Gerai apmokamų darbų mažėja

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Darbo rinka JAV pamažu atsigauna, bet tas atsigavimas labiau pastebimas žemų uždarbių grupėje. ,,MSN Money’’ skelbia, kad Amerika visam laikui prarado 3 mln. gerai apmokamų darbo vietų. Pamažu atsigaunančioje ekonomikoje, privačiame sektoriuje, buvo sukurta 2 mln. naujų darbo vietų, daugiausia jų – mažose įmonėse. Tačiau per anksti būtų dėl to džiūgauti, nes naujai sukuriamų darbo vietų užmokestis, priedai, darbo valandos ir sąlygos yra mažesni nei įprasta. Čia kalta ne tik ekonominė suirutė, bet ir besikeičianti darbų geografija. Vis daugiau gamybos darbo vietų iškeliauja į kitus kraštus. Mažai apmokamų patarnavimo darbo vietų skaičius plečiasi.

1990 m. 20 proc. darbo vietų buvo gaminimo pramonėje. 2000 m. tas procentas sumažėjo iki 15, o šių metų balandžio mėnesį susitraukė iki 10 proc. Didelės įmonės darbo vietų skaičių Amerikoje sumažino 2.9 milijonais. Per tą patį laiką naujų darbo vietų padaugėjo 2.4 mln. užjūrio šalyse. Bet gal dar svarbiau yra tai, kad fabrikų darbininkų uždarbis nebėra toks, koks buvo. Daugelį metų fabrikų darbininkų uždarbis buvo aukščiau privačios darbo rinkos vidurkio gaminimo pramonėje. 2004 m. tas vidurkis dar buvo 3 proc. aukštesnis nei kitų darbų vidurkis. Nuo š. m. balandžio mėnesio tas vidurkis nukrito 2.4 proc. – mažiau nei 19.37 dol. už valandą gamyklų darbininkų uždarbio vidurkio. Sukuriamos ar atgaivinamos naujos darbo vietos yra žemo uždarbio grupėse. Galvoje turiu parduotuvių, restoranų, viešbučių patarnautojus, kurių uždarbis, palyginti su gaminimo pramonės uždarbiais, yra mažesnis iki 43 proc.

Pastebėta ir pragiedrulių, ypač profesijose ir verslo srityse. Čia kalba eina apie teisę, sąskaitybą, kompiuterologiją ir patarimų paslaugas. Atlyginimai šiose srityse yra bent 20 proc. aukštesni ir sudaro beveik trečdalį naujų darbo vietų, sukurtų per paskutinius metus. Daugiausia naujų darbo vietų yra įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 500 darbuotojų. Darbo vietų ypač padaugėjo smulkiose įmonėse, turinčiose mažiau nei 50 darbininkų, bet ten siūlomi mažesni uždarbiai bei priedai.

Su pavasario pabaiga Amerikos gimnazijos ir universitetai į gyvenimo turgų paleidžia milijonus jaunimo. Siekdami mokslo jie įdėjo daug pastangų, išleido daug pinigų. Mokslo baigimas turėtų būti džiaugsmo diena, bet daugėja balsų, į studijas žiūrinčių kaip į blogą investavimą. Kai kurie pranašauja, kad netrukus aukštojo mokslo pažadų ir iliuzijų burbulas sprogs, kaip sprogo kiti vaizduote pagrįsti burbulai, privedę prie ekonominių krizių.

,,Market Watch’’ tinklalapyje skelbiama, kad pirmą kartą Amerikos istorijoje studentų skolos yra didesnės nei kredito kortelių skolos. Vieno komentatoriaus nuomone, universitetai į pasaulį išleidžia ne išradėjus ar menininkus, bet skolose paskendusius baudžiauninkus. 2009 m. 44 proc. universitetą baigusiųjų yra nepilną darbo dieną dirbantys arba dirba aukštojo išsilavinimo nereikalaujančius darbus. Milijonai jaunuolių, prasiskolinę iki 100,000 dolerių, nuo savo bendramečių atsilieka bent penkeriais metais.

Aukštojo mokslo kaina vis kyla. Per paskutinius 30 metų mokslo kaina padidėjo 10 kartų daugiau nei infliacija ir 3 kartus daugiau nei sveikatos palaikymo bei gydymo išlaidos. Skaičiuojama, kad šį pavasarį Amerikoje 1.7 mln. jaunuolių gaus bakalauro, o dar 667,000 – magistro laipsnį. Vien tik mano pašonėje esantis Michigan State University per dieną ,,iškepė” per 6,000 jaunuolių su, kaip Lietuvoje sakytų, ,,aukštuoju”. Mieste esanti apylinkės kolegija dvejų metų pažymėjimus išdalijo 1,750 absolventų.

Kokia ateitis laukia jų visų? Kokie darbai jiems prieš akis? Daug jų kabinsis į bet kokį darbą, gyvendami su mažėjančia viltimi, kad su laiku gaus darbą, atitinkantį jų išsilavinimą. Tuo tarpu žiniasklaidoje skaitome apie darbų muges ir kitokias darbdavių pastangas susirasti reikiamos darbo jėgos. Viename Arizona mieste balandžio mėnesį ,,McDonald’’ pasamdė 1,300 darbininkų iš 14,000 padavusių prašymus. Viena maisto parduotuvė per keturias dienas peržiūrėjo 2,600 prašymų, iš jų pasamdė 400.

Nieko iki šiol nesakiau apie aukštųjų mokyklų atsakomybę prieš visuomenę, prieš būsimus studentus. Mano manymu, gimnazijos bei universitetai tinkamai neparuošia būsimų studentų tolimesniam mokslui, o vėliau ir būsimam darbui. Labai stengiamasi mokinius bei studentus kuo ilgiau išlaikyti mokyklose. Studentai moka pinigus, kurių visiems trūksta. Mokyklos taip pat yra vertinamos pagal jas baigiančiųjų procentą. Reikia atsiminti, kad yra nemaža dalis studentų, kurie mokosi ne dėl meilės mokslui, bet dėl spaudimo. Tokie greitai susigaudo, kad geriau studijuoti, nesvarbu ką, negu ieškoti darbo ir anksti kas rytą keltis. Studijuoti pasirenkami ,,lengvi” dalykai, visai nesidomint, ar su tokiu išsimokslinimu darbo rinka bus palanki. Su mokslapinigiais dažnai irgi didelių sunkumų nėra – yra visokių stipendijų, fondų, kitokios finansinės paramos, viliojančių paskolų iš valdžios. Nemažai valdžios paskolas gaunančių neturi jokių planų tas skolas grąžinti. Skolintojai skolina ne savo, o iš piliečių bei nepiliečių surinktus mokesčius. Atsakomybė ir atskaitomybė čia nėra didelės verty bės.

Dar noriu pridurti, kad, palyginti su kitais kraštais, Amerikos švietimo sistema arba bent mokinių paruošimas palaipsniui krenta. Ką prieš 50 metų reiškė gimnazijos atestatas, daugeliu atveju tokią nukritusią vertę dabar turi bakalauro laipsnis. Kai kurie tai vadina mokslo infliacija. Gerai, kad yra gražių ir net stebinančių išimčių.

Tokios mintys kyla, ruošiantis vykti į anūkės Audros gimnazijos baigimo iškilmes Indianapolis mieste. Ji gerai mokėsi ir nevengė studijuoti rimtų dalykų. Šių metų pradžioje spėjo išleisti savo knygą ,,Crown of Dreams”. Prieš akis jos laukia psichologijos studijos Indiana University. Jau perspėjau ją, kad be daktarės laipsnio šioje profesijoje ateitis bus labai ribota. O kol kas – nuoširdūs sveikinimai gimnazijas ir universiteto mokslus baigiančiam jaunimui!