokį”
altorių ir jį pastatydamas savo bažnyčioje. Sužinojęs, kad altorius
ateina iš dabar jau uždarytos, bet lig tol seniausios pastoviai
Amerikoje veikusios lietuvių parapijos, jis pradėjo ieškoti
informacijos apie lietuvius ir Lietuvą. Jis susisiekė su Seattle LB ir
pakvietė jų atstovus dalyvauti Verbų sekmadienio pamaldose, kai
altorius buvo naudojamas pirmą kartą.
Seattle lietuviai Šv. Baltramiejaus bažnyčioje
Seattle LB gražiai atsiliepė į Fr. Davis kvietimą. Bendruomenės
pirmininkas Mikšys, kartu su kitais Seattle apylinkės
lietuviais, atvyko į Šv. Baltramiejaus bažnyčią nešini
dovanomis. Klebonui buvo įteikta Rūpintojėlio statulėlė ir
lietuviška juosta, kurią jis buvo užsidėjęs pamaldų metu. Zita
Petkuvienė atvyko pasipuošusi tautiniais rūbais. Ji buvo
išvertusi giesmės „Marija, Marija” žodžius į anglų
kalbą ir juos garsiai perskaitė susirinkusiems pamaldų pabaigoje.
Iš nuotraukų matyti, kad šimtametis Šv. Jurgio
parapijos šoninis altorius, dabar tapęs Šv. Baltramiejaus
anglikonų bažnyčios pagrindiniu altoriumi, nuostabiai gražiai atrodo ir
tinka naujuose namuose. Jis tinka ten ne tik architektūriškai,
gal net svarbiau – jis yra tos bažnyčios bendruomenės vertinamas
ir gerbiamas kaip dalis Clevelando ir visų lietuvių istorijos dalis.
Senoji Šv. Jurgio bažnyčia toliau išlieka gyva, dalį
savęs atidavusi naujai tikinčiųjų bendruomenei.
Pastačius altorių Šv. Baltramiejaus bažnyčioje, dalis drobių,
dengusių jų senąjį sulankstomą altorių, buvo panaudotos papuošti
„naujojo” šimtamečio altoriaus priekį. Koks
prasmingas naujo ir seno, Šv. Baltramiejaus ir Šv. Jurgio
tikinčiųjų bendruomenių sujungimas.
Daugelis Šv. Jurgio parapijiečių su dėmesiu seka Šv.
Baltramiejaus parapijos veiklą internete ir palieka malonius komentarus
parapijos svetainėje. Rev. Fr. Davis ir jo parapijiečiai parodė
nepaprastai nuoširdų ir artimo meilės kupiną dėmesį lietuviams
ir Šv. Jurgio parapijai. Belieka tik džiaugtis ir
Viešpačiui dėkoti už taip gražiai pasibaigusią altoriaus odisėją
ir už naujai užsimezgusią draugystę su Šv. Baltramiejaus
anglikonų parapija Woodinville.
Mums reikėjo to, kas skelbtų visiems faktą, kad visoje žmonijos
istorijoje krikščionybė yra religija par excellence.
Troškau į Šv. Baltramiejaus bažnyčią atvežti tokį
Altorių, kuris tarp pasaulyje vykstančių pasikeitimų mums liudytų mūsų
Tikėjime trancendentalumą, nekintamumą ir pastovumą.
Rev. Fr. Robert T. Davis
Senasis Šv. Jurgio parapijos altorius, daugiau nei 100 metų
ištikimai klausęsis lietuvių maldų, toliau tarnauja jo praeitį
gerbiančiai tikinčiųjų bendruomenei Šv. Baltramiejaus
parapijoje. Ir norisi tikėti, kad retkarčiais jis dar išgirs jį
supančių pušų ošime švelniai giedamus giesmės
žodžius: „Marija, Marija, skaisčiausia lelija, dangaus karaliene
šviesi. Užtark pas Aukščiausią tą žmogų menkiausią, nes
viską pas Dievą gali”.
Rev. Fr. Davis yra smulkiai aprašęs altoriaus odisėją savo
asmeniniame internetiniame puslapyje http:// www.fatherdavis.net/5.html
Pagrindiniame Švento Baltramiejaus parapijos puslapyje
(http://www.stbartholomews.org) rasite daugelį nuotraukų ir pasisakymų
apie altorių.
2009 m. spalio 18 d. iškilmingos Šv. Jurgio parapijos uždarymo Mišios. Rimvydo Čepulio nuotr.
Šoninis Šv. Jurgio altorius Šv. Jurgio bažnyčioje Cleveland.
Kryžiaus kelio VII stotis.
