Kas sudaro tą vieną procentą turtingiausių?

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Šiais metais per kraštą nubangavo surežisuotos pastangos išskirti vieną procentą turtingiausių šalių gyventojų ir juos nudažyti šykštumo spalvomis. Žurnalas „Newsmax” š. m. gegužės laidoje aprašė, kas tą vieną procentą gyventojų sudaro.

Prieš aptardamas tą turtingiausią vieną procentą, noriu prisiminti savo jaunystę. Atvykęs į Ameriką, būdamas 14 metų, gavau darbą prie metalo apdirbimo. Pradinis užmokestis buvo 90 centų per valandą. Reikėjo dirbti 50 val. per savaitę, bet tais laikais viršvalandžių sąvoka bent mano fabrike nebuvo žinoma. Taigi uždirbavau 45 dol. per savaitę, bet į rankas gaudavau mažiau, nes ir tada reikėjo mokėti mokesčius ir už socialinį draudimą. Po penkerių metų jau uždirbau 1.45 dol. per valandą. Tiksliai nežinau, bet spėju, kad tada patekau į vieną procentą mažiausiai uždirbančiųjų. Po 60 metų pamažu persimečiau į kitą pusę, bet į tą turtingiausių jų grupę nė nesvajoju patekti. Net nieko nepažįstu, kas tai būtų pasiekęs. Jeigu tokių yra, jie man nesigiria.

„Newsmax” žiniomis, norint patekti į to vieno procento grupę, per metus reikia uždirbti ne mažiau kaip 343,927 dol. Valdžios mokesčių rinkimo agentūros (IRS) žiniomis, toje grupėje visame krašte 2009 m. buvo 1,400,000 šeimų. Tas vienas procentas uždirbo 17 proc. visų krašto pajamų ir tuo pačiu mokėjo 40 proc. visoje šalyje surinktų mokesčių.

Pasinaudojus krašto gyventojų surašymo duomenimis, nesunku susidaryti maždaug tokį piliečio vaizdą. Greičiausia jis yra baltos rasės (82 proc.), su aukštuoju mokslu (90 proc.), vedęs. Yra didelė galimybė, kad jis dirba sau ir dirba daugiau nei 50 valandų per savaitę. Jis yra vyriškos lyties – 75 proc. šeimos uždarbio buvo uždirbti vyrų. Kitaip sakant, tas 1 procentas turtingiausiųjų nėra turtingi, nes jie turtus paveldėjo.

Yra kitas būdas patekti į tą vieną procentą. Tai būtų ne metinis uždarbis, bet turimas turtas. Kad būtumei įtrauktas į vieną procentą turtingiausių žmonių sąrašą 2009 m., reikėjo turėti 6,900,000 dol. vertės turto. Daugiau žinių apie šią grupę. Kas penktas jų gyvena New York/New Jersey/Connecticut ruože. Kiti 17 proc. gyvena California valstijoje. Likusieji yra išsibarstę po visą kraštą. Mažiau nei 10 proc. praturtėjo paveldėdami. 83 proc. turtingųjų baltųjų yra 30–49 amžiaus, vedę, palyginti su 48 proc. to paties amžiaus baltųjų, kurių pajamų vidurkis siekia 42,000 dol. Turtingieji yra aktyvūs politiniame gyvenime: 68 proc. jų aukoja kandidatams.

Kitas būdas vertinti turtingus žmones būtų pagal jų turimą nuosavybę, o ne pagal gaunamas pajamas. Pagal šį matą, šių laikų neturtingieji turi daugiau buitinių patogumų, daugiau technologinių „žaisliukų” nei visi krašto gyventojai prieš 40 metų. Iš to daroma išvada, kad visuotinis gyvenimo kokybės pakilimas neaplenkia ir beturčių. Štai keletas pavyzdžių. 1970 m. 71 proc. krašto šeimų turėjo skalbimo mašiną. 2005 m. tokias mašinas turėjo 72 proc. neturtingų šeimų. Kituose pavyzdžiuose pirmas pateikiamas procentas yra krašto padėtis 1970 m., antrasis procentas – neturtingų šeimų padėtis 2005 m.: rūbų džiovintuvas (44; 57), indų plovimo mašina (19; 37), šaldytuvas (83; 99), viryklė (87; 99), mikrobangė (1; 73), spalvotas televizorius (40; 97), video/DVD (1; 78), asmeninis kompiuteris (3; 25), telefonas (93; 96), vėsinimo sistema (34; 82).

Pagalvojau apie savo pirmuosius metus Amerikoje 1950 m. Iš čia mano paminėtų patogumų mes tada turėjome tik malkomis kūrenamą krosnį virimui ir šaldytuvą. Šaldytuvas buvo šaldomas ne elektra ar dujomis, bet kartą per savaitę šeštadienį atvežamu didelio ledo gabalu. Pirmą televizorių, prėjus metams po vestuvių, nusipirkome 1963 m., kad galėtume stebėti prezidento John F. Kennedy laidotuves.

O kaip Amerika atrodo šalia kitų išsivysčiusių kraštų pasaulyje? Pasirodo, kad vienas procentas turtingiausiųjų Amerikoje savo mokesčiais remia krašto valdžią didesniu procentu nei kituose 23 kraštuose. Štai tie kraštai ir turtingiausio vieno procento proporcija mokesčių krašto iždui: JAV – 45 procentai, Italija – 42, Airija – 39, Australija – 37, Naujoji Zelandija – 36, Kanada – 36, Nyderlandai – 35, Čekijos Respublika – 34, Jungtinė Karalystė – 32, Suomija – 32, Slovakija – 32, Vokietija – 31, Liuksemburgas – 30, Japonija – 28, Austrija – 28, Lenkija – 28, Prancūzija – 28, Norvegija – 27, Pietų Korėja – 27, Švedija – 27, Danija – 26, Belgija – 25, Islandija – 22 ir Šveicarija – 21.

Ekonomisto Art Laffer teigimu, JAV bendrovės moka aukščiausią korporacijų mokesčių procentą visame pasaulyje. Tačiau JAV valdžia norėtų iš jų gauti dar daugiau. Iš įmonių ir vieno procento turtingiausiųjų daugiau gauti norėtų ir nemažai likusių 99 proc. krašto gyventojų, ypač tie, kurių pragyvenimo šalti niu yra tapę valdžios surinkti mokesčiai. Tokių skaičius nuolat auga, o su pašlijusia ekonomine padėtimi krašte ir pasaulyje jų skaičius vis kyla.