Sveikiname Jonus ir Jones!
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Joninės jau čia pat – birželio 24 dieną. Sveikiname visus Jonus
ir Jones! Ta proga norėčiau ilgiau sustoti prie pačių vardinių
tradicijos lietuvių kultūroje. Anot ,,Lietuvių enciklopedijos”,
vardinės – tai žmogaus vardo šventė. Daugelyje
krikščioniškų kraštų žmonės prisimena ir
švenčia vardines. Amerikoje populiariausiomis vardinėmis
turėtume laikyti šv. Patriko dieną kovo 17 d.
Senieji šaltiniai Lietuvoje liudija vardines buvus
,,ponijos” švente. Žmonių pasakojimais, vienos ar kitos
apylinkės dvarininkas tą dieną baudžiauninkams suruošdavo
vardinių vaišes su šokiais, jaučių badynėmis, arklių ir
šunų pjautynėmis ir pan. Iš kai kurių užsilikusių
pamokslų matyti, kad vardinių paprotys išplito ir tarp paprastų
žmonių. Buvo patariama pirma pagarbą atiduoti Dievui (atlikti
išpažintį, vardinių dieną ateiti į bažnyčią), o tik po to
vaišintis.
Kiek plačiau apie vardines rašo Danutė Bindokienė savo
populiarioje knygoje ,,Lietuvių papročiai ir tradicijos
išeivijoje”. Ten rašoma, kad turimomis žiniomis
iš XVI amžiaus lietuviai šventė gimtadienius. Manoma,
kada vardinių šventimas labiau prigijo po krikščionybės
įvedimo. ,,Šventųjų vardais buvo pavadintos bažnyčios, o tose
bažnyčiose iškilmingai švenčiami atlaidai atitinkamą,
šventojo garbei skirtą dieną (pvz., šv. Antano –
birželio 13 d., šv. Kazimiero – kovo 4 d., šv. Jono
– birželio 24, šv. Onos liepos – 26 d. ir t.
t.).” Žmonės, krikštyti tų šventųjų vardais, tą
dieną paminėdavo savo vardadienius. Su laiku imta švęsti ir
retesniais krikščioniškais arba tautiškais vardais
krikštytų žmonių vardines. Tuos vardus buvo lengva rasti beveik
visuose kalendoriuose, o gimtadienius sužinoti buvo daug sunkiau.
Tokie kalendoriai leidžiami ir dabar. ,,Draugas” kasmet
išleidžia meniškai apipavidalintus kalendorius, kuriuose
sužymėtos šventės ir įvairūs vardai. Apskaičiavau, kad
šių metų ,,Draugo” kalendoriuje sutelkta per 1,500 vardų!
Kai kurie įrašyti net kelis kartus. Žodžiu, norintiems ką nors
pasveikinti su vardinėmis neturėtų būti jokių sunkumų.
Kaip minėjau, kai kurie vardai įrašyti keletą kartų. Pavyzdžiui,
Petras paminėtas bent keturis kartus – kovo 28, balandžio 28 ir
29, liepos 30 dienomis. Pasimečiau bandydamas suskaičiuoti dienas,
mininčias Marijos vardą. Tas vardas tikrai populiarus. Manojo vardo
– Romualdo – vardinės visada būdavo vasario 7 d. Ten tebėra
ir dabar, bet tą patį vardą radau įrašytą ir birželio 19 d.
,,Draugo” kalendoriuje tikrai daug įvairių populiarių ir gražių
vardų. Paminėsiu tik keliolika: Raimundas, Algis, Paulius, Nijolė,
Asta, Birutė, Saulė, Raminta, Žibutė, Rūta, Juozapas, Stasys, Gintaras,
Taura, Milda, Aušra, Meilė, Žymantas, Ramutis, Ramojus, Dobilas,
Vytautė, Aras, Kastytis, Audronė ir kt. Yra dar šimtai kitų, ne
mažiau gražių vardų.
Darbo kabinete turiu kasdien nuplėšiamą sieninį kalendorių,
gautą iš Lietuvos. Ten kartas nuo karto pasižiūriu, kieno
vardinės minimos ir stengiuosi tą vardą turinčiam ar turinčiai bent el.
laiškutį parašyti ir pasveikinti. Viena iš jų
atsiliepė, sakydama, kad apie vardines kurį laiką jau buvo
užmiršusi, bet kaip tik šįmet net iš keturių
asmenų gavo pasveikinimus savo vardinių proga. Pagalvojau, kad būtų
gražu vardadienių tradiciją grąžinti į gyvenimą. Žmonės sau gali ir
toliau švęsti gimtadienius ir visokius jubiliejus, bet nelauktas
ir netikėtas pasveikinimas vardinių proga gavėjo tikrai bus įvertintas.
D. Bindokienės knygoje skaitome, kad lietuviams labai būdingas
vardadienio ar gimtadienio šventės paprotys būdavo pakilnojimas
su kėde tris kartus. Tai daroma, kad sukaktuvininkui ateinančiais
metais viskas sektųsi, kad būtų sveikas ir laimingas. Dažnai tokios
šventės pradžia būdavo anksti rytą, kai atsikėlęs
sukaktuvininkas randa vainikais apipintas išlaukines savo namo
ar buto duris. Prieš porą metų teko dalyvauti vienose neseniai
iš Lietuvos atvykusiųjų rengtose Joninėse prie Indianapolis
miesto. Ten visi Jonai ir Jonės buvo apvainikuoti ąžuolo lapų
vainikais, kartu sudainuoti tai progai pritaikyti sveikinimai bei
linkėjimai.
Iš spaudos aprašymų žinau, kad Joninių šventė
išeivijos gyvenime tampa viena iš populiariausių,
sutraukiančių minias dalyvių.
Prieš porą savaičių žiniasklaida paskelbė pernai metų
populiariausius kūdikių vardus Amerikoje. Šią informaciją
surinko ir paskelbė Socialinio draudimo agentūra. Jau dvylikti metai
iš eilės populiariausias berniukų vardas yra Jacob. Po to seka
Ethan, Michael, Jayde ir William. Dažniausias mergaičių vardas yra
Isabella. Po jos eina Sophia, Emma, Olivia ir Ava. Tai paskaitęs
susidomėjau populiariausiais kūdikių vardais Lietuvoje. Internete
sumedžiota informacija rodo, kad gyventojų registracijos tarnybos
duomenimis 2009 m. antrąjį pusmetį populiariausias berniuko ir
mergaitės vardas Lietuvoje buvo Matas ir Emilija. Po jų populiariausi
berniukų vardai buvo Matas, Lukas, Nojus, Kajus, Dominykas, Jokūbas,
Mantas, Dovydas, Rokas ir Ignas. Mano maloniam nustebimui tarp jų daug
biblinių ar Šventojo Rašto vardų. Populiariausi mergaičių
vardai po Emilijos, buvo Gabija, Urtė, Ugnė, Kamilė, Austėja, Gabrielė,
Goda ir Ieva.
Šiuose populiariausių vardų sąrašuose nėra nei Jono, nei
Jonės, bet daug jų atsiras per Joninių šventę. Anot D.
Bindokienės, Joninės – tai daugiau nei vardinės. Tai vidurvasario
šventė, švenčiama nuo seniausių, neatmenamų laikų ne tik
Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos kraštų.
Pagoniška šventė buvo sujungta su
krikščioniška šv. Jono švente. ,,Nors
kalendoriuje yra ir daugiau dienų, pažymėtų šv. Jono vardu, bet
liaudis tvirtindavo, kad visi kiti tik ‘Jonukai’, o
tikrasis Jonas švenčiamas birželio 24 d.” Tad dar kartą
visiems Jonams ir Jonėms ilgiausią metų dieną linkiu ,,Ilgiausių
metų”! Kitų vardadienius teks patiems susirasti ,,Draugo”
kalendoriuje ir, laikui atėjus, tinkamai paminėti.