Kalba ambasadorius A. Brūzga.
Kosciuškos ir Žalgirio mūšio minėjimas
HENRY GAIDIS
Tado Kosciuškos Amerikos draugų sąjunga (The American
Association of the Friends of Kosciusko), kasmet ruošianti jo
paminėjimą West Point, šįmet savo septintą metinę konferenciją
surengė balandžio 30– gegužės 1 dienomis ,,Thayer”
viešbutyje, West Point, NY, JAV Karo akademijos ribose.
Šiuo renginiu ne tik buvo paminėtas istorinis generolo Tado
Kosciuškos indėlis, bet ir atšvęsta prieš 600 metų
vykusio garsiojo Žalgirio mūšio lenkų ir lietuvių pergalės
sukaktis. Nors tradiciškai šis lenkų ir amerikiečių
renginys rengiamas kartu su Kosciuškos kadetų eskadronu ir
Amerikos lenkų kongresu, šį kartą į dviejų dienų minėjimo
iškilmes buvo pakviesti ir lietuviai: Lietuvos Respublikos
ambasadorius JAV ir Meksikai Audrius Brūzga, Maspeth Kristaus
Atsimainymo parapijos vikaras, kun. Vytas Volertas, Millersville
University profesorius Saulius Sužiedėlis, Amerikos Vyčių prez. Bernice
Aviža, AAF KWP atstovė ryšiams su lietuviais Carol Gargan, LB
New York apygardos pirm. Ramutė Žukas, LB Manhattan apylinkės pirm.
Laima Hood ir LB Brooklyn-Queens apylinkės pirm. Vida Jankauskas.
Garbės sargybą sudarė Amerikos legiono Lietuvių 154 posto iš
Baltimore, MD, legionieriai: Vincentas T. Dulys, Gintaras Buivys,
Henrikas Gaidis, vadovaujami komendanto John Maskavich. Gintarės
Bukauskas vadovaujamas NY Brooklyn lietuvių choras giedojo šv.
Mišiose ir per Kosciuškos minėjimą.
Nesusipažinusiems su istorija gali keistai atrodyti generolo Tado
Kosciuškos 264-tųjų gimimo metinių minėjimas JAV Karo
akademijoje. Bet iš tikrųjų nėra geresnės vietos kaip West
Point, NY paminėti Lietuvoje gimusio lenkų generolo indėlio į laisvės
kovas.
* * *
Andrius Tadas Bonaventura Kosciuška gimė 1746 m. vasario 12 d.
Merečovščyznoje, anais laikais Lietuvos Brastos teritorijoje,
kuri buvo LenkijosLietuvos valstybės dalis. Jis buvo kilęs iš
Lietuvos didikų (buvo gudų kilmės bajoras, laikęs save lietuviu;
,,Liet. enciklopedija”, XII tomas) šeimos, žinomos jau nuo
1509 metų. Jis studijavo, o vėliau nuo 1765 iki 1769 metų buvo
instruktoriumi Lenkų-lietuvių karinėje akademijoje Varšuvoje.
Keletą metų jis keliavo po Vakarų Europą, kur įgijo klasikinį laisvąjį
(classical liberal) išsilavinimą, studijavo inžineriją, tapybą,
karinius-politinius mokslus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje.
1774 m. grįžo namo, bet greitai susižavėjo Amerikos kova už laisvę ir
pasiūlė savo paslaugas jai kovojant už nepriklausomybę. 1776 metų
rudenį jis išplaukė į Ameriką, kur jau atrodė, kad kova
beviltiška. 1776 m. spalio 30 d. Kongresas suteikė jam Jungtinių
Valstijų Armijos inžinerijos pulkininko laipsnį. Jis buvo priskirtas
prie gen. George Washington štabo ir pasižymėjo kovose
prieš britus šiaurėje ir pietuose. Jo inžineriniai
gabumai buvo labai vertingi Amerikai kare, ypač sutvirtinant Bemis
Heights, kas padėjo laimėti mūšį prie Saratoga. Anot istorikų,
šis mūšis buvo lemtingas Nepriklausomybės kare,
tiesiogiai įtraukęs Prancūziją į tą konfliktą.
Už nuopelnus Amerikos nepriklausomybės kovose jis buvo
paaukštintas į brigados generolus ir galėjo pasiturinčiai
gyventi Amerikoje. Bet jis pasirinko grįžti į Lenkiją kovoti už savo
krašto laisvę. Nors jis nusipelnė didelės šlovės
vadovaudamas lenkams ir lietuviams kovoje prieš rusus, ginant
LenkijosLietuvos valstybę per vadinamąjį Kosciuškos 1794 metų
sukilimą, laimėjimas čia buvo neįmanomas. Nepaisant pralaimėjimo, jo
vardą gerbė net ir okupantai rusai, todėl jis galėjo likti ir patogiai
gyventi savo tėvynėje, bet jo principai neleido gyventi rusų
okupacijoje. Kosciuška mirė egzilyje 1817 m. spalio 15 d.
Solothurn, Šveicarijoje, tebesvajodamas apie savo tėvynės
išlaisvinimą. Prieš mirdamas jis kreipėsi į Rusijos carą,
prašydamas būti palaidotas Vilniuje, bet jo prašymas buvo
atmestas dėl politinių motyvų. Nors Kosciuškai ir nepavyko
išgelbėti LenkijosLietuvos valstybės nuo paskutinio padalijimo
ir išbraukimo iš žemėlapio, Kosciuškos vardas iki
šių dienų pasiliko kaip švyturys visiems, siekiantiems
politinės laisvės. Jo vardas šiandieną gerbiamas Lietuvoje,
Lenkijoje ir JAV. Jis liks laisvės simboliu tol, kol tos tautos
egzistuos.
* * *
Vienas iš mažiau žinomų Kosciuškos karinių pasiekimų
neabejotinai sieja jį su JAV West Point Karo akademija. Amerikos
revoliucinio karo metu lyguma, siekianti Hudson upę, buvo
gyvybiškai svarbi gynybai. Generolas Washington buvo įsitikinęs,
kad West Point yra svarbiausia strateginė vieta Amerikoje, todėl 1778
metais jis pasiuntė ten Kosciušką įrengti sutvirtinimus tos
vietovės, kurią dažnai dabartiniai istorikai vadina „Amerikos
Gibraltaru”, gynybai. Šioje lygumoje Kosciuška
įrengė nemažai fortų su baterijomis, kurios sulaikė britus, neleisdamos
jiems prieiti prie upės ir atskelti New York nuo Naujosios Anglijos.
Jei britams būtų pavykę perimti priėjimą prie upės, jie būtų laisvai
gavę pastiprinimus ir amuniciją iš Kanados. Kosciuškos
įrengti West Point ginantys įtvirtinimai buvo tiek saugūs, kad 1779
metais Washington ten perkėlė visą savo štabą. Tai buvo ta pati
vietovė, kur 1802 metais buvo įsteigta JAV Karo akademija ir kur iki
šiol yra šalyje seniausias ir ilgiausiai
išsilaikęs karinis bastionas.
Kosciuškos garbei 1828 m. liepos 4 d. West Point, NY, buvo
pastatytas ir pašventintas John H. B. Latrobe sukurtas
paminklas. Jis stovi prie pat Clinton forto, vieno iš
Kosciuškos įrengtų sustiprinimų, saugojančių Hudson upę. Po 85
metų ant to paties paminklo Amerikos Lenkų Bendruomenės lėšomis
buvo pastatyta bronzinė Kosciuškos statula, sukurta skulptoriaus
D. Borgia. Čia ir vyko paminklo 182-jų metinių minėjimas.
* * *
Kosciuškos draugų konferencija prasidėjo profesoriui Anthony J.
Bajdek (Northeastern University Associate Dean (retired) ir
Kosciuškos draugų asociacijos prezidentui) pristatant
kalbėtojus. Kadangi ambasadorius Robert Kupiecki negalėjo atvykti dėl
įvykusios lenkų lėktuvo nelaimės Smolenske, vietoj jo kalbėjo Lenkijos
ambasados pirmasis sekretorius Wlodzimierz Sulgostowski. Jis priminė
Kosciuškos nuopelnus ne tik Amerikai, bet ir Lenkijai bei
Lietuvai, taip pat trumpai apibūdino 600 metų sukaktį nuo istorinio
Žalgirio (lietuviškai), Grunwald (lenkiškai) ir
Tannenberg (vokiškai) mūšio, primindamas ir iki
šių dienų besitęsiančią lenkų ir lietuvių santarvę. Po to prof.
James S. Pula iš Purdue University ir prof. Sužiedėlis puikiomis
paskaitomis apibūdino Žalgirio mūšio svarbą, aptarė istorinius
mūšio duomenis.
Po paskaitų Piedmont kolegijos profesorė Betsey Blakeslee jausmingai
kalbėjo apie Kosciuškos vardo sodelio išlaikymą ir paramą
jam. Šis ant uolos, žvelgiančios į Hudson upę, įkurtas mažas
sodelis buvo įrengtas 1778 metais paties Kosciuškos. Nuo tada
sodelis buvo prižiūrimas ir plečiamas, jame lankytojai ir kadetai
galėjo ramiai atsikvėpti nuo vasaros karščių ir karinių
užsiėmimų. Nors sodelis prižiūrimas ir tvarkomas, bet jam reikia
geresnės priežiūros ir kartu nuolatinio finansavimo. Pabaigos žodį tarė
USMA Kosciuškos eskadrono komendantas, kadetas Herbert Jockheck,
o nariai svetingai priėmė ir patarnavo svečiams.
* * *
Šis minėjimas nebūtų visiškai nuoseklus, jei nebūtų
papildytas keliais komentarais apie istorinį Žalgirio mūšį.
Mūšis tarp Lenkijos-Lietuvos kariuomenių ir Kryžiuočių ordino
įvyko 1410 m. liepos 15 d. netoli Grunwald ir Tannenberg. Jungtinės
Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, vadovaujamos Lenkijos karaliaus
Jogailos ir jo pusbrolio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto
Didžiojo, stojo kovon prieš Prūsijos karinį ir religinį
Kryžiuočių ordiną, vadovaujamą Didžiojo magistro Ulrich von Jungingen,
kuris norėjo užgrobti visą Baltijos jūros pakraštį. Dauguma
istorikų pripažįsta, kad kruvinas Žalgirio mūšis buvo vienas
iš dešimties istoriškai svarbiausių Europos
mūšių. Šiame mūšyje jungtinės Lenkijos ir Lietuvos
kariuomenės tiesiog sutriuškino Kryžiuočių ordiną, kuris
nebeatsigavo. Ordino žlugimas sustabdė Vokietijos veržimąsi į Rytų
Europą 500 metų.
* * *
Antroji minėjimo dalis buvo pradėta trumpu paradu ir šv.
Mišiomis Švč. Trejybės koplyčioje pačioje West Point
akademijoje. Mišias atnašavo Šv. Adalberto
parapijos Schenectady, NY, klebonas Carl A. Urban ir Kristaus
Atsimainymo parapijos vikaras V. Volertas. Abu kunigai invokacijose
pabrėžė gen. Kosciuškos įnašą šiai šaliai
ir Žalgirio mūšio reikšmę. Mišiose giedojo Lenkų
Susivienijimo Amerikoje choras „Aria” ir New York lietuvių
choras. Amerikos, Lenkijos ir Lietuvos vėliavas įnešė Amerikos
legiono Lietuvių 154 posto legionieriai iš Baltimore, MD, ir
Lenkų jūros lygos (Liga Morska) nariai. Po to jie žygiavo eisenos
priekyje į garsią Plains of West Point, kur vyko kadetų garbės sargybos
(Drill team), parašiutininkų pasirodymas ir kadetų
išeiginėmis uniformomis paradas. Po šių iškilmių
lietuvių ir lenkų legionieriai nužygiavo prie Kosciuškos
paminklo, nuo kurio matėsi nuostabus Hudson upės ir už jos esančio
slėnio vaizdas.
Po vėliavų įnešimo buvo sugiedoti Amerikos, Lenkijos, Lietuvos
himnai, invokaciją kalbėjo kunigai Urban ir Volertas. Lenkijos
ambasados atstovas Sulgostowski ir Lietuvos ambasadorius Brūzga savo
kalbose apibūdino generolo Kosciuškos nuopelnus Amerikai ir jo
palikimo svarbą Lenkijai ir Lietuvai, taip pat iškeldami
istorinę Žalgirio mūšio reikšmę. Jie abu pabrėžė
šių trijų šalių tarpusavio bendravimą, kaip laidą bendram
saugumui. Po vainikų padėjimo prie paminklo, JAV Armijos garbės
sargybos šūvių salvės gen. Kosciuškos pagerbimas baigtas
Karo akademijos trimitininko „atsisveikinimu mus
apleidusiems” (taps). Dviejų dienų šventė baigta visiems
dainuojant ir giedant „Marš, marš Polonia”,
„Kur lygūs laukai”, „God Bless America” ir
vėliavų išnešimu. Minėjimo dalyviai ir svečiai
vaišinosi ,,Thayer” viešbutyje. Vaišių metu
kalbėjo ambasadorius Brūzga, jis pasidžiaugė istorine Lenkijos ir
Lietuvos draugyste. Skirstydamiesi minėjimo dalyviai ir svečiai gyrė
aukšto lygio dviejų dienų minėjimo iškilmes, pažadėję jas
tęsti ir ateityje.
Iš anglų kalbos vertė
Juozas Gaila
Prie trispalvių (iš k.): Gintaras Buivys, Henry Gaidis.
Amerikos legiono Lietuvių 154 posto komendantas padeda trispalvį vainiką prie Kosciuškos paminklo. Kęstučio Česonio nuotraukos