espe

L. Zamenhof paminklas Balstogėje ir L. Zamenhof 1908 metais.

Esperanto – kalba, vienijanti viso pasaulio žmones

ALGIS VAŠKEVIČIUS
Specialiai „Draugui’’ iš Lenkijos

„Laisvės žeme, ateities žeme, sveikinu tave”, – tokiais žodžiais 1910 metais Washington, DC mieste į šeštojo esperantininkų kongreso dalyvius kreipėsi tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas Ludwik Zamenhof. Neseniai sukako 150 metų nuo jo gimimo, ta proga Washington, DC ,,Hayatt Regency’’ viešbutyje gegužės 28–31 dienomis bus rengiama 58-oji nacionalinė JAV esperanto konferencija. Amerika dar kartą atiduos duoklę šiam tarptautinės kalbos kūrėjui, turinčiam nemažai ryšių ir su Lietuva.

Neseniai lankantis Lenkijos Balstogės mieste, rūpėjo surasti vietą, kur 1859 metų pabaigoje ir gimė L. Zamenhof. Jo sukurta esperanto kalba jau seniai peržengė viso pasaulio valstybių sienas. Manoma, kad nuolat šia kalba tarpusavyje kalbasi apie du tūkstančius žmonių, o laisvai ja gali kalbėti ir bendrauti iki 2 milijonų visos planetos gyventojų. Pasaulyje veikia daugybė esperanto kalbos draugijų ir organizacijų, šia kalba leidžiami laikraščiai ir žurnalai, į ją išversti beveik visi garsiausi literatūros klasikos kūriniai. Ši dirbtinai sukurta kalba nemirė, ji leidžia bendrauti patiems įvairiausiems žmonėms.

Balstogėje, tuomet buvusioje Rusijos imperijos sudėtyje, žydų devynių vaikų šeimoje L. Zamenhof gimė 1859 metų gruodžio 15 dieną. Namas, kuriame gimė šis garsus žmogus, nėra išlikęs – medinis pastatas buvo sugriau­tas Antrojo pasaulinio karo metais, jo vietoje atsiradęs kitas. Dabar ta vieta įamžinta ypatingai – pastatytas stendas su senojo namo fotografija, o ant toje vietoje pastatyto kito namo yra ne tik atminimo lenta, žyminti esperanto tėvo gimimo vietą – šio namo siena išpiešta, o piešinys vaizduoja patį L. Zamenhof, stebintį pro šalį einančius žmones.

Gatvė, kur stovi šis namas, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pavadinta L. Zamenhof vardu. Netoli esančiame skverelyje stovi ir paminklas esperanto kalbos kūrėjui. Tiesa, jis gana kuklus, daug didesnis paminklas šiai Balstogės garsenybei – jo vardu pavadinta Balstogės ligoninė, kurios viena iš auditorijų turi Esperanto vardą.

Jau vietos gimnazijoje atsiskleidė L. Zamenhof gabumai kalboms – jis gerai mokėsi, gimnaziją baigė sidabro medaliu. Apie bendrą visiems kalbą jis pradėjo galvoti 1872 metais, nes manė, kad graikų ar lotynų kalbos – pernelyg sunkios, sudėtingos jų gramatikos, o reikia paprastos kalbos, kurią būtų lengva išmokti. Ludwik išrinko žodžius, kurie įvairiomis kalbomis skamba panašiai, pastebėjo, kad, naudojant priešdėlius ir priesagas galima sumažinti žodžių skaičių. Jau netrukus, 1878 metais, pirmoji esperanto kalbos versija buvo baigta. Jis pasirinko šį pavadinimą, nes pats pasirašinėjo „Dr. Esperanto’’ slapyvardžiu, o šis žodis reiškia „tas, kuris tikisi’’.

Išvažiavus L. Zamenhof į Maskvos universitetą studijuoti medicinos, jo tėvas sąsiuvinius su kalbos kūrimo uždaviniais sudegino, nes nenorėjo, kad sūnus užsiimtų dar kažkuo be medicinos. Grįžęs Ludwik sugebėjo visus užrašus atkurti, kalbos pagrindus vis tobulino, o 1887 metais išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį. Naujoji kalba, leidusi lengviau bendrauti įvairių tautų žmonėms, labai greitai prigijo, ir iki 1891ųjų esperanto kalbos vadovėlis jau buvo išverstas į 17 kalbų. Pats L. Zamenhof Senąjį Testamentą išvertė iš hebrajų į esperanto kalbą, jis puikiai kalbėjo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, šiek tiek mokėjo italų ir lietuvių kalbas.

Lietuvių kalbos jam labai prisireikė, kai teko dirbti Lietuvoje. Baigęs studijas, L. Zamenhof ieškojo darbo ir 1885 metais atvyko pas savo vyriausiąją seserį Fani, kuri su šeima tuomet gyveno Lietuvoje, nedideliame Veisiejų miestelyje. Būtent Veisiejuose L. Zamenhof baigė kurti esperanto kalbą, bet gyveno čia neilgai, nes vietos lietuviai buvo neturtingi, miestelis nedidelis, tad gauti daugiau pajamų iš gydytojo praktikos buvo neįmanoma. Palikęs Lietuvą, jis iš pradžių atsidūrė Austrijoje, vėliau Varšuvoje pradėjo gydytojo praktiką. Veisiejuose, toje vietoje, kur buvo apsistojęs esperanto kalbos kūrėjas, dabar yra atminimo akmuo, jo garbei pavadinta miestelio gatvė, kurioje jis kažkada gyveno, Veisiejų parke 1998 metais pastatytas jo biustas.

Itin daug dėmesio esperanto kalbos tobulinimui L. Zamenhof skyrė 1898–1903 metais, kai naujoji kalba paplito daugybėje šalių. 1905aisiais Paryžiuje įvyko pirmasis esperanto kalbos kongresas, ta proga buvo apšviestas garsusis Eiffel bokštas, svečiui buvo įteiktas Prancūzijos „Garbės legiono” ordinas. Tokių pagarbos ženklų esperanto kalbos kūrėjas sulaukdavo nuolat – viešint L. Zamenhof Didžiojoje Britanijoje, Oxford University studentai pasitiko jo pašto karietą, iškinkė arklius, patys stojo jų vieton ir traukė karietą su L. Zamenhof per visą miestą.

Dar L. Zamenhof esant gyvam, 1914 metais Čekijos esperantininkai pirmieji pasaulyje pastatė jam paminklą. Esperanto kalbos tėvas, gana silpnos sveikatos buvęs nuo vaikystės ir labai daug rūkęs, mirė 1917 metais Varšuvoje, šio miesto žydų kapinėse yra ir palaidotas.

Esperanto kalba šiuo metu yra paplitusi daugybėje šalių. Brazilijos, Italijos, Austrijos, kitų šalių radijo stotys nuolat rengia laidas šia kalba, ja atliekami muzikos kūriniai, dainą esperanto kalba yra įrašęs ir dainininkas Michael Jackson. Esperanto kalba reguliariai leidžiama apie 100 laikraščių ir žurnalų. Kasmet sveikindamas šventų Velykų ir Kalėdų proga tikinčiuosius Romos popiežius pasveikina ir esperanto kalba, o ,,Vatikano radijas” turi laidą esperanto kalba. JAV šiuolaikinių kalbų asociacija kasmet įregistruoja daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių apie esperanto kalbą.

Įdomu tai, kad pirmasis žmogus, su kuriuo L. Zamenhof susirašinėjo naujai sukurta esperanto kalba, buvo Kauno vyskupas Aleksandras Dambrauskas, dar žinomas Adomo Jakšto slapyvardžiu. 1912aisiais pasirodė pirmoji moneta su esperanto kalbos tekstu, 1926 metais tuometėje Sovietų Sąjungoje išspausdintas pirmasis pašto ženklas šia kalba. Pasaulyje yra pastatyta daugybė paminklų esperanto tėvui, šimtai gatvių pavadinta jo vardu, o pati ilgiausia – daugiau kaip 4 kilometrų ilgio Brazilijoje, Sao Sebastian mieste.

Turėjęs viltį, kad naujai sukurta kalba bus gyva, padės bendrauti žmonėms, bus nesunki išmokti, šiandien L. Zamenhof būtų patenkintas – ir pati kalba, ir jos kūrėjas nepamiršti, esperanto kalba sužavi vis naujas kartas ir leidžia sugriauti visas bendravi

esp
Senojo namo fotografija.

esp
Namas Balstogės vietoje, kur gimė L. Zamenhof, papuoštas vaizdais su pačiu esperanto kalbos tėvu. 


esp
L. Zamenhof gatvė. A. Vaškevičiaus nuotraukos