la
Prie bažnyčios susitiko (iš k. į. d.): kunigas Artūras Kazlauskas, Vytautas V. Landsbergis ir Julija Landsbergytė. Už jų – Kęstas Reivydas.


Los Angeles CA

Taip dirbant ir kalnus galima nuversti
LA ,,Lietuvos vaikų vilčiai’’ – 20 metų

REGINA GASPARONIENĖ

Šiais metais ,,Lietuvos vaikų vilties” Los Angeles skyrius koldūnų baliaus metu pažymėjo savo 20ties metų veiklą. Į Šv. Kazimiero parapijos salę susirinko per 250 žmonių, kas mūsų parapijoje yra didelė retenybė, bet ,,Vaikų vilties” grupei tai – normalu. Čia dažniausiai atvyksta tie, kas širdyje vis dar jaučiasi kaip toje alkanoje vaikystėje, pilnoje skausmingų prisiminimų apie bėgimą, lagerių aplinką, tėvų nenumaldomą skausmą dėl paliktų šiltų namų pastogės. Juos visus jungia noras padėti Tėvynės mažiesiems, sergantiems ar kenčiantiems skausmą. Tai nėra paprastas pokylis, tai labai rimtas suėjimas žmonių, norinčių padėti savo darbu ir auka.

1,550,000 dolerių – tikrai ne galutinė riba

Renginį atidarė ,,Vaikų vilties” pirmininkė Marija Danguolė Navickienė, pakvietusi mūsuose viešintį kunigą Artūrą Kazlauską sukalbėti maldą ir palaiminti darbus. Susirinkusius pasveikino ir palinkėjo sėkmės šioje taurioje veikloje Lietuvos Respublikos garbės konsulė Los Angeles Daiva Navarrette. Pirmininkė pristatė salėje esančius garbingus svečius, tarp kurių – dr. Jonas Domanskis, daug kartų važiavęs į Lietuvą mokyti gydytojus, atlikęs daug operacijų ligoniukams; Albinas ir Vita Markevičiai, kurie rūpinasi gydomų vaikų mokymu; svečias iš Lietuvos, rašytojas, visuomenės veikėjas Vytautas V. Landsbergis.

Navickienė pateikė išsamią finansinę ataskaitą už visus organizacijos 20 metų. Vilniaus Nudegimų ir traumatologijos skyriaus remontui ir plėtimui buvo skirta 600,000 dol.; vaikų gydymui Amerikoje – 200,000 dol., Neišnešiotų naujagimių skyriaus remontui – 400,000 dol.; Onkohematologijos ir urologijos skyrių įrangai – 300,000 dol.; Lietuvos gydytojų ir sesučių stažuotėms – 50,000 dol. Iš viso paaukota ir išleista 1,550,000 dol.

Tai didelė suma, ir šioje vietoje vertėtų prisiminti Santariškių vaikų ligoninės direktorės Olgos Zimanaitės pernai pasakytus džiaugsmingus žodžius, kad neišnešiotų vaikučių mirtingumas Lietuvoje sumažėjęs 3.5 karto ir yra pats mažiausias pasaulyje. Navickienė kalbėjo: „Tai Jūsų savanoriško darbo ir aukų dėka šiandien Santariškų ligoninė gali didžiuotis tokiais pasiekimais, o Lietuvos mamytės ir vaikučiai [būti] pilni pasitikėjimo gydytojais ir profesine slauga ligos metu.”

Pirmininkė pasakojo, kad ji net kelis kartus per metus važiuoja į Vilnių, kur susitinka su Universiteto Santariškių ligoninės vadovybe, tvarko dokumentus, tikrina statybininkus bei įrangos specialistus. Kiekvieną kartą ji ant palatų durų pamatanti naujas lenteles su Los Angeles aukotojų pavardėmis. Koridoriuje sutiktos mamos dėkoja su ašaromis už išgydytus vaikučius, o svarbiausia už tai, kad jos gali būti šalia savo ligoniuko net keletą mėnesių, kol jis išgyja. Navickienė nurodė, kad šiais 2012 metais planuojama vėl dosniai paremti Universitetinę ligoninę.

Apie tuos, iš kurių galime pasimokyti

Pakviestas į sceną Landsbergis papasakojo, kaip jis įsitraukė į labdaringą veiklą. Jo įsitikinimu, mokytojas, kaip ir rašytojas, turi turėti socialinę sąžinę. Kartą pakviestas į Marijampolę koncertuoti, jis visai atsitiktinai pamatė cerebriniu paralyžiumi sergančią mergytę, vardu Vaineta. Jam kilo noras padėti baisios ligos kamuojamai mergytei, kuri net tėvų buvo nuskriausta: ligonį vaiką tėvai atidavė į vaikų namus, o patys išvažiavo į užsienį. Mergytę priglaudė seneliai, kurie dabar ja ir rūpinasi. (Laimingu atsitiktinumu, apie šį jauną menininką pirmininkei pranešė jos sūnus Tadas Vizgirda.) Svečias kalbėjo apie tai, kaip Vaineta kiekvieną dieną išgyvena su didžiausiu pasiryžimu ir jėga. Kaip filme matėme, Vainetos rankos yra susuktos, dešinė koja yra visai nejudri, ją visą krečia drebuliai. Reikia tik įsivaizduoti, kaip 12kos metų mergytė išmoko kaire koja ne tik valdyti internetą, bet ir piešti. Bet tai ne viskas – Vaineta tikisi išmokti lipdyti skulptūras. Paskutiniai filmo kūrėjo Landsbergio žodžiai, pasakyti komentuojant filmą, buvo: „Vaineta rodo pasauliui, kad ji susitvarko su skausmu. Mes galime iš jos tik pasimokyti.”

Filmui pasibaigus, salėje stojo visiška tyla, o paskui žmonės kilo iš savo vietų ir ilgai ilgai plojo. Gal dėl to už Vainetos paveikslus buvo suaukota 1,400 dol., o Raisos ir Prano Urbonų paaukotas paveikslas nupirktas už 1,000 dol.; šalia to, surinkta pinigų Vainetai nupirkti specialią įrangą už 5,500 dol. Po filmo ir komentarų rašytojas Landsbergis pritardamas gitara atliko keletą dainų.

Per šiuos labdaros pietus buvo surinkta per 148,000.00 dol. Dalis pelno bus skirta Landsbergio kuriamam filmui ,,Laumės juosta” paremti. Tikimasi, kad filmas paveiks žiūrovus, gal pakeis Lietuvos visuomenės nusistatymą prieš neįgaliuosius piliečius, o žodis „nepilnavertis” dings iš Lietuvos žodyno.

Koldūnų balius – patikimose ir patyrusiose rankose

Šį nuostabų koldūnų balių surengė komitetas, kuriame pasišventusiai dirba Marija D. Navickienė, Ingrida Jodelienė, Raimonda Kontrimienė, Dalilė ir Antanas Polikaičiai, Laima Ringienė, Laima Jarašūnienė, Sigutė Adams, Romas Žemaitaitis, Jurgis Joga ir Angelė Vaičekauskienė. Jie taip pat gamino ir koldūnus, tik nesako kiek. Užtat jie mielai nurodo, kad baliui buvo pagaminti 7,654 koldūnai, jiems paskaninti buvo iškepti 64 svarai lašinukų. Koldūnus gamino labai patyrę specialistai: Violeta ir Mindaugas Gedgaudai, Rasa ir Augis Gedgaudai, Laura ir Dalius Gedgaudai, Ingrida Jodelienė, Angelė Vaičekauskienė, Laima Leko, Danutė Jasiukonytė (pagaminusi daugiausiai – 2,300 koldūnų), Sigutė Adams (1,125 – antra vieta), Daina Žemaitaitytė, Daiva Schukštienė, Vida Žemaitaitytė, Saulius Žemaitaitis ir Danguolė Navickienė. O koldūnams paskaninti spirgus kepė irgi ne mažiau patyrę specialistai: Alba Schukštienė (kiekvienais metais užimanti pirmą vietą), Raimonda ir Ričardas Kontrimai, Dalia ir Vytautas J. Černiai, Dalilė ir Antanas Polikaičiai, Valė ir Vytautas J. Ruzgiai ir Rima Baipšienė. Koldūnus virė šeimininkės Laima MurauskaitėLeko ir Genovaitė Plukienė.

Po salę su gardžiais kvepiančiais koldūnais lakstė didelis jaunų patarnautojų ir išnešiotojų būrys. Tokia įtaigi ,,Vaikų vilties” komiteto politika – pratinti jaunąją kartą prie pasiaukojančio labdaringo darbo – teikia didelių vilčių. Taip dirbant galima ir kalnus nuversti. Taip dirbant užtikrinama, kad ši grupė pajėgi dar didesniems darbams Lietuvos vaikų labui.


lb
Juos visus jungia noras padėti Lietuvos mažiesiems. Prie stalo priekyje sėdi (iš k. į d.): Vita Vilkienė, Gražina Grinienė, Regina ir Jurgis Jogos. Mindaugo Gedgaudo nuotr.