kosxzal

Kalba ambasadorius A. Brūzga.

Kosciuškos ir Žalgirio mūšio minėjimas

HENRY GAIDIS

Tado Kosciuškos Amerikos draugų sąjunga (The American Association of the Friends of Kosciusko), kasmet ruošianti jo paminėjimą West Point, šįmet savo septintą metinę konferenciją surengė balandžio 30– gegužės 1 dienomis ,,Thayer” viešbutyje, West Point, NY, JAV Karo akademijos ribose. Šiuo renginiu ne tik buvo paminėtas istorinis generolo Tado Kosciuškos indėlis, bet ir atšvęsta prieš 600 metų vykusio garsiojo Žalgirio mūšio lenkų ir lietuvių pergalės sukaktis. Nors tradiciškai šis lenkų ir amerikiečių renginys rengiamas kartu su Kosciuškos kadetų eskadronu ir Amerikos lenkų kongresu, šį kartą į dviejų dienų minėjimo iškilmes buvo pakviesti ir lietuviai: Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikai Audrius Brūzga, Maspeth Kristaus Atsimainymo parapijos vikaras, kun. Vytas Volertas, Millersville University profesorius Saulius Sužiedėlis, Amerikos Vyčių prez. Bernice Aviža, AAF KWP atstovė ryšiams su lietuviais Carol Gargan, LB New York apygardos pirm. Ramutė Žukas, LB Manhattan apylinkės pirm. Laima Hood ir LB Brooklyn-Queens apylinkės pirm. Vida Jankauskas. Garbės sargybą sudarė Amerikos legiono Lietuvių 154 posto iš Baltimore, MD, legionieriai: Vincentas T. Dulys, Gintaras Buivys, Henrikas Gaidis, vadovaujami komendanto John Maskavich. Gintarės Bukauskas vadovaujamas NY Brooklyn lietuvių choras giedojo šv. Mišiose ir per Kosciuškos minėjimą.

Nesusipažinusiems su istorija gali keistai atrodyti generolo Tado Kosciuškos 264-tųjų gimimo metinių minėjimas JAV Karo akademijoje. Bet iš tikrųjų nėra geresnės vietos kaip West Point, NY paminėti Lietuvoje gimusio lenkų generolo indėlio į laisvės kovas.

* * *
Andrius Tadas Bonaventura Kosciuška gimė 1746 m. vasario 12 d. Merečovščyznoje, anais laikais Lietuvos Brastos teritorijoje, kuri buvo LenkijosLietuvos valstybės dalis. Jis buvo kilęs iš Lietuvos didikų (buvo gudų kilmės bajoras, laikęs save lietuviu; ,,Liet. enciklopedija”, XII tomas) šeimos, žinomos jau nuo 1509 metų. Jis studijavo, o vėliau nuo 1765 iki 1769 metų buvo instruktoriumi Lenkų-lietuvių karinėje akademijoje Varšuvoje. Keletą metų jis keliavo po Vakarų Europą, kur įgijo klasikinį laisvąjį (classical liberal) išsilavinimą, studijavo inžineriją, tapybą, karinius-politinius mokslus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje. 1774 m. grįžo namo, bet greitai susižavėjo Amerikos kova už laisvę ir pasiūlė savo paslaugas jai kovojant už nepriklausomybę. 1776 metų rudenį jis išplaukė į Ameriką, kur jau atrodė, kad kova beviltiška. 1776 m. spalio 30 d. Kongresas suteikė jam Jungtinių Valstijų Armijos inžinerijos pulkininko laipsnį. Jis buvo priskirtas prie gen. George Washington štabo ir pasižymėjo kovose prieš britus šiaurėje ir pietuose. Jo inžineriniai gabumai buvo labai vertingi Amerikai kare, ypač sutvirtinant Bemis Heights, kas padėjo laimėti mūšį prie Saratoga. Anot istorikų, šis mūšis buvo lemtingas Nepriklausomybės kare, tiesiogiai įtraukęs Prancūziją į tą konfliktą.

Už nuopelnus Amerikos nepriklausomybės kovose jis buvo paaukštintas į brigados generolus ir galėjo pasiturinčiai gyventi Amerikoje. Bet jis pasirinko grįžti į Lenkiją kovoti už savo krašto laisvę. Nors jis nusipelnė didelės šlovės vadovaudamas lenkams ir lietuviams kovoje prieš rusus, ginant LenkijosLietuvos valstybę per vadinamąjį Kosciuškos 1794 metų sukilimą, laimėjimas čia buvo neįmanomas. Nepaisant pralaimėjimo, jo vardą gerbė net ir okupantai rusai, todėl jis galėjo likti ir patogiai gyventi savo tėvynėje, bet jo principai neleido gyventi rusų okupacijoje. Kosciuška mirė egzilyje 1817 m. spalio 15 d. Solothurn, Šveicarijoje, tebesvajodamas apie savo tėvynės išlaisvinimą. Prieš mirdamas jis kreipėsi į Rusijos carą, prašydamas būti palaidotas Vilniuje, bet jo prašymas buvo atmestas dėl politinių motyvų. Nors Kosciuškai ir nepavyko išgelbėti LenkijosLietuvos valstybės nuo paskutinio padalijimo ir išbraukimo iš žemėlapio, Kosciuškos vardas iki šių dienų pasiliko kaip švyturys visiems, siekiantiems politinės laisvės. Jo vardas šiandieną gerbiamas Lietuvoje, Lenkijoje ir JAV. Jis liks laisvės simboliu tol, kol tos tautos egzistuos.

* * *
Vienas iš mažiau žinomų Kosciuškos karinių pasiekimų neabejotinai sieja jį su JAV West Point Karo akademija. Amerikos revoliucinio karo metu lyguma, siekianti Hudson upę, buvo gyvybiškai svarbi gynybai. Generolas Washington buvo įsitikinęs, kad West Point yra svarbiausia strateginė vieta Amerikoje, todėl 1778 metais jis pasiuntė ten Kosciušką įrengti sutvirtinimus tos vietovės, kurią dažnai dabartiniai istorikai vadina „Amerikos Gibraltaru”, gynybai. Šioje lygumoje Kosciuška įrengė nemažai fortų su baterijomis, kurios sulaikė britus, neleisdamos jiems prieiti prie upės ir atskelti New York nuo Naujosios Anglijos. Jei britams būtų pavykę perimti priėjimą prie upės, jie būtų laisvai gavę pastiprinimus ir amuniciją iš Kanados. Kosciuškos įrengti West Point ginantys įtvirtinimai buvo tiek saugūs, kad 1779 metais Washington ten perkėlė visą savo štabą. Tai buvo ta pati vietovė, kur 1802 metais buvo įsteigta JAV Karo akademija ir kur iki šiol yra šalyje seniausias ir ilgiausiai išsilaikęs karinis bastionas.

Kosciuškos garbei 1828 m. liepos 4 d. West Point, NY, buvo pastatytas ir pašventintas John H. B. Latrobe sukurtas paminklas. Jis stovi prie pat Clinton forto, vieno iš Kosciuškos įrengtų sustiprinimų, saugojančių Hudson upę. Po 85 metų ant to paties paminklo Amerikos Lenkų Bendruomenės lėšomis buvo pastatyta bronzinė Kosciuškos statula, sukurta skulptoriaus D. Borgia. Čia ir vyko paminklo 182-jų metinių minėjimas.

* * *
Kosciuškos draugų konferencija prasidėjo profesoriui Anthony J. Bajdek (Northeastern University Associate Dean (retired) ir Kosciuškos draugų asociacijos prezidentui) pristatant kalbėtojus. Kadangi ambasadorius Robert Kupiecki negalėjo atvykti dėl įvykusios lenkų lėktuvo nelaimės Smolenske, vietoj jo kalbėjo Lenkijos ambasados pirmasis sekretorius Wlodzimierz Sulgostowski. Jis priminė Kosciuškos nuopelnus ne tik Amerikai, bet ir Lenkijai bei Lietuvai, taip pat trumpai apibūdino 600 metų sukaktį nuo istorinio Žalgirio (lietuviškai), Grunwald (lenkiškai) ir Tannenberg (vokiškai) mūšio, primindamas ir iki šių dienų besitęsiančią lenkų ir lietuvių santarvę. Po to prof. James S. Pula iš Purdue University ir prof. Sužiedėlis puikiomis paskaitomis apibūdino Žalgirio mūšio svarbą, aptarė istorinius mūšio duomenis.

Po paskaitų Piedmont kolegijos profesorė Betsey Blakeslee jausmingai kalbėjo apie Kosciuškos vardo sodelio išlaikymą ir paramą jam. Šis ant uolos, žvelgiančios į Hudson upę, įkurtas mažas sodelis buvo įrengtas 1778 metais paties Kosciuškos. Nuo tada sodelis buvo prižiūrimas ir plečiamas, jame lankytojai ir kadetai galėjo ramiai atsikvėpti nuo vasaros karščių ir karinių užsiėmimų. Nors sodelis prižiūrimas ir tvarkomas, bet jam reikia geresnės priežiūros ir kartu nuolatinio finansavimo. Pabaigos žodį tarė USMA Kosciuškos eskadrono komendantas, kadetas Herbert Jockheck, o nariai svetingai priėmė ir patarnavo svečiams.

* * *
Šis minėjimas nebūtų visiškai nuoseklus, jei nebūtų papildytas keliais komentarais apie istorinį Žalgirio mūšį. Mūšis tarp Lenkijos-Lietuvos kariuomenių ir Kryžiuočių ordino įvyko 1410 m. liepos 15 d. netoli Grunwald ir Tannenberg. Jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, vadovaujamos Lenkijos karaliaus Jogailos ir jo pusbrolio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo, stojo kovon prieš Prūsijos karinį ir religinį Kryžiuočių ordiną, vadovaujamą Didžiojo magistro Ulrich von Jungingen, kuris norėjo užgrobti visą Baltijos jūros pakraštį. Dauguma istorikų pripažįsta, kad kruvinas Žalgirio mūšis buvo vienas iš dešimties istoriškai svarbiausių Europos mūšių. Šiame mūšyje jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės tiesiog sutriuškino Kryžiuočių ordiną, kuris nebeatsigavo. Ordino žlugimas sustabdė Vokietijos veržimąsi į Rytų Europą 500 metų.

* * *
Antroji minėjimo dalis buvo pradėta trumpu paradu ir šv. Mišiomis Švč. Trejybės koplyčioje pačioje West Point akademijoje. Mišias atnašavo Šv. Adalberto parapijos Schenectady, NY, klebonas Carl A. Urban ir Kristaus Atsimainymo parapijos vikaras V. Volertas. Abu kunigai invokacijose pabrėžė gen. Kosciuškos įnašą šiai šaliai ir Žalgirio mūšio reikšmę. Mišiose giedojo Lenkų Susivienijimo Amerikoje choras „Aria” ir New York lietuvių choras. Amerikos, Lenkijos ir Lietuvos vėliavas įnešė Amerikos legiono Lietuvių 154 posto legionieriai iš Baltimore, MD, ir Lenkų jūros lygos (Liga Morska) nariai. Po to jie žygiavo eisenos priekyje į garsią Plains of West Point, kur vyko kadetų garbės sargybos (Drill team), parašiutininkų pasirodymas ir kadetų išeiginėmis uniformomis paradas. Po šių iškilmių lietuvių ir lenkų legionieriai nužygiavo prie Kosciuškos paminklo, nuo kurio matėsi nuostabus Hudson upės ir už jos esančio slėnio vaizdas.

Po vėliavų įnešimo buvo sugiedoti Amerikos, Lenkijos, Lietuvos himnai, invokaciją kalbėjo kunigai Urban ir Volertas. Lenkijos ambasados atstovas Sulgostowski ir Lietuvos ambasadorius Brūzga savo kalbose apibūdino generolo Kosciuškos nuopelnus Amerikai ir jo palikimo svarbą Lenkijai ir Lietuvai, taip pat iškeldami istorinę Žalgirio mūšio reikšmę. Jie abu pabrėžė šių trijų šalių tarpusavio bendravimą, kaip laidą bendram saugumui. Po vainikų padėjimo prie paminklo, JAV Armijos garbės sargybos šūvių salvės gen. Kosciuškos pagerbimas baigtas Karo akademijos trimitininko „atsisveikinimu mus apleidusiems” (taps). Dviejų dienų šventė baigta visiems dainuojant ir giedant „Marš, marš Polonia”, „Kur lygūs laukai”, „God Bless America” ir vėliavų išnešimu. Minėjimo dalyviai ir svečiai vaišinosi ,,Thayer” viešbutyje. Vaišių metu kalbėjo ambasadorius Brūzga, jis pasidžiaugė istorine Lenkijos ir Lietuvos draugyste. Skirstydamiesi minėjimo dalyviai ir svečiai gyrė aukšto lygio dviejų dienų minėjimo iškilmes, pažadėję jas tęsti ir ateityje.

Iš anglų kalbos vertė
Juozas Gaila

koszalg

Prie trispalvių (iš k.): Gintaras Buivys, Henry Gaidis.

koszalg
Amerikos legiono Lietuvių 154 posto komendantas padeda trispalvį vainiką prie Kosciuškos paminklo.  Kęstučio Česonio nuotraukos