2011 metų balandžio 26 dieną, antradienį, University of Illinois at Chicago įvyko pirmasis AABS konferencijos, kuri įvyks 2012 metų balandžio 26–28 dienomis Čikagoje, ruošos komiteto posėdis. Pirmoje eilėje (iš k.): Ieva Dilytė, Karilė Vaitkutė, antroje eilėje (iš k.): Paulius Vertelka, Aurelija Tamošiūnaitė, dr. Robertas Vitas, Agnė Vertelkaitė, dr. Dalia Cidzikaitė ir prof. Giedrius Subačius. Trūksta dr. Viliaus Rudros Dundzilos ir Ramunės Kubiliūtės.
 

Žvilgsnis turėtų būti kitoks – į Lietuvos kultūrą iš už Lietuvos

DALIA CIDZIKAITĖ

Dvidešimt šešerius metus University of Illinois at Chicago (UIC) gyvuojanti PLB Lituanistikos katedra neseniai atvertė naują lapą. Šių metų balandžio 4 dieną nauju katedros vedėju inauguruotas daugiau nei šešiolika metų UIC išdirbęs dr. Giedrius Subačius. Iki jo katedrai 15 metų vadovavo prof. Violeta Kelertienė.

Prof. Subačius katedros vairą į rankas paėmė gana sunkiu jai metu: ne taip seniai, prieš beveik ketverius metus, universiteto vadovybė nusprendė uždaryti lituanistikos studijų magistro ir daktaro programas, tad šiuo metu daktarinį darbą baiginėjanti rašyti Aurelija Tamošiūnaitė yra paskutinė katedros doktorantė. Pasak naujo katedros vedėjo, laikai pasikeitė, reikės suformuoti naują misiją ir kuo plačiau ją išnaudoti. Toli žvalgytis nereikia – ateinančiais metais balandžio 26–28 dienomis Čikagoje vyks AABS (Association for the Advancement of Baltic Studies) konferencija, kurią rengti apsiėmė prof. Subačius.

PLB Lituanistikos katedrą UIC įsteigė PLB fondas 1984 metais, kai Lietuva dar buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Katedrą įsteigti nebuvo lengva. ,,Buvo labai nemaža pasipriešinimo ir tada, – sako naujas Lituanistikos katedros vedėjas, – nors katedros įsteigimo iškilmėse daug gražių žodžių prikalbėta.” Kai katedra buvo įsteigta, PLB fondas ir UIC susitarė, deja, tas susitarimas pasirašytoje sutartyje neatsispindi, kad katedroje dirbs du profesoriai ir kad bus magistro ir daktaro programos.

Subyrėjus sovietinei Lietuvai, atsidarius sienoms, pasikeitė katedros veiklos pobūdis. Į ją pamažu ėmė atvažiuoti studentai su stipendijomis iš Lietuvos. Katedros veikla pamažu krypo Lietuvos link – ji tapo savotišku tiltu tarp Lietuvos ir Vakarų lituanistikos. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šiol PLB Lituanistikos katedroje stažavosi apie 50 stažuotojų, magistro programą baigė apie 30 studentų, daktaro disertaciją sėkmingai apsigynė 4 doktorantai.

Praėjus beveik 25 metams įvyko naujas lūžis. Į UIC vadovybę atėjus naujai kartai, sutartis tarp PLB fondo ir universiteto pradėta aiškinti naujai. Nuspręsta, jog Lituanistikos katedroje turi dėstyti vienas profesorius, o jei nėra lituanistikos studentų – jis gali dėstyti bendresnius kalbotyros kursus bei dirbti mokslinį darbą. Pagal naują UIC tvarką daktaro ir magistro programos katedroje vyks, jei kursų klausys ne mažiau kaip 5 studentai, bakalauro – 10. Deja, kol kas studentų, norinčių gauti laipsnį lituanistikos srityje, tiek daug neatsiranda; bet studentų skaičius nėra vienintelis rodiklis – neturint antro profesoriaus ir UIC neketinant jo ieškoti, nėra kaip atstatyti magistro ir daktaro programas.

Dabartinis PLB Lituanistikos katedros vedėjas nėra linkęs matyti vien tik tamsiąją šio reikalo pusę. ,,Mes dejuojame, dejuojame, – sako jis, – bet kai pasižiūriu, kas atsitiko su kitais, kartojasi ta pati istorija.” Jis turi omenyje kitas etnines programas, UIC įkurtas po Antrojo pasaulinio karo – serbų, slavų, ukrainiečių ir kt. Visos jos išnyko. Ir ne tik jos, studijų programoje universitetas gerokai apkarpė graikų, italų, prancūzų programas. Tad profesorius čia įžiūri kur kas platesnę permainų bangą, palietusią ne tik Lituanistikos katedrą. ,,Ne mes vieni nukentėjome. Universitetas turi didelių skolų, o valstijos valdžia beveik nieko nemoka. Jei lietuviai nebūtų įsteigę mūsų katedros, lituanistikos dabar čia visai nebūtų”, – įsitikinęs prof. Subačius.

Pasak jo, kurį laiką PLB Lituanistikos katedra buvo graži išimtis, joje lituanistika būrėsi ne apie vieną žmogų, bet du. ,,Buvome iš tų stipriųjų lituanistikos centrų, – sako jis, – kur turėjome du profesorius. Dabar tos išimties nebeliko”.

Naujas katedros vadovas teigia, jog jis jaučia atsakomybę ir toliau palaikyti lituanistiką už Lietuvos ribų. Jo nuomone, jo vadovaujamai katedrai reikia surasti naują misiją ir kuo plačiau išnaudoti teikiamas galimybes. Katedros įkūrimo sutartyje jos įkūrimo tikslas įvardytas trumpai – dėstyti lietuvių kalbą, literatūrą ir civilizaciją. O į civilizacijos sąvoką, pasak prof. Subačiaus, įeina visi kultūriniai aspektai. ,,Mūsų žvilgsnis, – įsitikinęs jis, – turėtų būti kitoks – į Lietuvos kultūrą iš už Lietuvos”.

Prof. Subačius jau ne pirmi metai dėsto ypač populiarų kursą ,,Lietuvių kultūra”, kiekvieną semestrą sutraukiantį apie 60 studentų. Per metus kursą išklauso apie 120 studentų, išlaiko egzaminą iš pamatinių lietuvių kultūros tekstų. Per 26 katedros gyvavimo metus kursą baigė apie 1,500 studentų. Tai, pasak prof. Subačiaus, – Lietuvos kultūros skleidimo misija, ne Lietuvai ir lietuviams, bet pasauliui. Toks netradicinis lituanistikos supratimas atsirado per pirmąjį lūžį, kai Lietuva atsivėrė pasauliui.

Kita veiklos sritis – tai konferencijų, parodų, renginių, paskaitų rengimas. Svarbūs yra ir paties prof. Subačiaus akademinio darbo vaisiai – straipsniai, knygos, dalyvavimas konferencijose, asmeninės lietuvių kalbos duomenų bazės kūrimas. Pastarasis projektas – dar vienas tiltas tarp Lietuvos ir Amerikos – yra pats naujausias. Prof. Subačius jį atlieka kartu su katedros doktorante A. Tamošiūnaite ir neseniai daktarės laipsnį katedroje apsigynusia Daiva Litvinskaite, šiuo metu dirbančia Lietuvių kalbos institute Vilniuje.

Pastaruoju metu prof. Subačiaus mintys vis stipriau ima suktis AABS konferencijos kryptimi. Būsima visas tris Baltijos šalis apimanti kultūrų, literatūrų, civilizacijų konferencija, vyksianti 2012 metų balandžio 26–28 d. Čikagoje, yra dar viena PLB Lituanistikos katedros veikla. Beliko metai, o viską suorganizuoti – gauti lėšų, užsakyti patalpas, rasti pranešimų – nėra paprasta. Pirmasis prof. Subačiaus suburto AABS konferencijos ruošos komiteto posėdis jau įvyko. Profesorius tikisi, jog šis renginys patrauks UIC vadovų dėmesį ir bus naudingas katedrai.

Tad naujam ir vieninteliam PLB Lituanistikos katedros profesoriui nei iššūkių, nei veiklos netrūksta. ,,Katedra egzistuoja ir kurį laiką tikrai egzistuos”, – įsitikinęs jis. Galbūt, mąsto prof. Subačius, į UIC vadovybę vėliau ateis nauja karta, kuri iš naujo peržiūrės katedros sutartį su universitetu, ir katedra galės atverti dar vieną savo gyvavimo puslapį.