dainos

Bendra Dainavoje dainavusio jaunimo chorų atstovų nuotrauka. Lino Vaitkaus nuotr.


Vilties savaitgalis

NIJOLĖ BENOTIENĖ

Penktadienį, vėlai vakare, nuvykusi į dainavimo stovyklą Dainavoje ir po repeticijų šeštadienio naktį grįždama namo Dalia Viskontienė mintimis gyveno skambių dainų ir ateinančios šventės džiaugsmu: ,,Mėnulis, kiek aš jį galėjau matyti vairuodama, buvo žavingas. Net akys nesimerkė! Ilga kelionė naktį nebuvo nei varginanti, nei bauginanti, gal kaip ir pati dainų šventė, po tokios gražios jaunimo dainavimo stovyklos!” O ta ypatinga trijų dienų dainavimo stovykla, kurios organizatorių tikslas buvo suderinti jaunimo chorų balso stygas prieš ateinančią dainų šventę Toronto mieste, sudaryti progą jaunimui arčiau susipažinti, jauniems kompozitoriams ir dirigentams parodyti savo sugebėjimus ir – gal svarbiausia – pajusti masinio dainavimo unikalumą, įvyko gegužės 28–30 d. Dainavoje (Manchester, Michigan). Joje dalyvavo jaunimo chorai ,,Momiestelis” iš Detroito, ,,Naujoji intryga” iš Klevelando, ,,Polėkis” iš Čikagos ir Toronto jaunimo choras. Stovyklą, kurią suorganizavo Liudas Landsbergis ir Saulius Kliorys, iš viso dalyvavo daugiau nei 90 gražaus dainuojančio jaunimo.

Prieš devynis mėnesius į šią stovyklą buvo suvažiavę būsimos IX dainų šventės chorų vadovai ir atstovai. Tada jiems buvo pristatytas būsimos dainų šventės repertuaras, tada, kaip praėjusios šventės simbolį – degančią žvakutę, Rita Kliorienė perdavė D. Viskontienei. Paprasta žvakutė rankoj, bet tai ir įsipareigojimas, ir viltis, kad šventė bus sėkminga, ir atmintis tų, kurie ėjo prieky mūsų ir saugojo šias tradicijas ar kurie jau ilsisi amžinojo poilsio žemėje. Praėjusį savaitgalį degančiomis ir labai skaisčiai šviečiančiomis žvakutėmis buvo mūsų gražus ir dainuojantis jaunimas. ,,Mano širdis iš džiaugsmo šokinėjo krūtinėje. Ypač patiko jaunimo elgesys, jų nuotaika, energija, nekalbant apie bendrą garsą – jaunatvišką, tyrą... I just LOVE IT! Grįžau iš Dainavos LABAI laiminga” – sakė R. Kliorienė.

Stovykla buvo puikiai suorganizuota ir lygiai tiek pat gerai vesta. Visi dainavimo ar kitokie užsiėmimai vyko tiksliai nustatytu laiku. Stovykloje, kartu su vyr. meno vadove D. Viskontiene buvo ir dirbo: R. Kliorienė, R. Giedraitienė, R. Kasputis, K. Daugirdas, N. Benotienė ir, žinoma, patys stovyklos organizatoriai S. Kliorys ir L. Landsbergis. Visos didesnės Dainavos pastatų patalpos skambėjo nuo dainų, jaunimui išsiskirsčius ir dirbant, kilojosi pagrindinės salės lubos, kai visi sueidavo į bendrą, jungtinį chorą. Organizatoriai iš anksto paskirstė vadovams pareigas: vieni akompanuoja, kiti diriguoja, o vyr. vadovei D. Viskontienei teko visus patikrinti ir įvertinti. ,,Ir kaip čia buvo? Nei cell’fonų, nė ai’fonų, nei i’podų! Aš tik šį rytą susiprotėjau, kad juk nei vienas iš jų nesėdėjo apsišarvavę savo elektroniniais prietaisais, o tik laikė gaidų knygas ir dainavo, dainavo!” – džiaugėsi D. Viskontienė ypatingai dėmesingu jaunimo darbu ruošiantis IX dainų šventei. Šios stovyklos metu buvo išdainuotos visos jaunimo dalies dainos. Vienoms skirta daugiau, kitoms mažiau laiko, nes jos skambėjo beveik be priekaištų, už tai jaunimui reikia didžiausios padėkos ir pagyrimo, kad taip rimtai jungiasi ir ruošiasi dainų šventei.

Šventėje ,,Daina aš gyvenu” diriguos net keli jaunimo chorų vadovai. Jie ir turėjo galimybę šioje stovykloje padiriguoti didesniam – jungtiniam chorui, išgirsti D. Viskontienės metodines pastabas. ,,Talentai, kaip ir gėlės darže nežydės, jeigu mes jų neskatinsime, nesudarysime jiems sąlygų likti tarp mūsų, jeigu neugdysime jų potencialo – sako Dalia. – Jaunimas turi jausti, žinoti ir išmokti siekti tobulumo, kuriam, žinoma, ribų nėra.” Mūsų bendruomenėse tik suėjimais ir pasidainavimais kartu neturėtų būti pasitenkinama. Mūsų menas, sportas ar moksliniai pasiekimai turėtų būti lygūs su mūsų krašto pasiekimais. ,,Praėjus dainų šventei bus labai aišku, kad tie, kurie pasitrauks iš šios veiklos, pasitenkins tik įdėtu mažiausiu darbu ir rezultatais, o kurie liks ir tęs toliau, jie ir sieks aukštesnio atlikimo lygio, meniškumo, aukštesnių chorinio meno reikalavimų. Jie ir bus mūsų vedantieji, mūsų ateitis”, – įsitikinusi D. Viskontienė, kuri liko be galo patenkinta tokiais puikiais rezultatais, visą savaitgalį pavadindama vilties savaitgaliu.

Skatinu visus atvykti į būsimą šventę, nes nė vienas neliksite nusivylę: skambės dainos, sukurtos išeivijoje ir Lietuvoje, skambės kūriniai, parašyti visai jaunų trečios kartos išeivijos lietuvaičių ir didelę patirtį turinčių Lietuvos kompozitorių, gėrėsitės dirigentais, kurie išjudins dainai ne tik choristus, bet ir visus šventės žiūrovus. Tai bus tikrai pakili šventė, kurioje dalyvaus Krivių Krivaitis ir vaidilutės, degs aukuras, ateis ruduo ir vėl sugrįš pavasaris, kaip kiekvieną rytą pas mus sugrįžta saulė. Skambės jaunimo, suaugusių ir vaikų dainos. O S. Kliorys ir L. Landsbergis, taip puikiai suorganizavę jaunimo dainavimo savaitgalį Dainavoje, jau dabar gali pradėti galvoti ir apie dar kitos dainų šventės organizavimą.

dainos

dainos

dainos