Pranašaujama nepavydėtina Izraelio valstybės ateitis
ALEKSAS VITKUS
University of Chicago politinių mokslų profesorius John J. Mearsheimer
gegužės 9 d. ,,Chicago Tribune” komentarų puslapyje paskelbė ilgą
straipsnį, kuriame jis, atrodo, bešališkai nagrinėja
įvairias Izraelio valstybės ateities galimybes. Apžvelgęs kelis galimus
jos scenarijus, jis priėjo prie išvados, kad Izraelio valstybė
ateityje greičiausiai gali tapti Didžiąja Izraelio, bet jau ne grynai
žydiška valstybe – nuo Viduržemio jūros iki Jordano upės
ir nuo Libano iki Raudonosios jūros.
Kaip ir buvo galima laukti, toks jo Izraeliui ne visai palankus
straipsnis jau per kelias dienas sulaukė vos ne tikro autorių ir
laikraščio redakciją kritikuojančių laiškų srauto. Vieni
autorių vadino nevykusiu pranašautoju, kiti teisino Izraelį,
visi kaltino palestiniečius, dar kiti stebėjosi, kad toks straipsnis
iš viso rado vietą laikraštyje. Tačiau visi pabrėžė, kad
Izraelis yra nepamainomas JAV sąjungininkas, ką jau po kelių dienų
patvirtino tame pačiame laikraštyje pasirodęs pusės puslapio
didumo pareiškimas, pasirašytas 60 (!) įvairaus laipsnio
į atsargą išėjusių Amerikos generolų ir admirolų.
Mearsheimer nuomone, dviejų atskirų valstybių scenarijus yra geriausias
sprendimas, nors jis ir supranta, kad dauguma žydų tam nepritartų.
Tokio sprendimo neprileistų ir Izraelio premjeras Benjamin Netanyahu,
kurio planas yra į Vakarų Krantą perkelti dar daugiau žydų. Juk jau
dabar ten yra įkurdinta 480,000 žydų naujakurių, kurie, jei reikėtų,
griebtųsi ginklo ginti savo teritorijas.
Jei žydai, netikėtai susijungę su arabais, jiems suteiktų visas
pilietines teises, Izraelis taptų nauja demokratiška dviejų
tautų valstybe. Kadangi tai sugriautų patį Izraelio valstybės pagrindą
ir jo tikrą tautinį identitetą, tuo nebūtų patenkinti sionistai, jau
nuo 1896 metų užsidegę Theodore Herzi paskelbta vizija, pagal kurią
žydai turėtų atstatyti prieš du tūkstantmečius prarastą savo
grynai žydišką tėvynę. Žydai gerai supranta, kad būtų tik laiko
klausimas, kol dėl daug aukštesnio arabų gimstamumo skaičiaus
sujungtoje valstybėje žydai netrukus taptų mažuma.
Kai kas mano, kad dėl dviejų valstybių varianto galėtų veiksmingai
paspausti ir JAV prez. Barack Obama. Deja, iki šiol nesimato,
kad Obama imtųsi žygių prieš Netanyahu, kuris jau net keletą
kartų įžūliai pareiškė, kad jis savo statybos planų Vakarų
Krante nekeis.
Profesorius pagyrė prez. Obama, kad jis vis dėlto privertė Izraelį ir
palestiniečius bent atnaujinti derybas, kur jis ir dauguma amerikiečių
tikisi sulaukti vieningos Gazos ruožą ir Vakarų Krantą apimančios arabų
valstybės, su rytine Jeruzalės miesto dalimi, kaip tos valstybės
sostine, sukūrimo. Čia pat jis ir suabejoja, kad tai įvyks. Tos
teritorijos ilgainiui būtų prijungtos prie Didžiojo Izraelio, kuris
taptų ,,apartheid” tipo valstybe, panašiai kaip ilgą laiką
buvo ir Pietų Afrikos valstybė.
Kad iš tik vos beprasidedančių atnaujintų derybų daug ko
negalima laukti, rodo gegužės 11 d. Netanyahu pareiškimas,
padarytas tik dieną po to, kai prez. Obama pagyrė Izraelį už statybų
sulaikymą rytinėje Jeruzalės miesto dalyje: ,,Izraelis nestabdys savo
vykdomų statybų, ir Jeruzalės miestas liks ir toliau nedaloma Izraelio
valstybės sostine”, – sakė atkaklusis premjeras.
Nors nuo 1967 metų kiekvienas JAV prezidentas buvo pasisakęs
prieš Vakarų Krante žydų vykdomas statybas, nė vienas jų
neįstengė tų statybų sustabdyti. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tai
pavyks prezidentui Obama. Po inauguracijos pareiškęs, kad
statybos turės būti sustabdytos, Obama netrukus nutilo, kai Netanyahu
rūsčiai pareiškė, jog jis visiškai nemano atsisakyti
tokių planų. Obama nenorą grasinti Izraeliui kokiomis nors nuobaudomis
Mearsheimer aiškina nepaprastai stipria žydų organizacijų įtaka
JAV Artimųjų Rytų ir Izraelio politikai.
Ar Amerika kada nors išdrįs Izraeliui pasakyti, kad ji
vadovausis ne Izraelio, bet JAV interesais? Kai JAV prezidentu tapo
Obama, kurį laiką atrodė, kad reikalai pasikeis. Tuojau po
inauguracijos jis pareiškė, kad jis tvirtai rems palestiniečių
pastangas turėti savo valstybę, neužmiršdamas ir Izraelio
saugumo reikalų.
JAV politika Izraelio atžvilgiu Amerikai nieko gero nedavė. Per 60 metų
trukusio Izraelio rėmimo nesame nė kiek priartėję prie taikos tarp
Izraelio ir palestiniečių. Amerikos santykiai su Izraeliu yra sunkiai
suprantami, kai mes bijome kritikuoti Izraelio vyriausybę, jos
veiksmams kartais net pažeidus mūsų interesus. Nepateisinamas yra ir
mūsų dosnumas Izraeliui. Nors oficiali JAV politika pasisako už ,,dvi
tautos, dvi valstybės” principą, Amerikos Izraeliui siunčiami
pinigai tai aiškiai paneigia.
Geriausiu atveju, ko Obama gali tikėtis, yra stumti tas niekada
nesibaigiančias derybas ir toliau. O Netanyahu ir kiti panašūs į
jį būsimi premjerai ir toliau po truputį kolonizuos palestiniečių
žemes. Galutinė to proceso išdava anksčiau ar vėliau bus
Didžioji Izraelio valstybė. Bet kas ten gyvens? Dauguma žydų nenorės
gyventi valstybėje, kurios gyventojų daugumą sudarys arabai. Ar žydai
griebsis etninio valymo? Jei taip, tokia strategija negalėtų būti
priimtina Izraelio sąjungininkei Amerikai.
,,Vienu ar kitu atžvilgiu, – dėsto profesorius Mearsheimer,
– ar ne ironiška, kad lobistų pastangos Amerikoje padeda
sunaikinti sionistų svajones Palestinos žemėse sukurti grynai
žydišką valstybę?” Toliau jis tęsia: ,,Dviejų valstybių
variantas daug geriau atitiktų Izraelio valstybės interesus negu
dabartinis Izraelio užsispyrimas skverbtis į arabų žemes. Sunku
suprasti, kaip to nemato Izraelio politikai ir jo draugai
amerikiečiai”, – baigia straipsnio autorius.