DRAUGAS article summary

Mes visi iš kitų miestų, net kraštų, atsikėlėme čia gyventi.

Lietuvybė išsilaikys

KRISTINA MATTIENĖ

Nuo jaunystės atsimenu, kaip mano tėvai vis kėlė klausimą: „Kas išlaikys lietuvybę, jeigu ne mes?” Augant Čikagos apylinkėse, vienoje iš didžiausių lietuvių bendruomenių užsienyje, kur nepaprastai lengva prisijungti prie lietuviškos veiklos, nežinojau, kaip reikėtų gyventi ten, kur nėra įprasta kiekvieną savaitgalį praleisti vien tik su lietuviais kurioje nors iš daugelio jų įkurtų organizacijų.

Palyginti su kitomis lietuvių bendruomenėmis, San Francisco yra maža, tad kaip galima išlaikyti lietuvybę su tokiu mažu lietuvių skaičiumi? Su vyru ir draugais galima išlaikyti lietuviškas tradicijas per šventes, stengtis kalbėti lietuviškai ar keliauti į didesnius miestus, kur lietuviška veikla vyksta savaitgaliais – nes mums jau įprasta gyventi lietuviškoje aplinkoje. Bet kaip bus su mūsų vaikais – kaip mes galime jiems perduoti lietuvybę ir jų paklausti – jei ne mes, tai kas? Ypač parodyti jiems, kad galima stiprinti lietuvišką veiklą arti savo namų, čia, San Francisco. Jau lietuviškai kalbame, dainuojame, šiek tiek šokame namuose, jau dažome margučius šventoms Velykoms, jau pasninkaujame per šventas Kūčias, valgydami žuvies patiekalus, ypač Ramiojo vandenyno mėgstamiausią „sushi.” Bet turiu pasakyti, kad tai daryti yra lengviau su kitais, kurie irgi turi įskiepytą norą gyventi lietuviškai. Lengviau ir smagiau vaikams, jeigu jie mato kitų pavyzdį, ar ne?

Nuo to laiko, kai persikėliau gyventi toli nuo gimtų namų (nors, palyginti su kitomis vietomis, ir nėra taip toli), mano nuomonė pasikeitė, ypač per pereitus metus. Išlaikyti lietuvišką kultūrą galima ir su mažu lietuvių skaičiumi. Ir nors San Francisco apylinkės gyventojai išsimėtę 20 minučių ar net dviejų valandų atstumu vienas nuo kito, susieiti kartu mums svarbu, nes svarbu, kad mūsų vaikai kartu užaugtų ir išmoktų gyventi lietuviškai.

Mūsų San Francisco lituanistinė mokykla „Genys” savo veiklą pradėjo prieš penkerius metus su penkiais mokiniais. Šiandien jau turime 17 mokinių, 10 kalbos besimokančių mokinių, o praeitais mokslo metais mokyklos direktorė Virgilija Tali duris atvėrė 4–5 metų vaikučiams. Virgilija sušaukė ir priima į šią mokyklą visus, kurie domisi ir nori tęsti lietuviškus mokslus.

Vienas iš mokinių Steve Scroggins yra pasakęs, jog jis lanko lietuvišką mokyklą, kad „galėčiau kalbėti su savo žmona lietuviškai, o ateityje su mūsų vaikais”. Steve, kilęs iš Minnesota valstijos, neseniai padėjo žmonai Linai (Šeštokaitei), kuri į San Francisco atvyko iš Philadelphia, vieno iš San Francisco rajonų festivalio metu. Vyro ir žmonos komanda pardavinėjo Lietuvoje gamintus atvirukus su džiovintomis gėlytėmis (www.dovanagifts.com). Jie abu didžiavosi, kad nelietuviams buvo įdomu sužinoti daugiau apie Lietuvą ir jos nuostabų kultūrinį įnašą pasaulyje. Nors Steve jau yra suaugęs vyras, jam svarbu, kad lietuviška kultūra išsilaikytų per vaikus.

Vanesa Kašelionytė, užaugusi Los Angeles ir prisidėjusi prie Atlanto rajono ir Čikagos veiklos, ir Rozana Šleževičiūtė, atvykusi iš Lietuvos, ne tik dėsto pamokas lituanistinėje mokykloje, bet ir moko lietuviškų liaudies dainų ir šokių. Jų kūrybingumas išeina už mokyklos ribų ir pasiekia platesnę San Francisco apylinkę. Mokiniai kasmet dainuoja daineles, deklamuoja eilėraščius, paruošia ilgesnį pasirodymą per bendruomenines Kūčias. Per šių metų Nepriklausomybės dienos minėjimą Vanesa ir Rozana su mokiniais ir atvykusiais dainavo liaudies dainas, net padeklamavo Bernardo Brazdžionio „Mano protėvių žemę”. Su 20 tarptautinių šokių grupių „Genio” mokiniai gegužės mėnesį šoko VI Pasauliniame vaikų šokių festivalyje San Francisco Golden Gate parke. Visi tėvai dėkoja mokytojoms už jų laiką ir entuziazmą dirbant su vaikais ir suaugusiais, toliau ugdant lietuvišką veiklą, tradicijas ir kultūrą.

O kaip su tais vaikučiais, kuriems netenka lankyti lituanistinės mokyklos šeštadieniais? Asta ir Linas Daukšos sugalvojo „Saulės zuikučius” vaikams iki 4 metų amžiaus. Kas mėnesį viena šeima pasisiūlo priimti grupelę vaikų su tėveliais, kad mūsų jauni zuikučiai galėtų lietuviškai pabendrauti, padainuoti, pažaisti. Šį mėnesį zuikučiai mokysis apie Jonines.

Nemanau, kad galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, kiek gyventojų gimė San Francisco apylinkėse. Mes visi iš kitų miestų, net kraštų, atsikėlėme čia gyventi. Ir mes visi norime palaikyti lietuvišką gyvenimą, kuriame įvairias savo grupes. Nors neturime organizacijos ar grupės su ilga istorija ar tradicijomis, mūsų veikla priderinta prie mūsų galimybių ir prie to, kas mums yra svarbiausia – bendrauti ir gyventi lietuviškai, kad mūsų vaikai užaugtų lietuviais. Tad kol kas į savo tėvų klausimą atsakyčiau – mes išlaikome lietuvybę per mūsų ateitį.

Virgilija Tali ir Vanesa Kašelionytė.

Lina ŠeštokaitėScroggins su vyru Steve.

Mokiniai kasmet dainuoja daineles, deklamuoja eilėraščius, paruošia ilgesnį pasirodymą per bendruomenines Kūčias.

Per šių metų Nepriklausomybės dienos minėjimą mokiniai padeklamavo Bernardo Brazdžionio „Mano protėvių žemę”. K. Mattienės nuotr.