Ar atmintis sušlubavo?
STASĖ SEMĖNIENĖ
Visuomet žavi įdomūs dr. Romualdo Kriaučiūno straipsniai. Jis visada
suranda patrauklias ir mus dominčias temas. Nors jis kol kas dar
aštuntojo žemyno ir nesurado, bet, būdamas gabus bei jautrus
profesionalas psichologas, jau ne sykį yra „sudrebinęs
žemę” savo 7 Lietuvos „stebuklais”; savo pasiūlymu
skaitytojams parinkti 10 mėgiamiausių lietuvių
„lakštingalų ir vieversių” poetų ir pan. Jis,
susirūpinęs mūsų sveikata, kad nevirstume amerikiečių pamėgta
„couch potato” (sunkiai verčiasi lietuviškai –
tada prarastų savo „skonį”), kiek tik įmanoma bando mus
visus „gydyti”, išjudinti savo uždaviniais.
Nepasakytume, jog jo vedamasis „Džiaugsmų, įvykių, miestų ir
asmenybių sąrašas” savo antrašte būtų buvęs
„magiškai” viliojantis. Tačiau, kadangi jis gerb.
Kriaučiūno parašytas, tuojau pakliuvo į mano
„būtina” skaityti sąrašą.
Tenka išpažinti, su kokiu malonumu perskaičiau ir net šio
to pasimokiau. Bet... vaje, kiek daug tas sąrašas nuliūdino ir
netgi savotiškai prislėgė. Esą liepos 6 d. Vingio parke Vilniuje
bus atidengta skulptūra „Vienybės medis” su 100
iškaltų Lietuvos iškiliųjų asmenybių (mirusių) pavardėmis.
Beveik žadą užėmė, kai tame garbingame šimtuke neradau Martyno
Jankaus. Juk jis buvo didžiai nusipelnęs Mažosios Lietuvos patriarchas,
lietuvybės skleidimo nepalaužiamas šulas, tarsi Rambyno kalno
amžinoji gyva Lietuvos dvasia – vaidila! Kiek jis buvo Lietuvos
priešams „rakštis po nagu”, rodo tai, jog
naciai pirmiausia nuvertė jo biustą Karo muziejaus sodelyje, Kaune. O
dabar jam pritrūko vietos tarp 100 saviškių?! Ar tai ne
„mirtina” nuodėmė? Skaudu! Lietuvos istorijos knygoje
amžiams pasiliks Jankaus neišplėšiamas lapas.
Kriaučiūnas mini suradęs sąraše 7 moteris. Ar kartais
nesivaidena, jog vyrai neskuba mėgautis moterų nuopelnais, jų
pasiekimais? Taip ir čia nenustebino, jog buvo
„pamirštos” tokios istorinės „galiūnės”,
kaip Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, rašytoja, lietuvybės
„tvirtovė”, tautos didžiojo menininko bei muzikos įkvėpėja;
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Vakarų Europos
(Šveicarijos) aukštojo švietimo nešėja
Lietuvos jaunimui, savo raštais – kilnumo, tiesos, gėrio,
grožio, tėvynės meilės visai tautai ugdytoja; Magdalena Galdikienė,
Steigiamojo Seimo narė, pasižymėjusi visuomenininkė; Vincė
Jonuškaitė-Zaunienė, primadona, savo balsu garsinusi Lietuvą po
visą Europą, o Naujame Pasaulyje nenuilstama visuomenininkė ir
organizacijų steigėja; dr. Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, istorikė,
stambios Lietuvos istorijos knygos autorė. Čia suminėta moterų grupelė
tėra aguonos grūdas aguonos galvutėje. Tarp
„užmirštųjų” pasigendama tokių žymių Leonardo da
Vinci sekėjų: Vytauto Jonyno, Adomo Galdiko bei kitų.
Čia visa tėra „skubaus darbo” suminėjimas. Naršant
po atmintį galima surasti aibę kitų iškilių asmenybių –
tiek moterų, tiek vyrų. Mieliems tautiečiams tėvynėje pravartu
pasimiklinti istoriniuose tautos įvykiuose, kad neatbuktų atmintis arba
visiškai jos neprarastų. Labai vykusiai atmintį apibūdino M.
Pečkauskaitė: „Atmintis – tai klijai, kurie sulipdo mūsų
būtį į siūlą, ant kurio įvairiaspalviais karoliukais veriamos mūsų
dienos!”
O kas gi yra toji asmenybė? – gal ne vienas paklaus. Giliai
prasmingą atsakymą seniai davė mūsų tautos taurus dvasios
švietėjas Vydūnas: „Žmogaus asmenybės galios spindi per jo
sąmonės turinį tolyn į viso gyvenimo gilybes!”