Iš filmos ,,Balkonas”. Monoklis nuotr.

Pasimatymas balkone 
arba Elzbietos nuotykiai lietuviškam kine

AURELIJA TAMOŠIŪNAITĖ

,,Iškristi per balkoną ir nusibrozdinti smakrą arba praryti žuvies ašaką neskauda, o mylėti – skauda” – toks pagrindinis Giedrės Beinoriūtės filmo ,,Balkonas”, kurio premjera įvyko praeitų metų spalio mėnesį, leitmotyvas. Kas nematėte šios žavios komiškos dramos, kurios veiksmas vyksta Lietuvoje 1980 m., siūlau pasižiūrėti. Man, augusiai panašiu metu, šis filmas priminė vaikystę. Čia gimusiems, manau, šis filmas bus puiki proga pažvelgti į tą laikmetį Lietuvos vaiko akimis.

Jau buvau ir pamiršusi, jog būdami maži, kalbėdavome slaptakalbe ,,ver”, mergaitės iš gėlių ir stiklo duženų darydavo ,,sekretus” arba ,,paslaptis” (aš beveik visada pamiršdavau, kur juos būdavau užkasusi), o balkone tais laikais ne tik džiūdavo skalbiniai, bet čia ir žaisdavome, kai už nuobaudas negalėdavome išeiti į lauką, iš čia šaukdavo į namus grįžti mama, po jais slėpdavomės žaisdami slėpynes. Pamenu, kaip prieš mus esančiame daugiabutyje gyvenusieji žmonės balkone augindavo ne tik balandžius, bet čia kukakuodavo vištos, o paryčiais kartais užgiedodavo ir gaidžiai. Tiesa, filme vištos balkone nekudakuoja, bet užtat iš balkono ,,lyja” svarainiais (tuo ,,pasirūpina” padykusi pagrindinė filmo veikėja).

Pagrindinį mergaitės – Emilijos – vaidmenį ,,Balkone” sukūrė vilnietė Elzbieta Degutytė. Tuomet Elzbietai, kaip ir filmo herojei Emilijai, buvo vienuolika. Dabar – mergina išaugusi, pasikeitusi ir … atvykusi į Ameriką pusę metų pasimokyti amerikiečių vidurinėje mokykloje. Elzbieta nuo vasario mėnesio lanko Saint Joseph mokyklos Downers Grove miestelyje šeštą klasę. Čia ,,Balkono” aktorė susirado daug draugų, pasisėmė gyvenimo Amerikoje patirties ir paragavo amerikietiškos mokyklos mokslų.

Elzbietos nuomone, mokiniai Lietuvoje ir Amerikoje skiriasi. Čia – jie daug mielesni, draugiškesni, visada šalia, kai prireikia pagalbos. Lietuvoje, bent jau Elzbietos klasėje, mokiniai labiau susiskirstę į grupeles. Vilniuje Elzbieta lanko Šiuolaikinės mokyklos centrą, įsikūrusį pačiame centre. Anglų kalbos mergaitė pradėjo mokytis nuo antros klasės, tad didelių sunkumų atvykus čia nebuvo. Ir pamokos čia tokios pat, tik pavadintos skirtingai, pvz., ,,social studies” Lietuvoje vadinama ,,istorija”.

Tad kaip Elzbieta atsidūrė ,,Balkone”? Jaunoji aktorė lankė menų studiją ,,Terra Bella”, kurioje mokoma šokti, dainuoti ir vaidinti. Taip per šio menų būrelio internetinę svetainę režisierės Beinoriūtės akis ir užkliuvo už Elzbietos nuotraukos. Pirmiausia ji buvo pakviesta į pirmąją atranką, o vėliau – į antrąją, po kurios ir buvo atrinkta vaidmeniui filme. Atrankos metu mergaitei teko suvaidinti keletą scenų iš filmo, matuotis drabužius, susipažinti su scenarijumi.

Visi vaidinantys teatre ar besifilmuojantys kine žino, kad vaidinti – ne taip lengva, kaip atrodo sėdint žiūrovo kėdėje ar įsitaisius prieš televizoriaus ekraną. Tai suprato ir pagrindiniai šio filmo aktoriai. Pasak Elzbietos, sunkiausia būdavo vaidinti tai, ko iš tiesų nebūdavo: vaidinti, kad karšta, kai šalta, vaidinti, jog juokinga, kai visai nejuokinga. Sunku buvo ir kartoti scenas, per kurias reikėdavo valgyti: po kelių pakartojimų jokių saldumynų daugiau nesinorėdavo. Filmavimasis vyko visą rugsėjo mėnesį. Kaip pasakojo Elzbieta, keltis tekdavo šeštą valandą, o pusę septynių ji jau riedėdavo automobiliu į filmavimus Rūdiškėse. Filmavimai prasidėdavo aštuntą ryte ir baigdavosi aštuntą vakare.

Filmo pagrindinė veikėja – Emilija, pašnekovės teigimu, labai skiriasi nuo jos pačios, mat ši neklauso tėvų, ieško įvairių būdų, kaip išeiti į balkoną, kad susitiktų su berniuku Rolanu. Ir iš tiesų, Elzbietos suvaidintas personažas – labai įtikinamas (ne veltui Elzbieta 2008 m. buvo pripažinta geriausia naujoke kine).

Pasak mergaitės, vaidinti jai nebuvo sunku. Įsijausti į vaidmenį ir suvaidinti Emiliją jai padėjo režisierė, kuri tiksliai nusakydavo, kaip ji norėtų, kad Elzbieta suvaidintų. Paslaptis, Elzbietos nuomone, labai paprasta: tereikia įsijausti ir galvoti, ką tu darytum, jei būtum savo vaidinamo personažo vietoje, kaip elgtumeisi ir ką sakytum. Kamera, pasak Elzbietos, jos nevaržė, nebijojo ji iškristi ir iš antrojo aukšto. Tačiau didelio aukščio mergaitė nemėgsta, tad į Čikagos dangoraižius nebuvo pasikėlusi.

Elzbieta nė pati nesitikėjo, kad filmas bus taip išgarsintas. Ji manė, kad nusifilmuos ir apie tai pamirš. Tačiau, kai lygiai po metų skirtinguose Lietuvos miestuose buvo pradėtos rodyti filmo premjeros, į kurias jai teko vykti, Elzbieta suprato, kad šįkart viskas labai rimta. Buvimo žvaigžde skonį Elzbieta pajuto tik truputį, mat greit išaugo, pasikeitė, todėl gatvėje jos niekas neatpažindavo.

Pasak Elzbietos, suvaidinti filme buvo labai smagu ir linksma, tačiau ji nemano, kad užaugus taps aktore. Elzbieta norėtų būti architekte, drabužių ar interjero kūrėja. Mergaitę, kaip ir kitus jos šeimos narius, traukia menas. Tačiau, gavusi dar vieną pasiūlymą nusifilmuoti, turbūt pasiryžtų dar vienam nuotykiui.
Su ,,Balkonu” Elzbieta supažindino ir savo klasės draugus čia, Amerikoje. Elzbietos teigimu, jiems labai patiko filmas, nors daugelis nežinojo to meto Lietuvos istorinių aplinkybių, gyvenimo sąlygų, tad jiems reikėjo papasakoti apie Sovietų Sąjungą, apie gyvenimą be kompiuterio ir netgi telefono. Pati Elzbieta nenorėtų gyventi tuo laiku, mat pati jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterio.

Elzbieta, pasibaigus mokslo metams, iškeliaus namo į Lietuvą. Čia jos laukia šeima ir mylimas katinas Grigaliūnas, kurio jaunoji pašnekovė labai pasiilgo. Jaunosios aktorės Lietuvoje laukia ne tik jos pasiilgusi šeima, artimieji ir draugai, bet ir žinia, kad ,,Balkonas”, Lietuvos kino vertintojų nuomone, buvo išrinktas geriausiu praėjusių metų trumpametražiu filmu. Visai neseniai jo režisierė Beinoriūtė buvo apdovanota ,,Sidabrine gerve”.

Nuotraukos iš filmos ,,Balkonas”.