Iš
k. į d. 1 eilėje sėdi: dr. Elizabeth Jones Hemenway, Moterų ir lyčių
studijų centras, Loyola University Istorijos fakultetas, LU Čikagoje
Hank vardo katalikų intelektualinio paveldo centro direktorius,
teologijos mokslų daktaras Michael Schuck; dr. Bren Ortega Murphy,
Moterų ir lyčių studijų centras, LU Čikagoje Komunikacijos fakultetas;
dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
viceministrė, Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedra; prof.
habil. dr. Danutė Gailienė, Vilniaus universiteto Klinikinės ir
organizacinės psichologijos katedra; 2 eilėje stovi: Dr. Julia Pryce,
LU Čikagoje Socialinės rūpybos fakultetas; kun. Antanas Saulaitis, SJ;
dr. Arūnas Streikus, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas; dr.
David M. Posner, LU Čikagoje Šiuolaikinių kalbų ir literatūros katedra;
dr. Irena Vaišvilaitė, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje
prorektorė; kun. Kęstutis Kėvalas, Vytauto Didžiojo universiteto
Teologijos fakulteto prodekanas; kun. dr. Vidmantas Šimkūnas, SJ,
Vilniaus akademinės sielovados centro vadovas, kolokviumo
koordinatorius Lietuvoje.
Vilniuje svarstyti demokratijos ir religijos procesai
Tarptautiniame projekte dalyvaujantys JAV ir Lietuvos mokslininkai
nagrinėjo demokratijos, kultūros ir religijos sąsajas
KUN. ANTANAS SAULAITIS, SJ
Vilniaus universitete (VU) gegužės 17–18 d. vienuolika
mokslininkų dalijosi dviejų metų tyrimų įžvalgomis Čikagos Loyola
University (LU) sukviestoje tarptautinėje konferencijoje ,,Demokratija,
kultūra ir katalikybė”. Susirinkusius sveikino VU rektorius
Benediktas Juodka ir Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kun.
Gintaras Vitkus, SJ. Visam trejų metų akademiniam projektui vadovauja
LU Joan ir Bill Hank katalikiško intelektualinio paveldo centro
direktorius, teol. dr. Michael J. Schuck, iš Lietuvos pusės
– kun. dr. Vidmantas Šimkūnas, SJ. Konferencija buvo
atvira dėstytojams, studentams, plačiajai visuomenei.
Apie projektą
Trejus metus truksiančiame akademiniame projekte dalyvauja 32
mokslininkai, atstovaujantys 14 mokslo sričių. Mokslininkai klausimus
tiria pagal savo šaką, o projekto uždavinys yra sudaryti sąlygas
skirtingų kultūrų žinovams svarstyti demokratijos ir religijos
procesus, tuo pačiu aprėpti jėzuitų universitetų mokslinį tinklą,
stiprinant jėzuitų aukštųjų mokyklų uždavinį jauniems žmonėms
suteikti tikrai humanistinį išsilavinimą. Pernai Čikagoje
susitikę LU mokslininkai ir po du atstovus iš Indonezijos, Peru
ir Lietuvos universitetų pristatė šešių savo
šalies mokslininkų pradinius darbus. Siekiant pažvelgti į
demokratijos, kultūros ir religijos raidos procesų skirtumus bei
ypatumus kuo platesniu žvilgsniu, LU parinko labai skirtingas keturių
žemynų šalis.
Projekto baigiamoji konferencija įvyks popiežiškame Grigaliaus
universitete Romoje 2012 m. birželio 17–21 d., kur kalbės visi
dalyviai, būsimos mokslinės knygos 32 autoriai. Čikagos LU rektorius
(amer. prezidentas) kun. Michael Garanzini, SJ drauge su
katalikiško paveldo centru projektą pradėjo vystyti prieš
dvejus metus.
Dvylika pranešimų (anglų kalba) VU salėse papildė bendravimas
tarp dalyvių, trumpos kelionės po Lietuvą. Dr. Liudas Jovaiša
svečiams aprodė 1579 metais jėzuitų įsteigtą Vilniaus universitetą.
Kadangi Lietuvoje nuo 1773 metų nėra jėzuitų universiteto, užsieniečius
dalyvius globojo Vilniaus jėzuitų bendruomenė. Lietuvos grupės vadovas
kun. V. Šimkūnas, SJ yra Vilniaus universiteto Šv. Jonų
bažnyčios rektorius ir Vilniaus arkivyskupijos akademinės sielovados
centro vedėjas.
Pirmoji diena
Apie demokratiją ir katalikybę Lietuvoje XX a. pranešimą skaitė
VU istorikas dr. Arūnas Streikus, aptardamas valstybės atkūrimą,
1927–1940 m. laikotarpį, pokarį ir 1970–1990 m. tarpsnį.
Pradžioje ryškūs buvo krikščionys demokratai, į politinę
veiklą įsijungę dvasininkai. Po 1926 m. perversmo katalikai būrėsi
atskirai. Šis tinklas padėjo išgyventi abi okupacijas.
Katalikų dalyvavimas kultūroje sovietmetį nyko, istorijos mokymas
paleido katalikišką Lietuvos istorijos siūlą. Lietuvos bylą
iškelti padėjo tikinčiųjų teisių sąjūdis.
LU prof. Robert Araujo, SJ aptarė XV–XVI a. Salamancos Francis de
Vitoria įžvalgas apie žmonių dalyvavimą visuomenėje kaip demokratijos
pagrindą, žmogaus asmens orumą kaip visuomeninės santvarkos
šerdį. Kovodamas prieš čiabuvių indėnų priespaudą
Ispanijos kolonijose, de Vitoria tradicinės filosofijos pagrindu
išvystė žmogaus teisių sąvoką, kuri atgimė tik apie 1940tąjį
dešimtmetį. Žmogus yra savo likimo veikėjas, visi žmonės lygiai
gerbtini, reikia sergėti skirtingas kultūras, pripažinti
dievišką žmogaus kilmę. De Vitoria mintys buvo žinomos ir JAV
kūrėjams Madison, Jefferson, Adams.
„Lytis, tikėjimas ir kinas: žvilgsnis į posovietines visuomenes
per katalikišką lęšį” – LU dr. Elizabeth
Jones Hemenway tema, pagrįsta sovietų ir lenkų filmų įvaizdžiais bei
temomis. Aptardama Kieslowski filmą „Dekalogą” ir Tarkovski
„Nostalgiją” bei „Auką”, istorikė įžvelgė
demokratiškus siekius simboliuose, vaizduojančiuose dorinį
nerimą, sovietinės santvarkos nesėkmę, sąmonės bei moralinius
klausimus, taip pat vaidmenų, ryšių ir skirtybių įvaizdį tarp
vyrų ir moterų. Žmogus filmuose siekia dvasinio atsinaujinimo, namų
šventumo, bendruomenės. Bažnyčia vaizduojama kaip
moteriška erdvė. Nors gyvenimą veikia išorinės jėgos,
žmogus atsako už savo veiksmus, nori siekti geriau apsispręsti.
Kun. dr. V. Šimkūnas, SJ svarstė Lietuvos Katalikų Bažnyčią
1990– 2010 m., išryškindamas stipresnius bruožus
bei trūkumus klasikiniuose liudijimo, bendruomenės, tarnystės ir
liturgijos rėmuose (gr. ,,martyria”, ,,koinonia”,
,,diakonia”, ,,leiturgia”). Pokario pastangos
išlikti paveikė visą bažnytinę laikyseną ir vertė gintis ir
sergėti tikėjimą, atsitraukti. Bažnyčia, suvokiama kaip institucija,
padėjo privatizuoti tikėjimą, o ne skatinti socialinę ir politinę
veiklą. Vatikano II dėstytas Bažnyčios bendruomeninis atspalvis nerado
tinkamo atgarsio Lietuvoje. Persekiojimo laikais savitarpio palaikymas,
pogrindžio, ypač moterų bei vienuolių, veikla iškėlė drąsą ir
kūrybingumą.
Vilniaus Pedagoginio universiteto dėstytoja ir Švietimo bei
mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė savo temoje
„Krikščionybė Lietuvoje: tarp totalitarinės patirties ir
demokratijos” klausė, ar įmanoma būti krikščioniu
dabartinėje valstybėje? Krikščionybė priešinasi
nužmoginimui, siūlo kitą gyvenimo būdą, bendravimą ir apsaugo nuo
smegenų išplovimo. Tačiau viešai krikščionybei
taikoma sovietinė patirtis, lyg ji būtų totalitarinė, kaip sovietinė
ideologija. Kaip tik krikščioniškos bendruomenės turėtų
ir galėtų būti lygsvara visuomenėje ir daryti įtaką visuomeniniam
gyvenimui.
Kun. dr. Kęstutis Kėvalas iš Vytauto Didžiojo universiteto
Teologijos fakulteto aptarė rinkos teologiją, pagrįstą Jono Pauliaus II
enciklika „Centesimus Annus”. Pokomunistinė laisvoji rinka
arba ekonomika suprantama įvairiai. JAV geras pilietis yra vertinamas
pagal tai, kiek jis perka ir įsigyja. Kai Bažnyčia savo mintį pateikia
geriau, vaizduotė padeda ugdyti geresnius piliečius, kurti sklandesnius
ryšius, bendravimą vietoj svetimėjimo ir nepasitikėjimo.
Lietuvos ekonomika galėtų būti draugiška, tokia neprarastų tiek
žmonių. Į ekonomiką žmogus įneštų save geros valios dovana ir
išsiskleistų kaip asmenybė. Save kitų labui skirdamas žmogus
patiria transcendenciją, savanaudiškai gyvendamas jis praranda
tikėjimą.
Antroji diena
Antros dienos pagrindinė paskaita buvo dr. Irenos Vaišvilaitės
„Katalikybė: kultūrinė tradicija ar Jėzaus Kristaus Geroji
žinia?” Iš Gudijos į Vilnių persikėlusio Europos
humanitarinio universiteto vicerektorė apibūdino tiek katalikus, tiek
evangelikus kaip siekiančius atkurti praeitį, bijančius Vakarų ir
permainų. Kaita Lietuvą pasiekė greitai, ne visada suprantamai. Naujoji
tikinčiųjų karta yra veiklūs miestiečiai, judrūs, jausminiai
įsipareigoję. Jeigu ateitis grindžiama praeitimi, šiandienos
nevertinimu ir ateities baime, tada į praeitį nežiūrima kaip į vilties
dovaną – Dievo malonę sunkiomis sąlygomis. Mes tikrai esame
laisvi, kai pasitikime Dievu.
„Traumuota visuomenė, demokratija ir tikėjimas” –
tokia buvo dr. Danutės Gailienės tema. Trumpai apibūdinusi
1940–1990 m. pasekmes, psichologijos profesorė, pasitelkdama
mokslinius duomenis, aiškino, kad Lietuva prarado trečdalį savo
piliečių, kolektyvizacija suardė bendruomenę, vyro vaidmuo visuomenėje
ir šeimoje sumenkėjo, stipriai reiškiasi sau kenkiantis
elgesys. Abejingumas sovietinės valdžios metams, okupacijos neigimas,
nenubausti nusikaltimai apsunkina visą išgyvenimą. Dėstytoja
apibūdino traumų ženklus, iškylančius pirmoje ir antroje
kartoje. Su tokiu paveldu susidoroti padeda tikėjimas, šeima,
vidinė jėga, viltis, draugai, sveikata, vidinės permainos, rodo tyrimo
duomenys.
Modernių kalbų bei literatūrų LU profesorius David Posner tyrė Julijoną
Apostatą, Michel de Montaigne ir Emanuel Levin požiūrius bei elgesį su
„kitokiais, skirtingais”. IV a. imperatorius atkūrė Romos
imperijoje pliuralizmą, kuris yra demokratiškesnės visuomenės
bruožas. Montaigne rūpinosi dora visuomene, kurioje būtų ne tik
pripažinta, kad visi žmonės yra Dievo vaikai, bet tokia nuostata būtų
įkūnyta teisinga veikla, ne tik gražiais norais. „Kitoks,
skirtingas” yra ne tik kitatikių, laukinių žmonių, žydų, bet ir
paties Dievo, į kurį žmogus turi eiti atvirai ir nuolankiai, savybė.
Indijoje jaunimo projektui talkinanti LU socialinio darbo mokyklos dr.
Julia Pryce aptarė temą „Demokratizacija ir jaunimas:
katalikiškas atsakas teigiamu jaunimo ugdymu”. Apibūdinusi
Indijos demokratinį vystymąsi, profesorė pabrėžė nevienodą augimą
„dviejose Indijose”. Keturių indų katalikų kunigų pradėtas
projektas ugdo jaunimo dalyvavimą visuomenėje, įtraukiant visų tikėjimų
ir žemiausių kastų jaunimą. Programa padeda jaunimui siekti mokslo,
turėti suaugusius patarėjus, patarnauti kitiems ir dalyvauti
visuomeninėje veikloje. Jaunimas per savitumą, saviraišką
išmoksta suvokti esąs dovana kitiems.
Seserų vienuolių vaidmenį Šiaurės Amerikoje nuo XVII a. apžvelgė
LU Komunikacijos mokyklos atstovė dr. Bren Ortega Murphy. Atvykusios
iš Europos seserys gyveno ten, kur žmonės gyveno, visur steigė
mokyklas, mokė niekur kitur mokslo nerandančius, labiausiai mokydamos
savo pavyzdžiu. Pilietiniame kare (1861– 1865) 600 vienuolių
slaugė abiejų kariavusių pusių karius. Steigė ligonines, bendrabučius.
Visu darbu ir gyvenimu seserys liudijo, kad kiekvienas asmuo yra
vertingas.
VU filologijos fakulteto atstovas dr. Mantas Adomėnas dėl
įsipareigojimų Seime savo darbo „Nuo ‘šventos
laisvės’ iki žmogaus teisių apoteozės: katalikybės idėjų įtaka
Lietuvos demokratijos suvokimui ir diskursui 1990–2010”
negalėjo pristatyti.
Konferencijai pasibaigus
Konferencijos dalyvius savo būstinėje priėmė Lietuvos katalikų mokslo
akademija, supažindindama svečius su savo tikslais bei veikla. LU
mokslininkai Lietuvoje išbuvo savaitę, patys vaikščiojo
po Vilnių. Po paskutinio pranešimo Šv. Jonų bažnyčios
koplyčioje giedojo ,,Gospel” choro nariai, prie altoriaus buvo
kunigai G. Vitkus, K. Kėvalas, A. Saulaitis, skaitinį skaitė dr. Bren
Ortega Murphy. Vilniaus jėzuitų gimnazijos valgomajame konferencijos
dalyviai bei talkininkai ilgokai bendravo prie vakarienės stalo,
dėkodami vieni kitiems, įteikdami lietuviškų suvenyrų, gėlių,
sakydami gražius linkėjimus. Kun. Šimkūnui nuo pat pradžių
talkino poetas ir vertėjas Antanas Gailius, o Čikagoje bei Vilniuje
– LU Katalikiško paveldo centro darbuotoja Gabija
Steponėnaitė.
JAV profesoriai savo viešnagės metu Lietuvoje aplankė Kryžių
kalną, Šiaulius, Trakus, Vilniuje KGBGenocido muziejų, Gaono
žydų muziejų.
Už metų visi 32 dėstytojai susiburs Romoje, po šešis jų
atvyks iš Peru, Indonezijos ir Lietuvos, likusieji iš LU
ir trijų kitų jėzuitų universitetų JAV.
Paskutinės pastabos
Indonezijos Sanata Dharma universiteto Yogyakartoje mokslininkai tiria
šias temas: menų poveikį katalikiškai demokratiniams
įgūdžiams; demokratišką švietimą Indonezijos mokyklose;
katalikų pasauliečių ugdymą dviejuose demokratiniuose sąjūdžiuose;
Indonezijos katalikus ir kovą už demokratiją; islamo ir katalikybės
įtaką socialinei atsakomybei Indonezijoje. Šešios Limos
(Peru) Antonio Ruiz de Montoya universiteto domėjimosi sritys:
religinis Andų šalių politinės kultūros bruožas; katalikų
pasauliečių sąjūdžiai Peru valstybėje; Peru Bažnyčios ir valstybės
teisėtumo bei ryšių santykis; Katalikų Bažnyčia ir vietiniai
sąjūdžiai Amazonijoje; katalikiškoji krikščionybė ir kova
dėl atminties; Katalikų bažnyčia ir kairiosios populistinės valdžios
Lotynų Amerikoje.
Vilniuje nedalyvavę JAV tyrinėtojai tiria šias temas: jaunimą
kaip visuomenės vėjarodes; musulmonų ir katalikų XXI a. derybas dėl
kultūros, religijos ir pilietiškumo; ar moderni demokratijos
teorija išreiškia daugiakultūrę katalikišką
nuostatą; valstybės poveikį religijai ir katalikybės vaidmenį
demokratinėse permainose; katalikišką ir musulmonišką
patirtį demokratizacijoje; XXI a. katalikus ir kliūtis solidarumui bei
visuomeniniam įsipareigojimui; teisingumą katalikiškame
socialiniame mokyme; religines partijas bei sąjūdžius Turkijoje –
ryšį tarp islamo, krikščionybės ir demokratijos.
Daugiau apie LU programą galima rasti internete adresu: www.luc.edu/dccirp.
Antanas Saulaitis, SJ – Pal.
Jurgio Matulaičio misijos Lemont, IL kunigas, tarptautinės
konferencijos ,,Demokratija, kultūra ir katalikybė” dalyvis.
Pirmoji konferencijos diena: dr. M.
Schuck, prof. akademikas, Vilniaus universiteto rektorius B. Juodka ir
kun. V. Šimkūnas.
Konferencijos narai susipažįsta su Vilniumi. Gabijos Steponėnaitės nuotr.
