Lietuvių pamoka Amerikos psichologams
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Lietuvių išeivijoje JAV turėjome šimtus organizacijų. Jų
tebeturime ir dabar, tik ne taip gausiai. Anksčiau ar vėliau
organizacija susiduria su lėšų problema. Joms sukelti gali būti
renkamas nario mokestis, skatinamas solidarumo įnašas, vedami
vajai. Didesnės organizacijos savo veiklai paremti sugebėjo įkurti
specialius fondus ar kaip nors kitaip užtikrinti pastovius lėšų
šaltinius.
Visa tai prabėgo mano galvoje ,,The National Psychologist” 2009
m. gegužės-birželio mėn. laidoje skaitant tokią istorijėlę. Pirmajame
leidinio puslapyje didelėmis raidėmis skelbiama, kad Amerikos
psichologų sąjunga (APA) į teismą traukia tos Sąjungos 1962 m. įsteigtą
draudimo firmą (APA Insurance Trust), kurioje APA nariai gali
apsidrausti nuo galimų ieškinių. APA teismo keliu iš
APAIT reikalauja finansinės informacijos, pajamų bei išlaidų
suvestinių ir t.t. Pastaroji bijo, kad tokia informacija gali patekti į
varžovų rankas. Pasirodo, kad daugelį metų tokios informacijos buvo
prašoma, bet negauta. Besiaiškinant išleista
tūkstančiai dolerių, bet tai yra niekis palyginti su numatomomis teismo
išlaidomis, kainuosiančiomis šimtus tūkstančių dolerių.
Įdomu ir tai, kad APAIT direktorių tarybą sudaro devyni psichologai ir
du draudimo specialistai. Trys iš psichologų yra buvę APA
prezidentai, septyni – buvę APA seimelio atstovai ir t.t. Žodžiu,
abejoms pusėms ne tik pažįstami, bet tiesiog savi.
Kiek žinau, lietuvių turimi fondai į gyvenamojo krašto teismus
nieko netraukė ir nebuvo traukiami, nors išlaidžių bylinėjimųsi
tarp lietuviškų organizacijų yra buvę. Galvon tuoj ateina trys
didžiosios bylos: LB reorgų – JAV LB, JAV LB – Cleveland
mieste esančios ,,Sodybos” ir tėvų pranciškonų ,,Kultūros
židinio” korporacijos. Tačiau ne apie tai noriu čia
rašyti. Bent prabėgomis noriu išvardinti buvusias ar
esamas įvairias partnerystes. Tai atvejai, kai buvo įkurti fondai
telkti lėšas konkrečioms organizacijoms ar jų grupuotėms. Mano
apibūdinimas gal nebus visai tikslius, bet jis parodys įvairių
partnerysčių buvimą. Skaitytojai kviečiami informaciją papildyti ar
patikslinti.
JAV LB galvojo steigti Geležinio Vilko fondą, kuris remtų JAV Lietuvių
Bendruomenės darbus. Buvo ir kitokių nuomonių, atvedusių prie
kompromiso – to Lietuvių Fondo (LF) įsteigimo. Nors LF buvo
savarankiška pelno nesiekianti korporacija, jos struktūroje
svarbų vaidmenį vaidino ir tebevaidina JAV LB. Prieš keletą metų
įsibangavęs kivirčas dėl įstatų keitimo apsiramino ir abi pusės –
LF ir JAV LB – grįžo prie savo svarbiausių darbų. Be LF sunku
įsivaizduoti JAV LB ir daugelio lietuviškų organizacijų veiklą,
per daugybę metų gavusios milijonus dolerių paramos.
Turėjome Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK). Jam
remti ir lėšas kelti buvo įsteigtas Tautos fondas. Lietuvai
atkūrus nepriklausomybę VLIK’as užsidarė, o Tautos fondas
tebeegzistuoja, savo dėmesio centru pasirinkęs paramą Lietuvai.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) darbams remti buvo įsteigtas PLB
fondas. Jis per 30 savo veiklos metų rinko lėšas lietuvybės
išlaikymui, PLB seimų ir Jaunimo kongresų paramai, universitetų
paramai ir t.t. Šių metų balandžio 25 d. PLB Fondo direktorių
tarybos posėdyje vienbalsiai buvo nutarta šį Fondą uždaryti.
Dauguma likusių lėšų bus nukreipta į LF.
Šiaurės Amerikos ateitininkai turi Ateitininkų šalpos
fondą (AŠF), kuriame nors ir įvyko keletas pasikeitimų, jis
visuomet rėmė ateitininkišką veiklą. Lietuvoje atsikūrę
ateitininkai, perkėlus Ateitininkų federacijos vadovybę į Lietuvą,
tikėjosi, kad ir Ateitininkų fondas bus jai patikėtas. Išėjo
kitaip. AŠF, oficialiai savarankiška pelno nesiekianti
korporacija, tam spaudimui nepasidavė ir liko JAV. Bene pernai Lietuvos
ateitininkai įsteigė savo fondą.
Skautai turi savo Vydūno fondą (VF). Jis irgi yra savarankiška
pelno nesiekianti korporacija. Spaudoje neteko skaityti, kad VF turėtų
kokių rimtų kivirčų ar besikėsinančiųjų į jo lėšas. Fondas remia
skautišką veiklą, lietuvišką spaudą ir skiria stipendijas
studijuojantiems.
Gilią vagą religinės bei tautinės paramos darbe yra išvariusi
Lietuvos Katalikų religinės šalpos organizacija. Tai irgi pelno
nesiekianti korporacija. Neteko girdėti, kad ji turėtų sunkumų su
kitais. Daugelį metų jos tarybai sumaniai vadovavo vysk. Paulius
Baltakis. Taip pat būtinai reikia paminėti pernai užsidariusio Bendrojo
Amerikos lietuvių šalpos fondo (BALF’o) veiklą. Tai buvo
garbinga organizacija, daugelį metų šelpusi pagalbos reikalingus
lietuvius, ypač Europoje.
Paminėtini du naujausi fondai. Tai Draugo fondas (DF), prieš
daugiau nei dešimtį metų įsteigtas remti dienraštį
,,Draugą”. DF pranešimuose spaudai rašoma, kad per
tą laiką dienraštis susilaukė milijono dolerių paramos. Be jos
nebeturėtume ,,Draugo”. Iš šalies kartais
susidarydavo įspūdis, kad dienraščio leidėjai į DF žiūrėdavo
kaip ,,katinas į lašinius” ir gal ne taip stropiai
rūpinosi savo ekonomine gerove.
Turbūt naujausias fondas yra Dainavos fondas, prieš porą metų
įkurtas remti Dainavos jaunimo stovyklą. Pati Dainavos stovykla yra
Amerikos Lietuvių katalikų federacijos padalinys, nors yra įregistruota
Michigan valstijoje kaip pelno nesiekianti korporacija. Turbūt toje pat
valstijoje įregistruotas ir Dainavos fondas.
Reikia tik džiaugtis, kad turime daugybę fondų, kurie rūpinasi savo
pirmine paskirtimi. Taip pat pasididžiavimą kelia faktas, kad turimi
fondai ir remiamos organizacijos JAV teismuose nesibylinėja, bet,
iškilus nesusipratimams, aiškinasi ir ieško
priimtinų sprendimų tarp savęs. Iš to galėtų pasimokyti apie
100,000 narių turinti anksčiau rašinio minėta Amerikos
psichologų sąjunga ir jos sukurta savarankiška apdraudos firma.