Ar egzistavo naciška asmenybė?
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Petras Katinas ,,Draugo” skiltyje (,,Keista tolerancija”,
2009 m. gegužės 6 d.) aprašė keistą toleranciją ir palygino du
garsius asmenis – Alfred Rosenberg, Hitler Trečiojo Reicho
ideologą, ir Victor Jerofejev, gerai žinomą rusų rašytoją. Savo
išvadoje jis rašė, kad Niurnberge pakartas Rosenberg
tebuvo kuklus viščiukas, palyginti su Jerofejev, nes pastarasis
yra agresyvus.
Tai skaitydamas prisiminiau šių metų kovo mėn. ,,Monitor on
Psychology” žurnale išspausdintą Nick Joyce straipsnį,
kuriame aprašoma naciškos asmenybės paieška. To
straipsnio turinys gali būti įdomus tokiomis temomis besidomintiems.
Pirmiausia, pripažįstama, kad Hermann Goering ir kitiems buvo daryti
asmenybės pamatavimai naudojant Rorschach sukurtą metodą. Kitas
klausimas, ką gauti rezultatai reiškia? Antrojo pasaulinio karo
pabaigoje alijantai suėmė ir įkalino daug nacių vadovų, įskaitant
Hermann Goering, Joachim von Ribbentrop, Rudolf Hess ir Albert Speer.
Niurnbergo teisme alijantų vadovybė norėjo sužinoti areštuotų
nacių asmenybių profilius. Jie pasirinko du amerikiečius –
psichologą dr. Gustave Gilbert ir psichiatrą dr. Douglas Kelly, kad
šie surinktų norimą informaciją naudojant tokius psichologinius
instrumentus kaip Thematic Apperception, Rorschach rašalo dėmių
ir Wechsler-Bellevue inteligencijos matavimo testus. Pastarasis buvo
išverstas į vokiečių kalbą. Nors šių tyrimų rezultatai
buvo mažai naudoti teismo procese, mokslininkai ieškojo atsakymų
į klausimus, į kuriuos nėra iki galo atsakyta iki šių dienų. Ar
naciai buvo blogi žmonės? O gal jie buvo tik eiliniai piliečiai, kurie
atliko nežmoniškus veiksmus, nes taip jiems buvo įsakyta?
Visų pirma, abu daktarai priėjo prie išvados, kad visi
apkaltintieji naciai, teisiškai žiūrint, buvo pilno proto.
Tačiau jie savo surinktus rezultatus įvertino skirtingai ir juos vėliau
paskelbė knygose. Dr. Gilbert savo knygoje ,,The Psychology of
Dictatorship” (,,Diktatūros psichologija” 1950 m.)
rašo, kad kaltinamieji sudarė tris skirtingas psichopatinės
asmenybės rūšis, būtent: schizoidinę, narcisistinę ir
paranoidinę. Atitinkama tų rūšių patologija atvedė prie jų
nežmoniškų veiksmų. Dr. Gilbert teigė, kad naciai buvo užauginti
kultūroje, kur didelis dėmesys buvo skiriamas autoritetui. Jam turėjo
nusilenkti protavimas bei išmintingumas. Jis siūlė
išvadą, kad, norint išvengti panašių akligatvių,
demokratijos vadovai turėtų būti mokomi kritiškai mąstyti.
Savo knygoje ,,Twenty-two Cells in Nurenberg” (,,22 celės
Niurnberge”, 1947 m.) dr. Kelly skelbė, kad kaltinamieji nebuvo
psichiniai ligonys, nors kai kurie egzaminavimo metu rodė asmenybės
sutrikimus. Jis perspėjo, kad naciško stiliaus valdžia būtų
įmanoma ir Amerikoje, nes reikalo turima su ,,sociokultūrine
liga”, o ne su vadų pamišimu ar išprotėjimu. Dr.
Kelly buvo ypač sužavėtas Goering protavimo. Įdomu, kad 1958 m. dr.
Kelly pats nusižudė prarydamas cianido (angliškai
,,cyanide”) nuodų piliulę. Jau būdamas kalėjime tokios pat
mirties anksčiau susilaukė ir Goering.
Minėtiems daktarams leidžiant savo knygas, psichologė dr. Molly
Harrower, garsi Rorschach asmenybės matavimo žinovė, sutelkė
dešimtį tos srities specialistų, norėdama juos supažindinti su
jau turima medžiaga. Tačiau nė vienas iš kviestųjų nesutiko savo
nuomonės pareikšti. Po neseniai pasibaigusio karo ir holokausto
žudynių mažai žmonių norėjo svarstyti galimybę, kad nacių vadovybė
nebuvo patologiška.
Po trisdešimt metų ta pati dr. Harrower, manydama, kad politinis
klimatas jau pasikeitęs, vis tiek norėjo objektyviai peržiūrėti jau
turimus rezultatus. Eksperimentinėje situacijoje ji turimus nacių ir
kitų žmonių rezultatus davė dešimčiai Rorschach žinovų. Buvo
sudarytos keturios turimų rezultatų grupės. Dvejose grupėse buvo tik
nacių rezultatai. Trečioje grupėje buvo iš dvasininkų gauti
rezultatai, o ketvirtąją grupę sudarė iš pacientų gauti
rezultatai. Specialistų teigimu, nacių atsakymuose nebuvo pastebėta nei
panašumų, nei protinio sutrikimo ženklų. Padaryta išvada,
kad nacių vadai nebuvo skirtingi nuo vidutinių amerikiečių.
Tačiau dr. Harrower gauti rezultatai nebuvo visų specialistų priimti.
Skeptikai tuos pačius duomenis kitaip analizavo, kritikavo paties
Rorschach testo pateikimo metodologiją, kalbos skirtumus,
egzaminavusiųjų (laimėtojų) ir nusikaltėlių (pralaimėtojų) vaidmenų
skirtumus.
Rezultatai ir toliau yra peržiūrimi ir svarstomi. Dr. Harrower sudaryta
knyga ,,The Quest for the Nazi Personality” (,,Nacių asmenybės
beieškant”), išleista 1995 m., t. y., 50 metų po
karo pabaigos, parodo, kad nacių asmenybės paieška tebėra
diskutuojama istorija ir psichologija tarp šia tema
besidominčiųjų.