
Prie bažnyčios
susitiko (iš k. į. d.): kunigas Artūras Kazlauskas, Vytautas V.
Landsbergis ir Julija Landsbergytė. Už jų – Kęstas Reivydas.
Los Angeles CA
Taip dirbant ir kalnus galima nuversti
LA ,,Lietuvos vaikų vilčiai’’ – 20 metų
REGINA GASPARONIENĖ
Šiais metais ,,Lietuvos vaikų vilties” Los Angeles skyrius
koldūnų baliaus metu pažymėjo savo 20ties metų veiklą. Į Šv.
Kazimiero parapijos salę susirinko per 250 žmonių, kas mūsų parapijoje
yra didelė retenybė, bet ,,Vaikų vilties” grupei tai –
normalu. Čia dažniausiai atvyksta tie, kas širdyje vis dar
jaučiasi kaip toje alkanoje vaikystėje, pilnoje skausmingų prisiminimų
apie bėgimą, lagerių aplinką, tėvų nenumaldomą skausmą dėl paliktų
šiltų namų pastogės. Juos visus jungia noras padėti Tėvynės
mažiesiems, sergantiems ar kenčiantiems skausmą. Tai nėra paprastas
pokylis, tai labai rimtas suėjimas žmonių, norinčių padėti savo darbu
ir auka.
1,550,000 dolerių – tikrai ne galutinė riba
Renginį atidarė ,,Vaikų vilties” pirmininkė Marija Danguolė
Navickienė, pakvietusi mūsuose viešintį kunigą Artūrą Kazlauską
sukalbėti maldą ir palaiminti darbus. Susirinkusius pasveikino ir
palinkėjo sėkmės šioje taurioje veikloje Lietuvos Respublikos
garbės konsulė Los Angeles Daiva Navarrette. Pirmininkė pristatė salėje
esančius garbingus svečius, tarp kurių – dr. Jonas Domanskis,
daug kartų važiavęs į Lietuvą mokyti gydytojus, atlikęs daug operacijų
ligoniukams; Albinas ir Vita Markevičiai, kurie rūpinasi gydomų vaikų
mokymu; svečias iš Lietuvos, rašytojas, visuomenės
veikėjas Vytautas V. Landsbergis.
Navickienė pateikė išsamią finansinę ataskaitą už visus
organizacijos 20 metų. Vilniaus Nudegimų ir traumatologijos skyriaus
remontui ir plėtimui buvo skirta 600,000 dol.; vaikų gydymui Amerikoje
– 200,000 dol., Neišnešiotų naujagimių skyriaus
remontui – 400,000 dol.; Onkohematologijos ir urologijos skyrių
įrangai – 300,000 dol.; Lietuvos gydytojų ir sesučių stažuotėms
– 50,000 dol. Iš viso paaukota ir išleista
1,550,000 dol.
Tai didelė suma, ir šioje vietoje vertėtų prisiminti
Santariškių vaikų ligoninės direktorės Olgos Zimanaitės pernai
pasakytus džiaugsmingus žodžius, kad neišnešiotų vaikučių
mirtingumas Lietuvoje sumažėjęs 3.5 karto ir yra pats mažiausias
pasaulyje. Navickienė kalbėjo: „Tai Jūsų savanoriško darbo
ir aukų dėka šiandien Santariškų ligoninė gali didžiuotis
tokiais pasiekimais, o Lietuvos mamytės ir vaikučiai [būti] pilni
pasitikėjimo gydytojais ir profesine slauga ligos metu.”
Pirmininkė pasakojo, kad ji net kelis kartus per metus važiuoja į
Vilnių, kur susitinka su Universiteto Santariškių ligoninės
vadovybe, tvarko dokumentus, tikrina statybininkus bei įrangos
specialistus. Kiekvieną kartą ji ant palatų durų pamatanti naujas
lenteles su Los Angeles aukotojų pavardėmis. Koridoriuje sutiktos mamos
dėkoja su ašaromis už išgydytus vaikučius, o svarbiausia
už tai, kad jos gali būti šalia savo ligoniuko net keletą
mėnesių, kol jis išgyja. Navickienė nurodė, kad šiais
2012 metais planuojama vėl dosniai paremti Universitetinę ligoninę.
Apie tuos, iš kurių galime pasimokyti
Pakviestas į sceną Landsbergis papasakojo, kaip jis įsitraukė į
labdaringą veiklą. Jo įsitikinimu, mokytojas, kaip ir rašytojas,
turi turėti socialinę sąžinę. Kartą pakviestas į Marijampolę
koncertuoti, jis visai atsitiktinai pamatė cerebriniu paralyžiumi
sergančią mergytę, vardu Vaineta. Jam kilo noras padėti baisios ligos
kamuojamai mergytei, kuri net tėvų buvo nuskriausta: ligonį vaiką tėvai
atidavė į vaikų namus, o patys išvažiavo į užsienį. Mergytę
priglaudė seneliai, kurie dabar ja ir rūpinasi. (Laimingu
atsitiktinumu, apie šį jauną menininką pirmininkei
pranešė jos sūnus Tadas Vizgirda.) Svečias kalbėjo apie tai,
kaip Vaineta kiekvieną dieną išgyvena su didžiausiu pasiryžimu
ir jėga. Kaip filme matėme, Vainetos rankos yra susuktos, dešinė
koja yra visai nejudri, ją visą krečia drebuliai. Reikia tik
įsivaizduoti, kaip 12kos metų mergytė išmoko kaire koja ne tik
valdyti internetą, bet ir piešti. Bet tai ne viskas –
Vaineta tikisi išmokti lipdyti skulptūras. Paskutiniai filmo
kūrėjo Landsbergio žodžiai, pasakyti komentuojant filmą, buvo:
„Vaineta rodo pasauliui, kad ji susitvarko su skausmu. Mes galime
iš jos tik pasimokyti.”
Filmui pasibaigus, salėje stojo visiška tyla, o paskui žmonės
kilo iš savo vietų ir ilgai ilgai plojo. Gal dėl to už Vainetos
paveikslus buvo suaukota 1,400 dol., o Raisos ir Prano Urbonų paaukotas
paveikslas nupirktas už 1,000 dol.; šalia to, surinkta pinigų
Vainetai nupirkti specialią įrangą už 5,500 dol. Po filmo ir komentarų
rašytojas Landsbergis pritardamas gitara atliko keletą dainų.
Per šiuos labdaros pietus buvo surinkta per 148,000.00 dol.
Dalis pelno bus skirta Landsbergio kuriamam filmui ,,Laumės
juosta” paremti. Tikimasi, kad filmas paveiks žiūrovus, gal
pakeis Lietuvos visuomenės nusistatymą prieš neįgaliuosius
piliečius, o žodis „nepilnavertis” dings iš Lietuvos
žodyno.
Koldūnų balius – patikimose ir patyrusiose rankose
Šį nuostabų koldūnų balių surengė komitetas, kuriame
pasišventusiai dirba Marija D. Navickienė, Ingrida Jodelienė,
Raimonda Kontrimienė, Dalilė ir Antanas Polikaičiai, Laima Ringienė,
Laima Jarašūnienė, Sigutė Adams, Romas Žemaitaitis, Jurgis Joga
ir Angelė Vaičekauskienė. Jie taip pat gamino ir koldūnus, tik nesako
kiek. Užtat jie mielai nurodo, kad baliui buvo pagaminti 7,654
koldūnai, jiems paskaninti buvo iškepti 64 svarai
lašinukų. Koldūnus gamino labai patyrę specialistai: Violeta ir
Mindaugas Gedgaudai, Rasa ir Augis Gedgaudai, Laura ir Dalius
Gedgaudai, Ingrida Jodelienė, Angelė Vaičekauskienė, Laima Leko, Danutė
Jasiukonytė (pagaminusi daugiausiai – 2,300 koldūnų), Sigutė
Adams (1,125 – antra vieta), Daina Žemaitaitytė, Daiva
Schukštienė, Vida Žemaitaitytė, Saulius Žemaitaitis ir Danguolė
Navickienė. O koldūnams paskaninti spirgus kepė irgi ne mažiau patyrę
specialistai: Alba Schukštienė (kiekvienais metais užimanti
pirmą vietą), Raimonda ir Ričardas Kontrimai, Dalia ir Vytautas J.
Černiai, Dalilė ir Antanas Polikaičiai, Valė ir Vytautas J. Ruzgiai ir
Rima Baipšienė. Koldūnus virė šeimininkės Laima
MurauskaitėLeko ir Genovaitė Plukienė.
Po salę su gardžiais kvepiančiais koldūnais lakstė didelis jaunų
patarnautojų ir išnešiotojų būrys. Tokia įtaigi ,,Vaikų
vilties” komiteto politika – pratinti jaunąją kartą prie
pasiaukojančio labdaringo darbo – teikia didelių vilčių. Taip
dirbant galima ir kalnus nuversti. Taip dirbant užtikrinama, kad
ši grupė pajėgi dar didesniems darbams Lietuvos vaikų labui.

Juos visus jungia noras padėti
Lietuvos mažiesiems. Prie stalo priekyje sėdi (iš k. į d.): Vita
Vilkienė, Gražina Grinienė, Regina ir Jurgis Jogos. Mindaugo Gedgaudo nuotr.