Pranašaujama nepavydėtina Izraelio valstybės ateitis

ALEKSAS VITKUS

University of Chicago politinių mokslų profesorius John J. Mearsheimer gegužės 9 d. ,,Chicago Tribune” komentarų puslapyje paskelbė ilgą straipsnį, kuriame jis, atrodo, bešališkai nagrinėja įvairias Izraelio valstybės ateities galimybes. Apžvelgęs kelis galimus jos scenarijus, jis priėjo prie išvados, kad Izraelio valstybė ateityje greičiausiai gali tapti Didžiąja Izraelio, bet jau ne grynai žydiška valstybe – nuo Viduržemio jūros iki Jordano upės ir nuo Libano iki Raudonosios jūros.

Kaip ir buvo galima laukti, toks jo Izraeliui ne visai palankus straipsnis jau per kelias dienas sulaukė vos ne tikro autorių ir laikraščio redakciją kritikuojančių laiškų srauto. Vieni autorių vadino nevykusiu pranašautoju, kiti teisino Izraelį, visi kaltino palestiniečius, dar kiti stebėjosi, kad toks straipsnis iš viso rado vietą laikraštyje. Tačiau visi pabrėžė, kad Izraelis yra nepamainomas JAV sąjungininkas, ką jau po kelių dienų patvirtino tame pačiame laikraštyje pasirodęs pusės puslapio didumo pareiškimas, pasirašytas 60 (!) įvairaus laipsnio į atsargą išėjusių Amerikos generolų ir admirolų.

Mearsheimer nuomone, dviejų atskirų valstybių scenarijus yra geriausias sprendimas, nors jis ir supranta, kad dauguma žydų tam nepritartų. Tokio sprendimo neprileistų ir Izraelio premjeras Benjamin Netanyahu, kurio planas yra į Vakarų Krantą perkelti dar daugiau žydų. Juk jau dabar ten yra įkurdinta 480,000 žydų naujakurių, kurie, jei reikėtų, griebtųsi ginklo ginti savo teritorijas.

Jei žydai, netikėtai susijungę su arabais, jiems suteiktų visas pilietines teises, Izraelis taptų nauja demokratiška dviejų tautų valstybe. Kadangi tai sugriautų patį Izraelio valstybės pagrindą ir jo tikrą tautinį identitetą, tuo nebūtų patenkinti sionistai, jau nuo 1896 metų užsidegę Theodore Herzi paskelbta vizija, pagal kurią žydai turėtų atstatyti prieš du tūkstantmečius prarastą savo grynai žydišką tėvynę. Žydai gerai supranta, kad būtų tik laiko klausimas, kol dėl daug aukštesnio arabų gimstamumo skaičiaus sujungtoje valstybėje žydai netrukus taptų mažuma.

Kai kas mano, kad dėl dviejų valstybių varianto galėtų veiksmingai paspausti ir JAV prez. Barack Obama. Deja, iki šiol nesimato, kad Obama imtųsi žygių prieš Netanyahu, kuris jau net keletą kartų įžūliai pareiškė, kad jis savo statybos planų Vakarų Krante nekeis.

Profesorius pagyrė prez. Obama, kad jis vis dėlto privertė Izraelį ir palestiniečius bent atnaujinti derybas, kur jis ir dauguma amerikiečių tikisi sulaukti vieningos Gazos ruožą ir Vakarų Krantą apimančios arabų valstybės, su rytine Jeruzalės miesto dalimi, kaip tos valstybės sostine, sukūrimo. Čia pat jis ir suabejoja, kad tai įvyks. Tos teritorijos ilgainiui būtų prijungtos prie Didžiojo Izraelio, kuris taptų ,,apartheid” tipo valstybe, panašiai kaip ilgą laiką buvo ir Pietų Afrikos valstybė.

Kad iš tik vos beprasidedančių atnaujintų derybų daug ko negalima laukti, rodo gegužės 11 d. Netanyahu pareiškimas, padarytas tik dieną po to, kai prez. Obama pagyrė Izraelį už statybų sulaikymą rytinėje Jeruzalės miesto dalyje: ,,Izraelis nestabdys savo vykdomų statybų, ir Jeruzalės miestas liks ir toliau nedaloma Izraelio valstybės sostine”, – sakė atkaklusis premjeras.

Nors nuo 1967 metų kiekvienas JAV prezidentas buvo pasisakęs prieš Vakarų Krante žydų vykdomas statybas, nė vienas jų neįstengė tų statybų sustabdyti. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tai pavyks prezidentui Obama. Po inauguracijos pareiškęs, kad statybos turės būti sustabdytos, Obama netrukus nutilo, kai Netanyahu rūsčiai pareiškė, jog jis visiškai nemano atsisakyti tokių planų. Obama nenorą grasinti Izraeliui kokiomis nors nuobaudomis Mearsheimer aiškina nepaprastai stipria žydų organizacijų įtaka JAV Artimųjų Rytų ir Izraelio politikai.

Ar Amerika kada nors išdrįs Izraeliui pasakyti, kad ji vadovausis ne Izraelio, bet JAV interesais? Kai JAV prezidentu tapo Obama, kurį laiką atrodė, kad reikalai pasikeis. Tuojau po inauguracijos jis pareiškė, kad jis tvirtai rems palestiniečių pastangas turėti savo valstybę, neužmiršdamas ir Izraelio saugumo reikalų.

JAV politika Izraelio atžvilgiu Amerikai nieko gero nedavė. Per 60 metų trukusio Izraelio rėmimo nesame nė kiek priartėję prie taikos tarp Izraelio ir palestiniečių. Amerikos santykiai su Izraeliu yra sunkiai suprantami, kai mes bijome kritikuoti Izraelio vyriausybę, jos veiksmams kartais net pažeidus mūsų interesus. Nepateisinamas yra ir mūsų dosnumas Izraeliui. Nors oficiali JAV politika pasisako už ,,dvi tautos, dvi valstybės” principą, Amerikos Izraeliui siunčiami pinigai tai aiškiai paneigia.

Geriausiu atveju, ko Obama gali tikėtis, yra stumti tas niekada nesibaigiančias derybas ir toliau. O Netanyahu ir kiti panašūs į jį būsimi premjerai ir toliau po truputį kolonizuos palestiniečių žemes. Galutinė to proceso išdava anksčiau ar vėliau bus Didžioji Izraelio valstybė. Bet kas ten gyvens? Dauguma žydų nenorės gyventi valstybėje, kurios gyventojų daugumą sudarys arabai. Ar žydai griebsis etninio valymo? Jei taip, tokia strategija negalėtų būti priimtina Izraelio sąjungininkei Amerikai.

,,Vienu ar kitu atžvilgiu, – dėsto profesorius Mearsheimer, – ar ne ironiška, kad lobistų pastangos Amerikoje padeda sunaikinti sionistų svajones Palestinos žemėse sukurti grynai žydišką valstybę?” Toliau jis tęsia: ,,Dviejų valstybių variantas daug geriau atitiktų Izraelio valstybės interesus negu dabartinis Izraelio užsispyrimas skverbtis į arabų žemes. Sunku suprasti, kaip to nemato Izraelio politikai ir jo draugai amerikiečiai”, – baigia straipsnio autorius.