XV PLMK simpoziumą stebėsiu iš tolo

DALIA CIDZIKAITĖ

Turiu prisipažinti, jog kai galvoju apie netrukus liepos 3–5 d. Lietuvoje (Vilniuje ir Kaune) įvyksiantį XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą (PLMKS), aplanko daug, deja, ne vien teigiamų minčių.
Apie būsimą renginį pasirodančias žinias ir naujienas seku vos ne nuo 2011 metų pradžios. Mačiau, jog parengiamieji darbai ir informacijos sklaida vilkinami, programa lipdoma vangiai, ilgą laiką visa, ką galėjai matyti internete sukurtoje svetainėje (www. simpoziumas.lt), buvo kvietimas į simpoziumą. Net ir balandžio paskutinę savaitę apsilankius svetainėje sunku buvo numatyti, ko iš tiesų bus vertas renginys, kas jame dalyvaus. Bet dar sunkiau buvo apsispręsti: važiuoti į jį ar ne.

Gal dėl to, kad simpoziumas atiduotas rengti valstybinėms (taigi nemaža dalimi – biurokratinėms) įstaigoms kaip Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos mokslų akademija, lietuvių, gyvenančių svetur, sudominimas renginiu vyko oficialiais kanalais ir tik tam tikromis, sunkiai suprantamomis progomis. Jei neklystu, nuo šių metų pradžios mūsų redakciją per LR Užsienio reikalų ministeriją pasiekė bene trys informaciniai pranešimairaginimai paskleisti žinią apie simpoziumą išeivijos lietuviams.

Prie simpoziumo parengiamųjų darbų, be Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų, Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos, prisideda ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Iš pastarosios, tiksliau – PLB atstovybės Lietuvoje, susilaukėme viso labo raginimo apie būsimą renginį pakalbinti ką nors iš organizatorių (šiame numeryje skaitykite ,,Draugo” redaktorės Loretos Timukienės pokalbį su XV PLMKS organizacinio komiteto pirmininke Nerija Putinaite).

Tokia rengėjų strategija jau davė vaisių – mano žiniomis, prieš keletą savaičių Švietimo ir mokslo viceministrė, XV PLMKS organizacinio komiteto pirmininkė N. Putinaitė išsakė susirūpinimą, jog į simpoziumą užsiregistravo ypač mažai lietuvių iš užsienio. Birželio 15 dieną oficialiame sąraše puikavosi tik devynios iš JAV užsiregistravusių dalyvių pavardės, trys iš jų – LR garbės konsulai Amerikoje. Todėl norisi paabejoti, ar, esant gana mažam išeivijos lietuvių susidomėjimui simpoziumu, pavyks įgyvendinti pagrindinį PLMKS siekį – ,,sustiprinti pažintis ir užmegzti naudingus ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų ar užsienyje gyvenančių kultūros veikėjų”?

Toje pačioje PLMKS svetainėje skelbiama, jog simpoziume dalyvaus žymiausi tarptautinio lygio Lietuvos mokslininkai. Paskutinį kartą žvilgtelėjusi į jau gerokai papilnėjusią ir, reikia pripažinti, rimčiau atrodančią programą, mačiau ne vieno ,,tarptautinio lygio Lietuvos mokslininko” pavardę. Gaila, jog dauguma jų (tarp jų – ir du iš trijų pagrindiniai pranešėjai: Valdas Adamkus ir Antanas Mockus) ypač dažnai susilaukia lietuviškos žiniasklaidos dėmesio, ne kartą savo mintis jie yra išsakę viešai, todėl vargu ar jie turės ką nors naujo simpoziume pasakyti.

O kaip su žymiais lietuvių kilmės tarptautinio lygio mokslininkais, šiuo metu sėkmingai dirbančiais svetur? Malonu matyti, jog programoje bus ir tokių, nors, mano nuomone, palyginti su ankstesniais simpoziumais, jų tikrai per mažai. Tarp JAV lietuvių, dalyvausiančių simpoziume, yra Europos humanitarinio universiteto Plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius Darius Udrys, Corporate Marketing for Hughes Network Systems viceprezidentas ir Russia/CIS Business generalinis direktorius Arūnas Šlekys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas Algirdas Avižienis, University of Illinois at Chicago profesorius Giedrius Subačius, ,,Worlde Relief” DuPage psichoterapeutė Laima Zavistauskas, Columbia University profesorius Rimas Vaičaitis, Rush universiteto Prevencijos centro direktorė gyd. Rasa Kazlauskaitė ir keletas kitų. Ir vėl – malonu, bet šie žmonės tiek čia, Amerikoje, tiek Lietuvoje yra gerai ar neblogai žinomi. Kur kiti, galbūt ne tokio ,,aukšto lygio” JAV lietuviai akademikai, mokslininkai, tyrėjai?

Beje, simpoziumo internetinėje svetainėje teigiama, jog jame pranešimus skaitys aukščiausi šalies vadovai, ministrai, plačiai žinomi Lietuvos ir išeivijos mokslininkai, kultūros veikėjai. Tiesa, tokių žmonių pavardės įrašytos į programą, bet, pažiūrėjus į numatytų sesijų, posėdžių laiko rėmus, kyla pagrįstų abejonių, kaip tie garbingi kviestiniai svečiai per 15, o neretai – ir mažiau minučių sugebės perskaityti savo pranešimą. Belieka tikėtis, jog tie pranešimai bus ne tik itin lakoniški, bet ir daug pasakantys.

Dar viena naujovė – šiųmetinis simpoziumas bus jungtinis renginys su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu (PLEF). Todėl iš tikrųjų PLMKS truks tik dvi dienas, antroji iš jų bus skirta bendrai sesijai su PLEF. Mokslinėms sesijoms paliktas tik pusdienis, daugelio kitų pranešimai, pritrūkus laiko, bus ,,stendiniai”, t. y. iškabinti kažkur salėje ar vestibiulyje.

Pabaigai – citata iš rengėjų paruošto pranešimo. ,,XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo tema: stiprios ir konkurencingos valstybės kūryba – tai mokslo galimybių ir jaunimo iniciatyvų energija, mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimas, lietuviškosios tapatybės išsaugojimas. Įgyvendindama šiuos tikslus Lietuva jau dabar investuoja beveik 2 mlrd. lt į mokslo ir technologijų plėtrą.” Gaila, jog simpoziumo rengėjai investavo per mažai ne pinigų, bet pastangų, kad, net ir likus trims savaitėms iki renginio pradžios, aš, viską metusi, skrisčiau į Lietuvą.