bend

Šiais metais balandžio mėn. Seime, Vilniuje, pasėdžiavo LR Seimo ir PLB Komisijos nariai. Seimo kanceliarijos nuotr. (O.Posaškovos).

Pasibaigusių LR Seimo ir PLB komisijos posėdžių derlius — penkios rezoliucijos

DALIA CIDZIKAITÈ

Š. m. balandžio 20–24 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko LR Seimo ir PLB komisijos (toliau – Komisija) posėdžiai. Jų metu buvo išklausyta nemažai pranešimų, diskutuota įvairiais klausimais, priimtos penkios rezoliucijos. Apie pasibaigusius posėdžius ir rezoliucijas paprašėme papasakoti Komisijos pirmininkę nuo PLB Dalią Puškorienę.

Šiais metais pasikeitė Komisijos sudėtis nuo LR Seimo pusės. Kaip raštu rašė Puškorienė, jai buvo malonu susipažinti su jaunesniais, naujai į Seimą išrinktais politikais, kurie Komisijos posėdžiuose buvo energingi, rodė entuziazmą, nuoširdžiai priėmė daugiau patyrusių Komisijos narių pastabas. Deja, Komisijos pirmininkė apgailestavo, ne visi Komisijos Seimo nariai bei jų pavaduotojai dalyvavo posėdžiuose. Puškorienei susidarė įspūdis, kad posėdžiuose visai nedalyvavusiems Komisija nėra svarbi, kad Seimo nariai neįvertina kitų paaukoto laiko, pinigų (atstovai nuo PLB patys asmeniškai apsimoka visas savo kelionių, pragyvenimo išlaidas), išankstinio pasiruošimo posėdžiams.
Komisijos sudėtis iš PLB pusės nepasikeitė. PLB Komisijos narių kadencija baigsis su PLB seimo, kuris įvyks š. m. liepos mėnesį, ir JAV LB Tarybos, kurie įvyks rugsėjo mėnesį, rinkimais. Viena išimtis yra Komisijos PLB narės Jadvygos Kuršelienės atsistatydinimas.

Puškorienė teigė, jog, kaip ir prieš kiekvieną Komisijos posėdžių sesiją, taip ir šį pavasarį, klausimų ir rūpesčių buvo daugiau nei įmanoma per vieną savaitę aprėpti, todėl šį kartą nuspręsta apsiriboti tam tikru temų skaičiumi. Buvo svarstyti: naujas LR pilietybės įstatymo projektas; Užsienio lietuvių reikalų atstovavimo institucijų Lietuvoje klausimai; lituanistinis švietimas Lietuvoje ir užsienyje; Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, pažinimo, sklaidos ir globos programos įgyvendinimo 2009-2011 metais priemonės ir jų finansavimo galimybės; Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio 2009 m. renginių programos pristatymas, užsienio lietuvių meninių kolektyvų dalyvavimo šventėje klausimai; liustracijos proceso vykdymo galimybės, problemos ir jų sprendimas; nevyriausybinių organizacijų (NVO) klausimai; susitikta su LR Užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas LR pilietybės klausimų nagrinėjimui. Balandžio 21 d. posėdyje buvo išklausyti pranešimai užsienio lietuvių reikalų atstovavimo institucijų Lietuvoje klausimais. Komisijos PLB atstovai išdėstė savo nuomonę, anot kurios, jie remia LR Vyriausybės sprendimą atskirti tautinių mažumų ir užsienio lietuvių klausimus reorganizuojant Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą (TMID) prie LR Vyriausybės ir siūlo Užsienio lietuvių departamentą palikti prie LR Vyriausybės. Komisija taip pat pritarė Vyriausybės sprendimui įsteigti ministro pirmininko vadovaujamą Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją bei pasiūlymui dėl šios komisijos sudėties.

Balandžio 22 d. posėdyje Komisija, susipažinusi su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio 2009 m. renginių programa, atkreipė dėmesį, kad artėjant Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio jubiliejui, vis dar nėra įgyvendinti sprendimai dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įprasminimo. Komisija nutarė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir prašyti skubos tvarka iki 2009 m. liepos 6 d. Lukiškių aikštėje įrengti aukurą su Amžinąja ugnimi kaip žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagarbos ir atminimo ženklą.

Kai jau minėta straipsnio pradžioje, Komisija priėmė penkias rezoliucijas. Komisijos PLB pirmininkė sutiko pakomentuoti svarbesnes iš jų. Pirmoji rezoliucija ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo projekto” remiasi ankstyvesnėmis Komisijos ir dar jos pradininkės LR Seimo ir JAV LB komisijos rezoliucijomis, konstatuojant, kad Lietuva yra tautinė valstybė, LR Konstitucija užtikrina prigimtinę teisę į LR pilietybę, įgytą gimstant, ir kad žmogaus teisės negali būti varžomos.

Susipažinusi su Pilietybės įstatymo nauja redakcija Komisija atkreipė dėmesį, kad ji yra tobulesnė negu dabartiniu metu galiojantis Pilietybės įstatymas, tačiau, kaip sakė Komisijos PLB pirmininkė, šis projektas užsienio lietuviams be pataisų nėra priimtinas. Todėl Komisija nauja rezoliucija ragina Seimą papildyti įstatymo projektą ir numatyti atvejus, kada LR piliečiui leidžiama būti kartu ir kitos valstybės piliečiu, jeigu jis yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. Rezoliucijoje taip pat prašoma Seimo numatyti kitus atvejus (nes Konstitucija reikalauja išvardyti atskirus atvejus), kurie nepažeistų prigimtinės teisės į LR pilietybę. ,,Mes dažnai pastebime, kad yra daromi sprendimai, priimami teisės aktai, skirti asmenims, jiems tame procese nedalyvaujant, — sakė Puškorienė. — Todėl Komisija siūlo Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei bendradarbiauti su PLB atstovais, rengiant teisės aktų projektus užsienio lietuviams aktualiais klausimais.”

Nauja rezoliucija skiriasi nuo ankstyvesnių tuo, kad dėmesys kreipiamas į įstatymo projekto reikalingas pataisas, kad pilietybės įstatymas patenkintų kuo įmanoma daugiau lietuvių, išvykusių iš Lietuvos, lūkesčius.

Kita svarbi rezoliucija ,,Dėl Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR vyriausybės” remiasi jau anksčiau išsakyta Komisijos nuomone, jog užsienio lietuvių interesų atstovavimas turėtų būti atskirtas nuo TMID’o. Naujoje rezoliucijoje remiamas LR Vyriausybės sprendimas atskirti tautinių mažumų ir užsienio lietuvių klausimus pertvarkant TMID’ą ir siūlo Užsienio lietuvių departamentą palikti prie LR Vyriausybės. Komisija pritaria LR Vyriausybės sprendimui įsteigti ministro pirmininko vadovaujamą Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją, kurios pirmininko pavaduotoju būtų PLB pirmininkas, pritarta ir pasiūlymui dėl būsimos komisijos sudėties.

Komentuodama šią rezoliuciją Puškorienė, pabrėžė, jog ankstesni siūlymai Užsienio lietuvių departamentą priskirti Užsienio reikalų ministerijai jiems buvo nepriimtini dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, toks siūlymas užsienyje gyvenančius lietuvius būtų padaręs pavaldžius URM, o, anot pašnekovės, ,,mūsų poreikiai nėra vienos ministerijos pareigybėje.” Puškorienė priminė URM ministro Ušacko Komisijos posėdyje išsakytas mintis šiuo klausimu. Anot ministro, valstybė laikosi nuomonės, kad užsienio lietuvių interesams turėtų būti tiesiogiai atstovaujama aukštesniame nei iki šiol — Vyriausybės kabineto ministro — lygyje. Tikimasi, jog toks žingsnis įgalins ne tik būti geriau išgirstiems Vyriausybės lygmenyje, bet ir užtikrins geresnį veiklos koordinavimą bei veiksmingesnį lėšų administravimą.

Kaip pripažino Puškorienė, klausimas dėl Lukiškių aikštės Vilniuje (rezoliucija ,,Dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo ir Lukiškių aikštės Vilniuje”) Komisijoje jau anksčiau ne kartą buvo keliamas. Tačiau artėjant Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio jubiliejui, vis dar nėra įgyvendinti sprendimai dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įprasminimo. Todėl naujoje rezoliucijoje Komisija kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir prašo skubos tvarka iki 2009 m. liepos 6 d. Lukiškių aikštėje įrengti aukurą su Amžinąja ugnimi kaip žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagarbos ir atminimo ženklą. ,,Nežinau, ar ši rezoliucija padės išjudinti šį klausimą iš mirties taško”, — sakė Komisijos PLB pirmininkė. Jos įsitikinimu, tai priklausys nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių pilietinės ir patriotinės valios.

Ir vėl atskiro Komisijos dėmesio susilaukė jau anksčiau gvildenti vaikų ugdymo ir priežiūros klausimai (rezoliucija ,,Dėl vaikų priežiūros ir ugdymo”). Anot Puškorienės, dėl didelio probleminių šeimų Lietuvoje skaičiaus, nepakankamo pasirengimo šeimai, daug vaikų negali gyventi savo šeimose ir auga laikinos arba nuolatinės globos namuose. Komisija kreipėsi į LR Vyriausybę siūlydama tobulinti minėtų vaikų sveikatos priežiūros ir ugdymo organizavimą bei kontrolę. Kaip sakė Puškorienė, patirtis rodo, kad 1997–2008 m. sėkmingai dirbo Šeimos ir vaiko reikalų komisija, todėl rezoliucijoje LR Seimas raginamas vėl sudaryti tokią komisiją arba įkurti Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko reikalų pakomitetį, kurio pagrindinė veiklos kryptis būtų formuoti šeimos politiką.