Kiek Lietuvos piliečių yra Amerikos kalėjimuose?

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Spėju, kad tikslus atsakymas į šį klausimą nežinomas. Taip pat įtariu, kad tokio atsakymo ir nenorima gauti. Tad lieka tik spėlioti. Spėliojimams tenka pasitelkti po ranka turimą statistiką apie turimą ir žinomą kalinių skaičių Lietuvoje ir JAV. Ir nors tie skaičiai nėra preciziškai tikslūs, svarstymų pradžiai jų turėtų pakakti.

Pernai metais http://klaipeda.diena.lt svetainėje buvo rašoma, kad Estija lenkė visas Europos Sąjungos (ES) šalis pagal kalinių skaičių 100,000 gyventojų. Netoli nuo jos atsilieka ir Latvija bei Lietuva. 2005–2007 metais ES kalėjimuose laikomų asmenų vidurkis buvo 123 asmenys 100,000 gyventojų. Estijoje šis rodiklis buvo 303, Latvijoje – 293, Lietuvoje – 232, Lenkijoje – 228, Čekijoje – 185. Antra vertus, žemiausias skaičius, skaičiuojant 100,000 gyventojų, buvo Slovėnijoje – 60, Suomijoje – 68, Danijoje – 71, Airijoje – 75 ir Švedijoje – 77. Palyginimui, JAV rodiklis buvo 758. Galvojau, kad palyginamieji skaičiai ribojasi suaugusiais, bet, patikrinus gyventojų skaičių ir duotas proporcijas, atrodo, kad į apskaičiavimus buvo įtraukti visi krašto gyventojai.

Imigrantų iš Lietuvos į vakarus skaičiai irgi migloti. Kai kur spėliota, kad jų jau gali būti apie pusę milijono. Taigi, jeigu iš Lietuvos jie išsivežė tokias pat įkalinimo proporcijų ,,tradicijas”, tai užsienio kalėjimuose galėtų būti 1,160 Lietuvos piliečių. Taip pat yra spėliojama, kad 200,000 imigrantų savo naujus namus atrado Amerikoje. Vėl, sekant Lietuvoje paliktus įkalinimo skaičius, JAV kalėjimuose galėtų būti 464 Lietuvos piliečių. Nieko nežinome apie jų tautybę, nors žinome, kad dauguma imigrantų iš Lietuvos yra lietuvių tautybės. O kiek jų galėtų būti Čikagoje ir jos apylinkėse, kur priskaičiuojama apie 100,000 naujų imigrantų iš Lietuvos? Pagal iš Lietuvos atsivežtą proporciją, jų turėtų būti 232. Čikagoje dirbantys lietuviai advokatai tik netiesiogiai užsimena, kad tarp jų klientų esama ir lietuvių pakeliui į kalėjimus.

Per pirmuosius 40 savo Amerikoje gyvenimo metų žinojau tik du atvejus, kai lietuviai sėdėjo kalėjime. Tačiau jų sėdėjimo priežastis nebuvo koks nors smurtas. Pirmuoju atveju buvo nuomonių skirtumas dėl tarptautinės sutarties tarp Lietuvos ir JAV. Po karo į Ameriką atvykęs dipukas buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Prieš prisistatydamas į naujokų punktą, jis pasitarė su advokatu, kuris jam išaiškino, kad JAV ir Lietuva yra pasirašiusios tarptautinę sutartį, pagal kurią vieno krašto piliečiai negali būti imami į kito krašto kariuomenę. Visas reikalas pasiekė teismą. Teisėjas, neseniai praradęs savo sūnų Antrajame pasauliniame kare, nesidomėjo jokiomis tarptautinėmis sutartimis ir tą naują dipuką nuteisė kalėjimo gal porai metų. Antras atvejis – kalėjimo bausmę turėjo atlikti kitas dipukas už popierines suktybes ir pinigų eikvojimą lietuvių įsteigtoje bendrovėje.

Grįžkime prie Lietuvos kalėjimų. Lietuvoje yra daugiau nei 8,000 nuteistųjų ir apie 900 kalinamųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose iki teismo. Specialistų nuomone, toks didelis kalinių skaičius Lietuvoje yra dėl susidariusios bausmių skyrimo sistemos. Lietuvoje skiriama ketverių metų bausmė, o Europos mastu vidutiniška bausmė skiriama keliems mėnesiams. Kalinių nemažėja, nemažėja ir jų išlaikymo išlaidos. Išlaikyti kalinį vienerius metus kalėjime valstybei kainuoja 20,440 litų.

Po ranka taip pat turiu katalikų savaitraštį ,,OSV”, kur š. m. gegužės 23 d. laidos specialiame priede aprašoma JAV kalėjimų padėtis. Iš apžvalgos sužinome, kad vidutinės kalinio išlaikymo išlaidos JAV yra 24,000 dol. metams, tai yra maždaug tris kartus brangiau negu panašios išlaidos Lietuvoje. Apžvalgoje daug kalbama apie kalėjimų paskirtį, kur dėmesys turėtų būti skiriamas kalinių reabilitacijai, o ne jų baudimui. Tačiau tokie kilnūs tikslai dažnai užmirštami, ypač kai slegia biudžeto krizė, o kalinių skaičius vis didėja. Rašinyje pateikta diagrama, kur parodomi kai kurių kraštų kalinių skaičiai. Pirmoje vietoje yra JAV – su daugiausia kalinių ir didžiausia jų proporcija tarp gyventojų. JAV federaliniuose, valstijų ir apskričių kalėjimuose laikomi 2,304.115 kalinių. Tai šiek tiek mažiau negu visoje Lietuvoje yra gyventojų vyresnių nei 19 metų. Kinijoje už grotų laikomas 1,565,771 gyventojas. Toliau eina Rusija (862,300), Brazilija (469,546), Indija (376,396), Meksika (224,749), Tailandas (212,058), Iranas (166,979), Pietų Afrika (164,667) ir Ukraina (144,380).

,,OSV” aprašo Katalikų Bažnyčios vedamą sielovados programą įvairiuose kalėjimuose. Aišku, kad susilaukiama gražių rezultatų, bet jie laikytini išimtimis. Aprašomas vienas finansų sukčius, kuris visus metus įkalintas vienutėje turėjo laiko daug ką apgalvoti ir buvo bepradedąs keisti savo galvojimą ir ateities planus. Tačiau tie gražūs planai subliuško, jam sugrįžus gyventi su kitais kaliniais. Kalėjimai, kaip ir kiti žmonių telkiniai, turi savo normas, savo vertybes ir savo taisykles, kurioms reikia paklusti arba būsi nubaustas. Galvoje turiu ne kalėjimo, bet pačių kalinių taisykles ir tvarką.

 Protinės sveikatos centre ir ligoninėse daugelį metų man asmeniškai teko dirbti su kalėjime sėdėjusiais asmenimis. Jų būta įvairių, bet labai didelis nuošimtis, jau atlikusių savo bausmę, vėl nusikalsta ir grįžta į kalėjimą. Kalėjimas jiems pasidaro lyg ir lygiagretus gyvenimo būdas, su savo vertybėmis ir kontrolėmis. Būdami tarp kitų kalinių, neretai jie išmoksta naujų nusikaltimo būdų, sužino naujų pasiteisinimų ir save užgrūdina. Su tuo dingsta gėda, kad esi baustas ir teko sėdėti.

JAV vieno kalinio išlaikymas ir vieno studento išlaikymas kainuoja maždaug tiek pat. Ir vieni, ir kiti kažko išmoksta, ruošiasi būsimam savo gyvenimo tarpsniui. Studijas baigę gauna darbus ir pradeda mokėti pajamų mokesčius valdžiai. Kaip visi gerai žinome, dalis tų mokesčių skiriama išlaikyti kalinius.