Lietuvių pamoka Amerikos psichologams

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Lietuvių išeivijoje JAV turėjome šimtus organizacijų. Jų tebeturime ir dabar, tik ne taip gausiai. Anksčiau ar vėliau organizacija susiduria su lėšų problema. Joms sukelti gali būti renkamas nario mokestis, skatinamas solidarumo įnašas, vedami vajai. Didesnės organizacijos savo veiklai paremti sugebėjo įkurti specialius fondus ar kaip nors kitaip užtikrinti pastovius lėšų šaltinius.

Visa tai prabėgo mano galvoje ,,The National Psychologist” 2009 m. gegužės-birželio mėn. laidoje skaitant tokią istorijėlę. Pirmajame leidinio puslapyje didelėmis raidėmis skelbiama, kad Amerikos psichologų sąjunga (APA) į teismą traukia tos Sąjungos 1962 m. įsteigtą draudimo firmą (APA Insurance Trust), kurioje APA nariai gali apsidrausti nuo galimų ieškinių. APA teismo keliu iš APAIT reikalauja finansinės informacijos, pajamų bei išlaidų suvestinių ir t.t. Pastaroji bijo, kad tokia informacija gali patekti į varžovų rankas. Pasirodo, kad daugelį metų tokios informacijos buvo prašoma, bet negauta. Besiaiškinant išleista tūkstančiai dolerių, bet tai yra niekis palyginti su numatomomis teismo išlaidomis, kainuosiančiomis šimtus tūkstančių dolerių. Įdomu ir tai, kad APAIT direktorių tarybą sudaro devyni psichologai ir du draudimo specialistai. Trys iš psichologų yra buvę APA prezidentai, septyni – buvę APA seimelio atstovai ir t.t. Žodžiu, abejoms pusėms ne tik pažįstami, bet tiesiog savi.

Kiek žinau, lietuvių turimi fondai į gyvenamojo krašto teismus nieko netraukė ir nebuvo traukiami, nors išlaidžių bylinėjimųsi tarp lietuviškų organizacijų yra buvę. Galvon tuoj ateina trys didžiosios bylos: LB reorgų – JAV LB, JAV LB – Cleveland mieste esančios ,,Sodybos” ir tėvų pranciškonų ,,Kultūros židinio” korporacijos. Tačiau ne apie tai noriu čia rašyti. Bent prabėgomis noriu išvardinti buvusias ar esamas įvairias partnerystes. Tai atvejai, kai buvo įkurti fondai telkti lėšas konkrečioms organizacijoms ar jų grupuotėms. Mano apibūdinimas gal nebus visai tikslius, bet jis parodys įvairių partnerysčių buvimą. Skaitytojai kviečiami informaciją papildyti ar patikslinti.

JAV LB galvojo steigti Geležinio Vilko fondą, kuris remtų JAV Lietuvių Bendruomenės darbus. Buvo ir kitokių nuomonių, atvedusių prie kompromiso – to Lietuvių Fondo (LF) įsteigimo. Nors LF buvo savarankiška pelno nesiekianti korporacija, jos struktūroje svarbų vaidmenį vaidino ir tebevaidina JAV LB. Prieš keletą metų įsibangavęs kivirčas dėl įstatų keitimo apsiramino ir abi pusės – LF ir JAV LB – grįžo prie savo svarbiausių darbų. Be LF sunku įsivaizduoti JAV LB ir daugelio lietuviškų organizacijų veiklą, per daugybę metų gavusios milijonus dolerių paramos.

Turėjome Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK). Jam remti ir lėšas kelti buvo įsteigtas Tautos fondas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę VLIK’as užsidarė, o Tautos fondas tebeegzistuoja, savo dėmesio centru pasirinkęs paramą Lietuvai.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) darbams remti buvo įsteigtas PLB fondas. Jis per 30 savo veiklos metų rinko lėšas lietuvybės išlaikymui, PLB seimų ir Jaunimo kongresų paramai, universitetų paramai ir t.t. Šių metų balandžio 25 d. PLB Fondo direktorių tarybos posėdyje vienbalsiai buvo nutarta šį Fondą uždaryti. Dauguma likusių lėšų bus nukreipta į LF.

Šiaurės Amerikos ateitininkai turi Ateitininkų šalpos fondą (AŠF), kuriame nors ir įvyko keletas pasikeitimų, jis visuomet rėmė ateitininkišką veiklą. Lietuvoje atsikūrę ateitininkai, perkėlus Ateitininkų federacijos vadovybę į Lietuvą, tikėjosi, kad ir Ateitininkų fondas bus jai patikėtas. Išėjo kitaip. AŠF, oficialiai savarankiška pelno nesiekianti korporacija, tam spaudimui nepasidavė ir liko JAV. Bene pernai Lietuvos ateitininkai įsteigė savo fondą.

Skautai turi savo Vydūno fondą (VF). Jis irgi yra savarankiška pelno nesiekianti korporacija. Spaudoje neteko skaityti, kad VF turėtų kokių rimtų kivirčų ar besikėsinančiųjų į jo lėšas. Fondas remia skautišką veiklą, lietuvišką spaudą ir skiria stipendijas studijuojantiems.

Gilią vagą religinės bei tautinės paramos darbe yra išvariusi Lietuvos Katalikų religinės šalpos organizacija. Tai irgi pelno nesiekianti korporacija. Neteko girdėti, kad ji turėtų sunkumų su kitais. Daugelį metų jos tarybai sumaniai vadovavo vysk. Paulius Baltakis. Taip pat būtinai reikia paminėti pernai užsidariusio Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fondo (BALF’o) veiklą. Tai buvo garbinga organizacija, daugelį metų šelpusi pagalbos reikalingus lietuvius, ypač Europoje.

Paminėtini du naujausi fondai. Tai Draugo fondas (DF), prieš daugiau nei dešimtį metų įsteigtas remti dienraštį ,,Draugą”. DF pranešimuose spaudai rašoma, kad per tą laiką dienraštis susilaukė milijono dolerių paramos. Be jos nebeturėtume ,,Draugo”. Iš šalies kartais susidarydavo įspūdis, kad dienraščio leidėjai į DF žiūrėdavo kaip ,,katinas į lašinius” ir gal ne taip stropiai rūpinosi savo ekonomine gerove.

Turbūt naujausias fondas yra Dainavos fondas, prieš porą metų įkurtas remti Dainavos jaunimo stovyklą. Pati Dainavos stovykla yra Amerikos Lietuvių katalikų federacijos padalinys, nors yra įregistruota Michigan valstijoje kaip pelno nesiekianti korporacija. Turbūt toje pat valstijoje įregistruotas ir Dainavos fondas.

Reikia tik džiaugtis, kad turime daugybę fondų, kurie rūpinasi savo pirmine paskirtimi. Taip pat pasididžiavimą kelia faktas, kad turimi fondai ir remiamos organizacijos JAV teismuose nesibylinėja, bet, iškilus nesusipratimams, aiškinasi ir ieško priimtinų sprendimų tarp savęs. Iš to galėtų pasimokyti apie 100,000 narių turinti anksčiau rašinio minėta Amerikos psichologų sąjunga ir jos sukurta savarankiška apdraudos firma.