maz

Lietuvos kultūros paveldas skaitmeninėje erdvėje

Prieš dvi savaites ,,Draugo” leidėjas Lietuvių katalikų spaudos draugija, atstovaujama ,,Draugo” direktorių tarybos, su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka pasirašė sutartį dėl dienraščio archyvo skaitmeninimo. Lietuvoje Europos Sąjungos lėšomis vykdomas projektas siekia ,,Draugą” padaryti Lietuvos bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų banko dalimi, kurio virtualiomis paslaugomis jau dabar naudojasi Lietuvos ir užsienio vartotojai per bendrą tinklalapį www.epaveldas.lt.


REGINA VARNIENĖ-JANSSEN
JOLANTA BUDRIENĖ
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

Mūsų šalis pagrįstai gali didžiuotis gausiu ir savitu kultūros paveldu, liudijančiu sudėtingą jos istoriją, unikalius visuomenės ir kultūros reiškinius. Atminties institucijose – bibliotekose, muziejuose, archyvuose saugomi tradiciniai šio paveldo ženklai, tarp kurių svarbią vietą užima rankraščiai ir publikuoti dokumentai. Jų išsaugojimas yra neginčijama šių institucijų misija, kurią apibrėžia ir oficialūs Lietuvos Respublikos dokumentai. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, nustatančioje mūsų šalies ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos bei kitų sričių politikos gaires iki 2015 m., patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. nutarimu Nr. IX1187, pabrėžiama, kad Lietuvos kultūros ilgalaikės strategijos tikslas – išsaugoti, aktualinti paveldėtas ir bendrąsias Europos kultūros vertybes jungiantį Lietuvos kultūros tapatumą ir užtikrinti jo tęstinumą bei sklaidą šiuolaikiniame Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio kultūrų kontekste. Vėliau priimtuose dokumentuose – Lietuvos kultūros politikos nuostatose, Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje apibrėžtas Lietuvos paveldo ilgalaikis išsaugojimas, aktualinimas ir prieiga pasitelkiant informacines technologijas.
 
Vis dėlto iki 2005 m. ši problema mūsų šalyje nebuvo sprendžiama nacionaliniu mastu koordinuojant atminties institucijų veiklą. Tik 2005 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žinovams parengus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus kilnojamųjų kultūros vertybių skaitmeninimo ir sklaidos koncepciją, drauge su Lietuvos dailės muziejumi ir Lietuvos archyvų departamentu pradėtas vykdyti bendras šios srities projektas. Tai buvo ne tik pirmasis tokio masto ir pobūdžio projektas Lietuvoje, bet ir vienas pirmųjų ES, gavęs apie 13,3 mln. Lt finansinę paramą kultūros paveldo skaitmeninimui ir sklaidai iš ES struktūrinių fondų.

Šio projekto rezultatas – sukurtas bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų bankas, kurio virtualiomis paslaugomis jau dabar gali naudotis Lietuvos ir užsienio vartotojai per bendrą tinklalapį www.epaveldas.lt. Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka šio projekto metu į skaitmeninį formatą perkėlė savo fonduose saugomą senųjų lietuviškų knygų rinkinį (1547–1863), spaudos draudimo laikotarpio dokumentus (1864–1904), XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškas knygas, XVI–XVIII a. Lietuvos lenkiškas knygas, lietuvišką periodinę spaudą iki 1940 m., 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kitus oficialius dokumentus, rankraščius ir archyvinius dokumentus, atspindinčius Lietuvos socialinių sluoksnių ar bendruomenių tapatumą: pergamentus, Lietuvos evangelikų reformatų sinodo fondą (1413–1938 m. rankraštiniai dokumentų originalai, rankraštiniai nuorašai kanceliarine slavų, lenkų, lotynų, vokiečių, rusų kalbomis) ir kt.
(...)
 
Lietuvių išeivijos spauda – Lietuvos kultūros paveldo dalis

Naujajame skaitmeninimo projekto etape vienu iš svarbiausių uždavinių Nacionalinėje bibliotekoje laikytini lietuvių išeivijos spaudos skaitmeninimo darbai. Atverti visuomenei šį ypatingai lietuvių kultūros paveldui svarbų spaudos masyvą skatina keletas priežasčių. Pirmiausia pažymėtinas neatslūgstantis domėjimasis ilgus dešimtmečius dėl politinių motyvų nuo visuomenės slėpta informacija apie užsienio lietuvių gyvenimą ir įvairiapusę veiklą. Siekiant užpildyti susidariusią istorijos spragą, iki šiol aktyviai nagrinėjamos ir visuomenei pristatomos lietuvių išeivijos tematikai skirtos publikacijos, rengiamos monografijos, publikuojami mokslo darbai. Lietuvos universitetuose užsienio lietuvių veiklos bruožai vienu ar kitu aspektu apibendrintai nagrinėjami studentų bakalauro, magistro darbuose.

Kaip tik dėl to susiduriama su kita problema – nors Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir yra sukaupusi patį pilniausią lietuvių išeivijos spaudos rinkinį, juo pasinaudoti tolimesnėse šalies vietovėse, užsienyje gyvenantiems skaitytojams yra be galo sudėtinga, o kitos šalies bibliotekos toli gražu negali pasigirti išsamiais išeivijos spaudos fondais. Dažnoje rajono bibliotekoje pavienių dovanotojų dėka sukomplektuoti rinkiniai yra gana fragmentiški, nesudarantys sąlygų išsamiai jais naudotis. Kita vertus, kitose šalies bibliotekose saugoma leidinių, kurių iki šiol nepavyko sukomplektuoti Nacionalinės bibliotekos fonduose. Tai skaitytojams sukelia daug nepatogumų, o kartais sudaro ir neįveikiamas kliūtis pasiekti vieno ar kito leidinio numerius.

Dar vienas, labai svarbus veiksnys yra spaudinių, ypač periodinių kokybė. Saugoti privačiose namų bibliotekose, kartais spaudiniams ne visiškai pritaikytomis sąlygomis, jie bibliotekas pasiekė pakankamai prastos kokybės. Todėl nors ir turėdamos savo rinkiniuose unikalius pokario Vokietijos DP lietuvių stovyklų leidinius, po tolimiausias pasaulio šalis išsibarsčiusių lietuvių bendruomenių spaudinius, įvairių visuomeninių, politinių, profesinių organizacijų spaudos komplektus, bibliotekos susiduria su panaudojimo ir išsaugojimo problema. Norint užtikrinti ilgalaikę autentiškų egzempliorių apsaugą, reikėtų riboti naudojimosi jais galimybes arba suteikti skaitytojams progą naudotis spaudinių kopijomis.

Skaitmeninimo procesas – yra geriausias visų išvardintų problemų sprendimo būdas, padėsiantis įveikti ir geografinę atskirtį, ir palengvinsiantis naudojimosi lietuvių išeivijos spauda galimybes, o taip pat užtikrinsiantis šio unikalaus spaudos archyvo autentiškų pavyzdžių išsaugojimą.

Išspausdinto lietuvių išeivijos spaudos paveldo skaitmeninimas bei skaitmeninio jo turinio išsaugojimas atminties institucijose kartu yra tarsi skolos grąžinimas išeivijos lietuviams už jų pastangas sukauptą savąjį spausdintą žodį perduoti prieš du dešimtmečius nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos skaitytojui. Akivaizdu, kad šiandien Lietuvos institucijos, suvokiančios neabejotinai didelę šio spaudos fondo vertę, pajėgios atsilyginti tiems XX amžiaus pabaigos knygnešiams, kurių dėka į Lietuvą buvo siunčiamos privačiose bibliotekose saugoti spaudos rinkiniai. Skaitmenintas jų turinio atvėrimas Lietuvos ir pasaulio skaitytojams yra naujas ir labai svarbus žingsnis lietuvių išeivijos paveldo pažinime.

Įgyvendindama skaitmeninimo projektą, Nacionalinė biblioteka tikisi supratimo ir geranoriško bendradarbiavimo su gausaus skaičiaus leidyklų, organizacijų, kolektyvų atstovais. Gražiu pavyzdžiu ir simboline šių darbų pradžia tapo ,,Pasaulio lietuvio” leidėjo – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės leidimas perkelti į skaitmeninį formatą visus 1963–2010 m. išleistus žurnalo numerius. Autorinę sutartį dėl šių darbų įteisinimo 2010 m. kovo mėn. 25 d. pasirašė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis ir projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra” vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja, Bibliografijos ir knygotyros centro direktorė, Regina VarnienėJanssen. Šiandien galima pasidžiaugti ir sutartimis, pasirašytomis su ,,Vokietijos LB valdybos informacijų” bei ,,LKI Jahrestagung = Suvažiavimo darbai” rengėjais, tolimosios Australijos Tasmanijos universiteto Lietuviškų studijų sambūrio leidėjais dėl žurnalo ,,Lithuanian papers” bei biuletenio ,,Baltic News” skaitmeninimo darbų. Projekto vykdytojai viliasi, kad abipusio bendradarbiavimo dėka 2010–2012 m. laikotarpiu į skaitmeninį formatą pavyks perkelti pilniausią lietuvių išeivijos spaudos fondo rinkinį ir įvykdyti savo užsibrėžtus uždavinius dėl ilgalaikio lietuvių kultūros paveldo išsaugojimo ir atvėrimo vartotojams.

Sutrumpinta

keturios

Nuotraukoje iš kairės: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis, projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra” vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja, Bibliografijos ir knygotyros centro direktorė, Regina VarnienėJanssen, PLB atstovybės Lietuvoje darbuotoja Virginija Grybaitė po sutarties dėl ,,Pasaulio lietuvio” skaitmeninimo pasirašymo.
Gintauto Sederevičiaus nuotr.