JAV LB XX Taryboje ,,karaliaus” moterys
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
JAV LB Krašto rinkimų komisijos XX Tarybos rinkimų rezultatų
protokolas jau paskelbtas. Rinkimuose dalyvavo 3,452 balsuotojai,
iš viso kandidatavo 75 asmenys. Išrinkti reikėjo 60
Tarybos narių. Įdomu, kad 60 proc. kandidatų sudarė moterys. Dar
įdomiau, kad tarp išrinktųjų jos sudaro lygiai tokią pat
proporciją – 60 proc. Taigi XX Taryboje ,,karaliaus”
moterys.
Aktyviausiai balsavo Vidurio vakarų apygarda – 939. Antroje
vietoje yra Pietryčių apygarda su 623 balsuotojais, po jos
–Vakarų apygarda su 413 balsuotojų. Mažiausias balsuotojų
skaičius buvo Ohio apygardoje – 152. Florida apygardoje balsavo
155, o Amerikos Kryžkelių apygardoje – 158. Šešiose
apygardose ar jų rinkiminiuose rajonuose laimėjo visi kandidatavę
asmenys. Tai Naujosios Anglijos, Vakarų apygardos I ir II rajonai ir
visi trys Vidurio vakarų apygardos rajonai. Didžiausia kova vyko
Amerikos Kryžkelių apygardoje, kur dėl trijų vietų rungėsi septyni
kandidatai. Ši apygarda yra naujausia iš visų apygardų.
Kaip jau minėjau, daugiausia balsuotojų buvo Vidurio vakarų apygardoje.
Tad nenuostabu, kad šiuose rinkimuose daugiausia balsų gavo
šios apygardos kandidatai. Tarp vyrų daugiausia balsų –
436 – gavo Juozas Polikaitis, dabartinis JAV LB XIX Tarybos
prezidiumo pirmininkas. Tarp moterų – Svajonė Kerelytė (368).
Neturiu duomenų, kaip kandidatai ir išrinktieji pasiskirstė
pagal bangas. Nors tai nėra ypatingai svarbu, bet būtų įdomu. Akį
užmečiau į visų kandidatų pavardes, ieškodamas pažįstamų. Jų
priskaičiavau 23. Daugiausia pažįstamų yra antrabangiai. Iš jų
bent 14 jau peržengę 70 metų amžiaus ribą. Verslo pasaulyje jie jau
būtų užsitarnavę pensiją. Visuomeninėje veikloje, matyt, galioja
kitokios taisyklės ar tradicijos. Švelniai, bet šiek tiek
kritiškai, noriu pastebėti, kad Vidurio vakarų apygardoje
neatsirado nė vienu kandidatu daugiau, negu reikėjo išrinkti.
Bent 7 iš 11 išrinktųjų yra tikrai užsitarnavę
visuomenininko emerito statusą ir turėtų aktyviai ieškoti
pamainos sau, o ją suradus, tuo džiaugtis. Taip būtų skatinamas JAV LB
Tarybos tęstinumas ir atsinaujinimas.
Kritiškai nusiteikusieji man teigia, kad Čikagos apylinkių
veiklą kontroliuoja mano bendramečiai ir į savo gretas jie nenori
įsileisti kitų. Toks aiškinimas būtų labiau įtikinantis, jeigu
būtų buvę dvigubai daugiau kandidatų negu vietų. Nejaugi lengviau į
kitus pirštu badyti, negu, atsiraičius rankoves, prisidėti prie
bendro darbo?
Krašto rinkimų komisija, vadovaujama Janinos Udrienės, įdėjo
daug pastangų, kad rinkimai vyktų kuo sklandžiau. Ji savo darbą gražiai
ir pavyzdingai atliko. Spaudoje iš anksto buvo aprašyti
dauguma kandidatų, buvo skatinama balsuoti internetu ir tradiciniu
būdu. Rinkimų komisijos protokole pastebėta, kad lėtai formavosi
apygardų rinkiminės komisijos. Siūloma ateityje apygardų ir apylinkių
rinkimų komisijas sudaryti iš esamų valdybų narių. Vietinės
rinkimų komisijos nesiskubino su kitais administraciniais darbais,
susijusiais su rinkimais.
Rinkimuose internetu balsavo 391 asmuo, kas sudaro 11 proc. visų
balsavusiųjų. Negalima būtų sakyti, kad toks balsavimas buvo sudėtingas
ir atbaidantis. Internetinis balsavimas buvo labai kruopščiai
paruoštas, buvo lengva sekti nurodymus ir atiduoti savo balsą.
Didžiausią nusivylimą man kelia mažas balsuotojų skaičius. Su
didėjančiu imigrantų skaičiumi tikėtasi gausesnio balsuotojų dalyvavimo
– bent 5,000. Iš tiesų savo balsus atidavė tik 3,452
asmenys. Tai turbūt tie patys žmonės, kurie išlaiko
lietuvišką žiniasklaidą, dalyvauja parapijų, kultūrinėje bei
visuomeninėje veikloje. O kur liko dauguma? Juk prie progos ir su
pasididžiavimu kalbama, kad JAV gyvena apie vieną milijoną lietuvių
kilmės gyventojų. Tai, aišku, gražus mitas ar iliuzija. Spėju,
kad asmenų su atskiestu lietuvišku sentimentu galima būtų
priskaičiuoti iki 100,000. Tai dešimtadalis milijono. Tarp
aktyvesniųjų gal surastume iki 10,000 asmenų, bet tas aktyvumas tikrai
neatsispindėjo ką tik vykusiuose JAV LB XX Tarybos rinkimuose.
Kaip ten bebūtų, vis tiek reikia pripažinti, kad JAV LB Tarybos
rinkimuose dalyvauja daugiau tautiečių nei bet kokiuose kituose
lietuviškų organizacijų rinkimuose. Taigi tenka sau ir kai
kuriems kitiems priminti mano kaimo išmintį – nespjauti į
šulinį, iš kurio vėliau gersime.