vsa

,,Spalvų orkestro” vadovai Romualdas ir Valerija Brūzgos bei LSKD „Guboja” pirmininkė Viktorija Vitaitė (pirma iš dešinės) su VSA festivalio organizatoriais Richie Lynch (sėdi ratukuose) ir Stephanie Litvak (antra iš dešinės) prie festivalio plakato. LR ambasados Washington, DC archyvo nuotr.

Neįgaliųjų festivalyje – ir lietuviai


 LAIMA APANAVIČIENĖ

Birželio 6–12 dienomis Washington, DC vyko tarptautinis festivalis ,,International VSA Festival. Artslogo and Disability 2010” (VSA) .

Prieš daugiau nei 35 metus šį festivalį pradėjo dabartinė jo ambasadorė Jean Kennedy Smith. Daug metų jame dalyvauja dailininkai, muzikantai, scenos ir literatūros menininkai, turintys negalią. Festivalio metu vyksta parodos, koncertai, literatūriniai vakarai, konferencijos. Šiais metais festivalio renginiai vyko JAV sostinės John F. Kennedy Center for the Performing Arts; AFI Silver Theatre and Cultural Center; Atlas Performing Arts Center; The George Washington University Lisner Auditorium ir daugelyje kitų vietų. Kasmet 7 mln. žmonių 51oje šalyje dalyvauja šio festivalio programose. Ne tik patys neįgalieji, bet ir jų tėvai, šeimos nariai, mokytojai, socialiniai darbuotojai.

Šiemet į festivalį Washington, DC buvo pakviesti ir trys Lietuvos atstovai – Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos (LSKD) „Guboja” pirmininkė Viktorija Vitaitė bei sutrikusio intelekto muzikinio kolektyvo ,,Spalvų orkestras” vadovai Valerija ir Romualdas Brūzgos.

Telefonu kalbinta Washington, DC viešinčią draugijos pirmininkė V. Vitaitė papasakojo, kad draugija „Guboja” buvo įkurta 1992 metais. Draugijos veiklos esmė – neįgaliųjų meninis, estetinis ir darbinis ugdymas, taip pat rūpinimasis neįgaliųjų užimtumu, jų socialiniu įsiliejimu į visuomenę. Daugiausia dėmesio draugija skiria neįgaliems vaikams ir jaunuoliams. Šios draugijos veikla plačiai žinoma Lietuvoje. Daugelyje rajonų yra įsikūrę draugijos padaliniai.

,,Kas pakvietė lietuvius į šį festivalį?” – paklausiau ,,Gubojos” pirmininkės. Pasirodo, kad jau nuo pat įsikūrimo LSKD „Guboja” įsitraukė į tarptautinės VSA (Very Special Arts) organizacijos (jungiančios per 60 pasaulio valstybių) gretas, yra visateisė jos narė. Tad jau seniai ,,Guboja” bendrauja su panašiomis draugijomis visame pasaulyje. Tad nenuostabu, kad lietuviai buvo pakviesti dalyvauti. V. Vitaitė nori ypač nori padėkoti šio festivalio programų koordinatorei Stephanie Litvak, kurios dėka net trys draugijos darbuotojai iš Lietuvos šiais metais galėjo atvykti į Washington, DC.

Kaip teigė pirmininkė, „Guboja” jau savo veiklos pradžioje skatino ir rėmė neįgaliųjų muzikinių kolektyvų kūrimąsi, jų ugdomąją, koncertinę veiklą. Draugijos organizuotas muzikinis neįgaliųjų ,,judėjimas” ypač pagyvėjo 1995aisiais, kai imta taikyti ,,spalvų metodiką”, atkeliavusią iš Olandijos. Jos esmė – sutartinėmis spalvomis žymėtos natos ir jų atitikmenys ant instrumentų. Šis metodas padeda neįgaliesiems lengviau pažinti garsų pasaulį, savarankiškai išgauti melodiją.

,,Su manim VSA festivalyje dalyvauja Vilniaus ‘Spalvų orkestro’ vadovai Romualdas ir Valerija Brūzgos, patys auginantys neįgalų sūnų ir jau daug metų vadovaujantys sutrikusio intelekto muzikiniam kolektyvui ‘Spalvų orkestras’. Vadovai ne tik padeda atsiskleisti kolektyvo narių talentams, bet ir moko per muziką bendrauti, rasti savo vietą gyvenime. Vadovai per tą laiką tapo antraisiais tėvais visam būriui sutrikusio intelekto muzikantų”, – pasakoja ,,Gubojos” pirmininkė apie kartu su ja festivalyje dalyvaujančius R. ir V. Brūzgas.
,,O gal atvyko muzikantai iš Lietuvos, kurie, kaip ir kitų šalių neįgalieji, pasirodys VSA festivalio programoje?” – klausiu pirmininkę. – ,,Deja, dėl lėšų stokos tokios galimybės neturėjome. Kelionė labai brangiai kainuoja. Gerai viską apsvarstę, nutarėme, kad geriau tas lėšas panaudosime mūsų ruošiamoms vasaros stovykloms rengti”, – sakė V. Vitaitė.

Nuo veiklos pradžios LSKD „Guboja” ir jos atstovybės įvairiuose Lietuvos vietose (Dusetose, Sudeikiuose, Skaudvilėje, Palangoje, Druskininkuose ir kt.) kasmet organizuoja vasaros stovyklas, kuriose dalyvauja iki 200 asmenų iš Lietuvos, užsienio (Olandijos, Lenkijos, Latvijos ir kt.). Pirmenybė pailsėti tokiose stovyklose teikiama neįgaliems vaikams ir jaunuoliams. Tai daugiausia meninės krypties kūrybinės stovyklos. Per patrauklią, mėgstamą kūrybinę veiklą skatinama stovyklautojų saviraiška, ugdomas kūrybiškumas, savarankiškumas. Neįgalieji susipažįsta su menais, dalyvauja renginiuose, išvykose, bendrauja ne tik su likimo draugais, bet ir su sveikais bendraamžiais.

LSKD „Guboja” pirmininkė džiaugėsi, kad festivalyje vyko speciali mokytojams, dirbantiems su sutrikusio intelekto jaunimu, skirta programakonferencija. Joje paskaitas skaitė ir savo patyrimu dalijosi tokie šioje srityje žinomi specialistai kaip Ken Robinson, Evelyn Glennie, Kenneth Eklindh ir kiti. ,,Ne paslaptis, kad dirbdami su neįgaliaisiais susiduriame su įvairiausiais klausimais. Susikūrus mūsų draugijai teko nemažai mokytis, gilintis į specialias darbo su neįgaliaisiais metodikas, psichologijos žinių. Teko pasisemti ir užsienio šalių patirties. Visa tai labai pravertė kasdieniame darbe, – pasakojo V. Vitaitė. – Tačiau įvairiausių klausimų kyla kasdien, tad iš tokių konferencijų visada parsivežame ką nors naujo, nežinomo ir bandome pritaikyti savo sąlygomis. Pasidalijimas įvairiausia patirtimi – labai svarbus.”

Draugijos pirmininkė įsitikinusi, kad, kaip ir sveikieji, sutrikusio intelekto žmonės turi gabumų, talentų, tik reikia sudaryti palankias sąlygas jiems atsiskleisti. Kai kuriems tam prireikia ir kelerių metų. Ji teigia, kad ne mažiau svarbu parodyti visuomenei, jog neįgalieji nėra našta, jie gali nuveikti šį tą naudingo.

Paklausta, kas remia draugijos veiklą, V. Vitaitė sakė, kad tokių žmonių yra daug, visus būtų sunku suminėti. Nors telefonu neįmanoma išvardyti visų geradarių pavardžių, tačiau kadangi ji svečiuojasi JAV, už ilgametę pagalbą ,,Gubojai” ypač dėkoja dviem Amerikos lietuvėms – Daliai Bobelienei ir Audrai Misiūnienei. ,,Gautas rėmėjų lėšas leidžiame projektams vykdyti, organizacijos veiklai užtikrinti. Paaukotos lėšos padeda neįgaliems jaustis lygiaverčiais, oriais žmonėmis, sugebančiais kurti, dirbti, tobulėti”, – teigė V. Vitaitė.

Mane domino, ar susilaukia draugija Lietuvos Respublikos Vyriausybės paramos. V. Vitaitė sakė, kad yra optimistė ir nesiskundžia. Ji supranta, kad šiais laikais sunku visiems, ir džiaugiasi, kad penkerius metus jų festivalį „Perliukai” remia Neigaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kultūros rėmimo fondas bei Švietimo ir mokslo ministerija. Sakė, kad organizuojant renginius jiems padeda ir nemažai Lietuvos miestų, kuriuose įsikūrę ,,Gubojos” skyriai, savivaldybių.

Pamenu, sovietiniais laikais neįgaliųjų Lietuvos visuomenėje lyg ir nebuvo: jie gyveno uždarose institucijose, buvo tarsi už socialinio gyvenimo ribų. Apie juos nebuvo nieko žinoma arba jiems buvo suteikiamas aiškiai apibrėžtas ir labai siauras socialinis statusas. Įdomu, ar pasikeitė visuomenės požiūris į neįgaliuosius šiais laikais?

,,Šiandien, kai besivystanti demokratija atvėrė uždarų specialių institucijų duris, kai susikūrė neįgaliųjų teises ginančios organizacijos, neįgaliųjų socialinė padėtis pradėjo kisti. Tačiau reikia neužmiršti, kad tam reikalingos dvi sąlygos – atvira bendruomenė ir paties neįgalaus asmens aktyvumas. Svarbu, kad neįgalieji turėtų visas galimybes patys priimti sprendimus, gyventi kiek labiau įmanoma savarankišką gyvenimą, kuo dažniau dalyvauti svarbiuose visuomenės įvykiuose. Negalią turintis žmogus, būdamas aktyvus, įtrauktas į visuomenės įvykius, įgyja galimybę plėtoti savo orumą, kartu ir savo tapatumą”, – teigė ,,Gubojos” pirmininkė.

Ji džiaugėsi, kad jos vadovaujamoje draugijoje dirba puikūs specialistai, gebantys padėti neįgaliajam ir jo šeimai plėtoti savo veiksmus, rengiantys neįgaliojo įsiliejimą į bendruomenę. ,,Visą laiką mokomės ir patys. Festivalis Washington, DC suteikė mums naujų žinių, profesionalios patirties. Visa tai stengsimės pritaikyti savo darbe”, – galimybe dalyvauti festivalyje patenkinta LSKD pirmininkė.

Pokalbio metu žavėjausi V. Vitaitės optimizmu, jos tikėjimu savo darbo vaisiais. Tikriausiai tokie žmonės ir ,,nuverčia kalnus”. Atsisveikindama palinkėjau jai ir visiems ,,Gubojos” bendradarbiams kuo geriausios kloties jų sunkiame, bet nepaprastai reikalingame darbe.

negal

Akimirka iš respublikinio jaunų neįgaliųjų muzikos atlikėjų konkurso-festivalio „Perliukai 2009–2010”.  www.guboja.lt nuot