L. Zamenhof paminklas Balstogėje ir L. Zamenhof 1908 metais.
Esperanto – kalba, vienijanti viso pasaulio žmones
ALGIS VAŠKEVIČIUS
Specialiai „Draugui’’ iš Lenkijos
„Laisvės žeme, ateities žeme, sveikinu tave”, –
tokiais žodžiais 1910 metais Washington, DC mieste į
šeštojo esperantininkų kongreso dalyvius kreipėsi
tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas Ludwik Zamenhof. Neseniai sukako
150 metų nuo jo gimimo, ta proga Washington, DC ,,Hayatt
Regency’’ viešbutyje gegužės 28–31 dienomis
bus rengiama 58-oji nacionalinė JAV esperanto konferencija. Amerika dar
kartą atiduos duoklę šiam tarptautinės kalbos kūrėjui, turinčiam
nemažai ryšių ir su Lietuva.
Neseniai lankantis Lenkijos Balstogės mieste, rūpėjo surasti vietą, kur
1859 metų pabaigoje ir gimė L. Zamenhof. Jo sukurta esperanto kalba jau
seniai peržengė viso pasaulio valstybių sienas. Manoma, kad nuolat
šia kalba tarpusavyje kalbasi apie du tūkstančius žmonių, o
laisvai ja gali kalbėti ir bendrauti iki 2 milijonų visos planetos
gyventojų. Pasaulyje veikia daugybė esperanto kalbos draugijų ir
organizacijų, šia kalba leidžiami laikraščiai ir
žurnalai, į ją išversti beveik visi garsiausi literatūros
klasikos kūriniai. Ši dirbtinai sukurta kalba nemirė, ji leidžia
bendrauti patiems įvairiausiems žmonėms.
Balstogėje, tuomet buvusioje Rusijos imperijos sudėtyje, žydų devynių
vaikų šeimoje L. Zamenhof gimė 1859 metų gruodžio 15 dieną.
Namas, kuriame gimė šis garsus žmogus, nėra išlikęs
– medinis pastatas buvo sugriautas Antrojo pasaulinio karo
metais, jo vietoje atsiradęs kitas. Dabar ta vieta įamžinta ypatingai
– pastatytas stendas su senojo namo fotografija, o ant toje
vietoje pastatyto kito namo yra ne tik atminimo lenta, žyminti
esperanto tėvo gimimo vietą – šio namo siena
išpiešta, o piešinys vaizduoja patį L. Zamenhof,
stebintį pro šalį einančius žmones.
Gatvė, kur stovi šis namas, dar prieš Antrąjį pasaulinį
karą buvo pavadinta L. Zamenhof vardu. Netoli esančiame skverelyje
stovi ir paminklas esperanto kalbos kūrėjui. Tiesa, jis gana kuklus,
daug didesnis paminklas šiai Balstogės garsenybei – jo
vardu pavadinta Balstogės ligoninė, kurios viena iš auditorijų
turi Esperanto vardą.
Jau vietos gimnazijoje atsiskleidė L. Zamenhof gabumai kalboms –
jis gerai mokėsi, gimnaziją baigė sidabro medaliu. Apie bendrą visiems
kalbą jis pradėjo galvoti 1872 metais, nes manė, kad graikų ar lotynų
kalbos – pernelyg sunkios, sudėtingos jų gramatikos, o reikia
paprastos kalbos, kurią būtų lengva išmokti. Ludwik
išrinko žodžius, kurie įvairiomis kalbomis skamba
panašiai, pastebėjo, kad, naudojant priešdėlius ir
priesagas galima sumažinti žodžių skaičių. Jau netrukus, 1878 metais,
pirmoji esperanto kalbos versija buvo baigta. Jis pasirinko šį
pavadinimą, nes pats pasirašinėjo „Dr.
Esperanto’’ slapyvardžiu, o šis žodis reiškia
„tas, kuris tikisi’’.
Išvažiavus L. Zamenhof į Maskvos universitetą studijuoti
medicinos, jo tėvas sąsiuvinius su kalbos kūrimo uždaviniais sudegino,
nes nenorėjo, kad sūnus užsiimtų dar kažkuo be medicinos. Grįžęs Ludwik
sugebėjo visus užrašus atkurti, kalbos pagrindus vis tobulino, o
1887 metais išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį. Naujoji
kalba, leidusi lengviau bendrauti įvairių tautų žmonėms, labai greitai
prigijo, ir iki 1891ųjų esperanto kalbos vadovėlis jau buvo
išverstas į 17 kalbų. Pats L. Zamenhof Senąjį Testamentą
išvertė iš hebrajų į esperanto kalbą, jis puikiai kalbėjo
rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, šiek tiek
mokėjo italų ir lietuvių kalbas.
Lietuvių kalbos jam labai prisireikė, kai teko dirbti Lietuvoje. Baigęs
studijas, L. Zamenhof ieškojo darbo ir 1885 metais atvyko pas
savo vyriausiąją seserį Fani, kuri su šeima tuomet gyveno
Lietuvoje, nedideliame Veisiejų miestelyje. Būtent Veisiejuose L.
Zamenhof baigė kurti esperanto kalbą, bet gyveno čia neilgai, nes
vietos lietuviai buvo neturtingi, miestelis nedidelis, tad gauti
daugiau pajamų iš gydytojo praktikos buvo neįmanoma. Palikęs
Lietuvą, jis iš pradžių atsidūrė Austrijoje, vėliau
Varšuvoje pradėjo gydytojo praktiką. Veisiejuose, toje vietoje,
kur buvo apsistojęs esperanto kalbos kūrėjas, dabar yra atminimo akmuo,
jo garbei pavadinta miestelio gatvė, kurioje jis kažkada gyveno,
Veisiejų parke 1998 metais pastatytas jo biustas.
Itin daug dėmesio esperanto kalbos tobulinimui L. Zamenhof skyrė
1898–1903 metais, kai naujoji kalba paplito daugybėje
šalių. 1905aisiais Paryžiuje įvyko pirmasis esperanto kalbos
kongresas, ta proga buvo apšviestas garsusis Eiffel
bokštas, svečiui buvo įteiktas Prancūzijos „Garbės
legiono” ordinas. Tokių pagarbos ženklų esperanto kalbos kūrėjas
sulaukdavo nuolat – viešint L. Zamenhof Didžiojoje
Britanijoje, Oxford University studentai pasitiko jo pašto
karietą, iškinkė arklius, patys stojo jų vieton ir traukė
karietą su L. Zamenhof per visą miestą.
Dar L. Zamenhof esant gyvam, 1914 metais Čekijos esperantininkai
pirmieji pasaulyje pastatė jam paminklą. Esperanto kalbos tėvas, gana
silpnos sveikatos buvęs nuo vaikystės ir labai daug rūkęs, mirė 1917
metais Varšuvoje, šio miesto žydų kapinėse yra ir
palaidotas.
Esperanto kalba šiuo metu yra paplitusi daugybėje šalių.
Brazilijos, Italijos, Austrijos, kitų šalių radijo stotys nuolat
rengia laidas šia kalba, ja atliekami muzikos kūriniai, dainą
esperanto kalba yra įrašęs ir dainininkas Michael Jackson.
Esperanto kalba reguliariai leidžiama apie 100 laikraščių ir
žurnalų. Kasmet sveikindamas šventų Velykų ir Kalėdų proga
tikinčiuosius Romos popiežius pasveikina ir esperanto kalba, o
,,Vatikano radijas” turi laidą esperanto kalba. JAV
šiuolaikinių kalbų asociacija kasmet įregistruoja daugiau kaip
300 mokslinių straipsnių apie esperanto kalbą.
Įdomu tai, kad pirmasis žmogus, su kuriuo L. Zamenhof
susirašinėjo naujai sukurta esperanto kalba, buvo Kauno vyskupas
Aleksandras Dambrauskas, dar žinomas Adomo Jakšto slapyvardžiu.
1912aisiais pasirodė pirmoji moneta su esperanto kalbos tekstu, 1926
metais tuometėje Sovietų Sąjungoje išspausdintas pirmasis
pašto ženklas šia kalba. Pasaulyje yra pastatyta daugybė
paminklų esperanto tėvui, šimtai gatvių pavadinta jo vardu, o
pati ilgiausia – daugiau kaip 4 kilometrų ilgio Brazilijoje, Sao
Sebastian mieste.
Turėjęs viltį, kad naujai sukurta kalba bus gyva, padės bendrauti
žmonėms, bus nesunki išmokti, šiandien L. Zamenhof būtų
patenkintas – ir pati kalba, ir jos kūrėjas nepamiršti,
esperanto kalba sužavi vis naujas kartas ir leidžia sugriauti visas
bendravi
Senojo namo fotografija.
Namas Balstogės vietoje, kur gimė L. Zamenhof, papuoštas vaizdais su pačiu esperanto kalbos tėvu.
L. Zamenhof gatvė.
A. Vaškevičiaus nuotraukos