Mūsų gėda
ALEXANDER RIMAS DOMANSKIS
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į Čikagą
dalyvauti gegužės 20–21 d. vykusiame NATO viršūnių
susitikime. Po ilgos kelionės ji maloniai sutiko atvykti į Pasaulio
lietuvių centrą, Lemont, susitikti su Amerikos lietuvių organizacijų
Čikagoje atstovais, kuriuos pakvietė LR gen. konsulatas Čikagoje, ir
atsakyti į juos dominančius klausimus.
Jau prieš susitikimą buvo raginimų lietuviams atvažiuoti ir
parodyti savo nepasitenkinimą dėl Lietuvos teismo sprendimo perduoti
mergaitę mamai įvykdymo. Po susitikimo su Prezidente PLC demonstrantai
blokavo jos kortežą ir kitų dalyvių automobilius, dengė juos savo ir
net mažų vaikų kūnais, plakatais, spardė automobilius, rėkdami
,,Gėda”, ,,Tiesa”, ,,Lietuva”. PLC veikia daugiau
kaip 20 metų, per tą laiką jame vyko daug susitikimų su prezidentais,
Seimo vadovais, ministrais ir kitais garbingais svečiais, tačiau dar
niekada nebuvo tokio negražaus ir nekultūringo priėmimo. Man buvo
didelė gėda ir aš atsiprašau Prezidentės ir svečių dėl
tokio mūsų žmonių elgesio.
Lietuvos Prezidentė atvyko į Čikagą į labai svarbų susitikimą su NATO
vadovais. Tarp jų – ir su JAV Prezidentu Barack Obama. Po
šių susitikimų buvo priimta nemažai Lietuvai naudingų sprendimų.
Prezidentės dienotvarkėje nebuvo numatytas joks susitikimas su Čikagos
lietuviais, tačiau ji nutarė susitikti su Čikagos lietuvių organizacijų
atstovais ir pasidalinti su jais mintimis apie Lietuvos ir
išeivijos problemas.
Pradžioje norėta susitikti tik su maža grupe, kad pokalbis būtų labiau
sutelktas ir būtų galima aptarti jautresnius, su NATO susijusius
klausimus. Vėliau Prezidentė priėmė pasiūlymą dalyvių skaičių padidinti
iki maždaug 80 žmonių. Išeivijos lietuviams buvo parodytas
didelis dėmesys ir pripažinimas. Be spaudos atstovų, buvo pakviesti
organizacijų vadovai, kurie aukoja savo laisvą laiką ir kaip savanoriai
remia lietuvišką veiklą. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos
išeivijos senoji ir naujoji kartos. Tarp jų buvau ir aš.
Prieš susitikimą man teko kalbėti su LR gen. konsulato Čikagoje,
PLC atstovais ir Lemont policija. Buvo pranešta, kad vyksta
raginimas PLC organizuoti nepasitenkinimo akciją dėl gegužės 17 d.
Garliavos įvykių Lietuvoje. Buvo pasiteirauta mano nuomonės apie tai.
Pasakiau, kad PLC yra privati žemė, todėl niekas neturi teisės rengti
jokių demonstracijų, jeigu Centras tam prieštarautų. Man buvo
pasakyta, kad tai bus tylus protestas.
Prieš pat Prezidentei atvykstant į Lemont, Amerikos policija ir
slaptosios tarnybos dar kartą paklausė, ar leisti rengti demonstraciją,
ar naudoti policijos bei slaptosios tarnybos pajėgas bei reikalauti,
kad protestuotojai pasitrauktų. Atsižvelgdamas į tai, jog nemažai
demonstrantų buvo mano pažįstami ir kad buvo pažadėtas tylus protestas,
pasiūliau nepasinaudoti teise ir neišvaryti demonstrantų nuo
Centro žemės. Tikėjau, kad viskas vyks padorumo ribose. Net nenumaniau,
kad ši akcija gali virsti tokia gaivališka jėga.
Prieš pat Prezidentės atvykimą LR ambasadorius JAV Žygimantas
Pavilionis kalbėjo su įvairiais demonstruoti atvykusiais žmonėmis. Jis
kvietė demonstracijos vadovus ateiti ir dalyvauti renginyje bei
susitikime pateikti savo klausimus Prezidentei. Vietoj to, kad
pasinaudotų šiuo kvietimu ir dalyvautų rimtoje diskusijoje,
organizatoriai nutarė likti gatvėje ir ten surengti triukšmingą
akciją.
Renginio metu Prezidentė kalbėjo labai atvirai, atsakė į visus
klausimus – lengvus ir sudėtingus. Ji kalbėjo apie Lietuvos ir
išeivijos bendrus siekius, jog galime ir turime bendrai dirbti,
remti vieni kitus. Buvo kalbama apie pilietybės problemas ir daug kitų
klausimų.
Renginio metu išsamiai pateikta Prezidentės laikysena dėl
Garliavos įvykių. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva, įstodama į Europos
Sąjungą ir NATO, privalėjo priimti ,,teisės viršenybės”
(,,rule of law”) principą. Žmonės, reikalaudami sustabdyti teismo
sprendimo vykdymą, nusižengia būtent šiam principui. Prezidentė
pripažino, jog reikia tobulinti teismo sistemą Lietuvoje, ji tai vykdo
keisdama teisėjus. Prezidentė taip pat sakė, jog ji galėtų pakeisti
Garliavos įvykius, jeigu tikrai žinotų, kur yra tiesa. Ji sakė, kad abi
pusės yra kaltos – jos naudoja mergaitę kaip įkaitę būsimų Seimo
rinkimų šviesoje.
Susitikimas praėjo sklandžiai, ir niekas nesitikėjo tolimesnių įvykių.
Kas galėjo pagalvoti, kad lauke vyks ne tyli demonstracija, bet tyčinė
provokacija ir Prezidentės bei visų susitikimo dalyvių
šmeižimas? Kam reikia šaukti ,,Gėda”,
,,Tiesa”, ,,Lietuva”, kam daužyti automobilius? Ar ne
ironiška, kad žmonės, norėdami padėti mažai mergaitei Lietuvoje,
patys griebėsi smurto. Koks buvo tokios provokacijos tikslas? Gėda ir
žema, kad mes taip elgiamės. Kur čia ,,tiesa”, kur
,,Lietuva”?
Emocijos ir minios jausmas paėmė viršų. Peržengėme ribas.
Pasigilinkime, ką nesklandžiai padarėme. Ar šis nemalonus
išpuolis atnešė kokių nors rezultatų? Kiekvienas
iš mūsų turi teisę pareikšti savo nuomonę, bet darykime
tai civilizuotai ir padoriai. Parodėme nemandagumą Lietuvos
Prezidentei, vienas kitam. Ir tai yra mūsų GĖDA.