Didysis bandymas

DALIA CIDZIKAITÈ

,,Jei nebūtų dabartinių mūsų mieste leidžiamų laikraščių, mūsų gyvenimuose atsirastų didelė skylė”, — maždaug tokiais žodžiais apie galimybę netekti vieno iš Boston leidžiamų laikraščių ,,The Boston Globe” neseniai kalbėjo Boston miesto meras Thomas M. Menino. ,,Šį rytą pajutau, jog kažko labai trūksta, — sakė viena iš laikraščių ,,The Detroit Free Press” ir ,,The Detroit News” skaitytojų. — Tai buvo tuštumos jausmas.” O kokia skylė ar tuštuma atsirastų, jei imtume ir netektume ,,Draugo”, pagalvojau, perskaičiusi jau ne pirmą straipsnį apie niūriai atrodančią popierinės spaudos ateitį.

Jau įpratome bene kiekvieną savaitę spaudoje, radijuje ar televizijoje skaityti ar išgirsti vis naujus nerimo ženklus dėl spausdinto žodžio likimo. Vieni jų pasakoja konkrečių laikraščių ar žurnalų bėdas, antri — kalba apskritai apie tradicinės spaudos padėtį ir spėja, kas bus toliau, treti — ieško atsakymų į vis pamažu į užribius šio ekonominio sunkmečio ir naujų technologijų išstumiamą popierinę spaudą. Tad kokia ta spausdinto žodžio išlikimo formulė šiandien?

Štai jau mėnuo, kaip du Detroit mieste leidžiami laikraščiai ,,The Detroit Free Press” ir ,,The Detroit News” buvo priversti pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais nutraukti laikraščių spausdinimą bei jų pristatymą skaitytojams į namus. Vietoj to, skaitytojams siūloma apsilankyti aukščiau minėtų laikraščių internetinėse svetainėse ir rytą praleisti vartant ne popieriaus, bet interneto lapus.

Kiti renkasi dar drastiškesnius išlikimo kelius. Jau rašiau, kad nuo šių metų balandžio 1 d. dienraštis ,,Christian Science Monitor” atsisveikino su savo skaitytojais ir tapo internetiniu dienraščiu. Tiesa, laikraštis kartą per savaitę leidžia popierinį 50 puslapių žurnalą, skirtą įdomesniems interneto pasisakymams, straipsniams, savaitės apžvalgoms. Panašiu keliu žada eiti ir 174erių metų sulaukęs Ann Arbor laikraštis ,,The Ann Arbor News”. Nuo liepos mėnesio jį bus galima skaityti internete ir tik ketvirtadieniais ir sekmadieniais jis bus išspausdintas kaip popierinis laikraštis.

Jau nieko nestebina tai, jog vis daugiau tradicinių spaudos leidinių atsisako spausdinto varianto ir bėga į daugeliui „išganymu” atrodantį internetą. Šių metų balandį paskelbti duomenys apie JAV laikraščių spausdinimą, prenumeratą ir skaitomumą iškalbingi. Anot Audit Bureau of Circulations, nuo praėjusių metų Amerikos dienraščių spausdinimas, palyginti su praėjusiais metais, nukrito daugiau nei 7 proc. 395 JAV dienraščių skaitomumas per šešis mėnesius nukrito 7.1 proc., 557 dienraščių sekmadienio numerių skaitomumas taip pat mažesnis nei praėjusiais metais, jis krito 5.37 proc. Internetinių svetainių skaitytojų skaičius vien per pirmąjį ketvirtį išaugo 10.5 proc. Pirmame šių metų ketvirtyje JAV laikraščių svetaines kiekvieną mėnesį aplankė 73 mln. naujų skaitytojų.

Vis dėlto užuovėjos ieškojimas internete turi ir neigiamų pusių. Buvusio žurnalo ,,Time” redaktoriaus pavaduotojo Walter Isaacson teigimu, ne vienas leidinys dėl internete sėkmingai kuriamo nemokamos informacijos mito imasi kokybę mažinančių taupymo priemonių. Vis daugiau internete pasirodančių straipsnių nėra geros žurnalistikos pavyzdžiai. Vis dažniau vietoj analitinio straipsnio gali rasti skambius, intriguojančius pavadinimus, bet su tuščiu turiniu, statistines lenteles, kurios bando apibendrinti, bet ne analizuoti ar tirti. Isaacson nesutinka su vis labiau įsigalinčia tradicija visas žinias gauti nemokamai. Jis primena, jog internetinė svetainė dar praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje buvo kuriama su mintimi, jog kūrybingi žmonės turi gauti atlygį už savo produktą. Todėl kaip vieną iš galimų būdų jis siūlo internete įvesti tradicinę elektroninę prenumeratą arba bent simbolinį mokestį už galimybę perskaityti pavienius straipsnius. Kaip sėkmingą tokio būdo taikymo praktikoje pavyzdį Isaacson pateikia ,,The Wall Street Journal” svetainę, kurios prenumeratorių skaičius praėjusiais metais išaugo 7 proc., arba kompanijas ,,Apple” ir ,,Kindle”, užsiimančias elektroninių knygų platinimu.

Dar kiti išeitį mato leidinio ir jo prenumeratos kainos pakėlime. Išlepinti plūste užplūdusių reklamų, popieriniai spaudiniai dar praėjusiais metais nekreipė dėmesio, ar jų kaina bent šiek tiek padengia leidimo ir spausdinimo kaštus. Dėl ekonominio sunkmečio sumažėjus reklamų skaičiui, ne vienas akis nukreipė į leidinio kainos didinimą. Pagal Audit Bureau of Circulations duomenis, per šešis praėjusių metų mėnesius ,,Newsweek” prenumeratoriai už vieną žurnalo numerį mokėjo vidutiniškai 47 centus, ,,BusinessWeek” skaitytojai — 77 centus, ,,Fortune” — 89 centus. Palyginimui, vieno ,,Draugo” numerio vidutinė kaina šiuo metu yra 57 centai. ,,Mes imame suprasti, jog mūsų leidiniai yra pernelyg nuvertinami”, — įsitikinęs ,,Hearst Magazines” vadybininkas. Jo atstovaujama kompanija jau praėjusiais metais pakėlė bene pusės jų leidžiamų leidinių kainas, o šiais metais žada pakelti ir jų prenumeratos kainą.

,,Netikiu žurnalistikos pabaiga, — sako didžiausio Europos laikraščio ,,Bild” vokiečių leidėjo ,,Axel Springer” direktorius Mathias Dopfner. — Atvirkščiai, manau, jog krizė gali turėti teigiamą įtaką. Sumažės žaidėjų skaičius, o išlikę žaidėjai, krizei pasibaigus, bus dar stipresni.” Šiuo metu Čikagoje leidžiami keletas lietuviškų laikraščių. Tarp jų — ,,Draugas” — vienintelis dienraštis ir seniausias laikraštis JAV. Kalbama, jog netrukus iš lietuviškos spaudos padangės išnyks, bent kažkuriam laikui, jauniausias lietuviškas leidinys, savaitraštis ,,Vakarai” (greičiausiai liks internetinis jo variantas). Tad žaidėjų liks mažiau. Kaip rodo aukščiau išvardyti amerikiečių spaudos pavyzdžiai, garbinga laikraš io praeitis ir sukaupta vertinga patirtis ne visada lemia sėkmę ir išlikimą ateityje. Šiais nelengvais laikais nė vienas neturi stiprios imuninės sistemos. Tad kokią išlikimo formulę pasirinks ,,Draugo” leidėjai? Kuo baigsis didysis bandymas lietuviškai išeivijos spaudai JAV?