LR Seimo UR komiteto pirm. B. Juodka (antras iš d.) ir pav. A. Ažubalis (antras iš k.)
,,Strateginių ir Tarptautinių studijų centre Washington. LR ambasados JAV nuotr.

Lietuva didelių diplomatinių ir geopolitinių žaidimų centre

Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur

„Lietuvos Užsienio reikalų ministras sukasi lyg voverė rate”, – apie ministro Lino Linkevičiaus dažnas keliones sakė jo pirmtakas Audronius Ažubalis, kalbėdamas „Strateginių ir Tarptautinių studijų centre” (Centre for Strategic and International Studies – CSIS) Washington.

Mažai Lietuvoje, matyt, būna ir kiti aukšti užsienio politiką kuruojantys valstybės pareigūnai, mat, nuo liepos 1-osios Lietuva pradeda pirmininkauti Europos Tarybai. Washington A. Ažubalis ir Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka šįkart kalbėjo apie 2009 m. Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos tikslus.

Šių metų lapkričio mėnesį Vilniuje vyks ES viršūnių susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti ir šešių glaudesnio bendradarbiavimo su Europa siekiančių buvusių sovietinių respublikų vadovai. Baltarusija, artimiausia Lietuvos kaimynė, galimybių išplėsti santykius su ES turi mažiau nei Armėnija, Gruzija, Moldova ar Azerbaidžanas. Ir, aišku, jog Lietuva yra svarbiausias Europos ir JAV partneris, siekiant pastūmėti Baltarusiją demokratijos link.

Būtent Vilniuje veikia „Tarptautinio respublikonų instituto” (International Republican Institute – IRI), Baltarusijos biuras. IRI ketina į Vilnių perkelti ir savo Rusijos biurą, kaip tai jau padarė Freedom House po to, kai Rusijoje prasidėjo ataka prieš „užsienio agentais” vadinamas nevyriausybines organizacijas. Taigi, Lietuva yra didelių diplomatinių ir geopolitinių žaidimų smaigalyje.

Lietuva – pirmoji iš Baltijos valstybių pirmininkaus ES Tarybai ir lyderystės imasi labai sudėtingu Europai laikotarpiu. Bedarbystės lygis ES muša rekordus, eurozonos šalys bando traukti vieną kitą iš skolų bedugnės. Netikėtai kilę neramumai Turkijoje taip pat gali iš esmės pakeisti Europos planus artimiausiai ateičiai.

Bet susitikime CSIS bene daugiausia buvo kalbėta būtent apie Rytų partnerystės programą ir apie tai, ar pavyks iki lapkričio viršūnių susitikimo Vilniuje parengti ir pasirašyti susitarimą su Ukraina, ir ar tokio dokumento pasirašymas būtų laikomas pagrindiniu Vilniaus susitikimo sėkmės įrodymu.

Artimesnis bendravimas su Ukraina sumažintų Rusijos įtaką 45 mln. valstybėje, tačiau, kita vertus, tai būtų ženklas, jog Ukraina yra demokratinė valstybė, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, galioja įstatymo viršenybė, nėra korupcijos. Akivaizdu, jog Ukrainai iki tokio išsivystymo dar toloka.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka daug kalbėjo apie kompromiso būtinybę, ir atrodo, jog Lietuvos užsienio politikos vedliai užsibrėžę, kad buvusios sovietų respublikos atsidurtų ES įtakos zonoje.

B. Juodka ne kartą minėjo Eurazijos projektą, kuris, matyt, turėtų tapti atsvara Rusijos Prezidento tveriamai (nors kol kas neveiksniai) Eurazijos Sąjungai. Paklaustas, kur tuomet baigiasi Europa, buvęs Užsienio reikalų ministras, dabar Seimo UR komiteto pirmininko pavaduotojas A. Ažubalis atsakė, jog ES durys turėtų būti atviros visoms demokratines vertybes puoselėjančioms valstybėms.

Tačiau aišku, jog ES plėtra sustabdyta neribotam laikui, o partnerystės su ES sutartys anaiptol neužtikrina narystės ES, ir joje nebus tiek narių, kiek dainininkų Eurovizijoje.

Liepos 1-ąją prasidedantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – didžiulė atsakomybė ir išbandymas. Norėtųsi tikėti, kad vidaus politikos nesutarimai nesužlugdys Lietuvos galimybės bent pusmetį vadovauti Europai.