Deguto šaukštas

Vitalija Dunčienė


Vasaros metas. Daugelis išeivių lankys savo, savo tėvų ar senelių žemę. Neužmirskite, kad jūs atstovausite Lietuvoje ne tik save, savo šeimą, bet tuo pačiu ir visus išeivius iš Lietuvos. Su jumis pabendravę Lietuvos žmonės, susidarys bendrą nuomonę apie išeivijos lietuvius. Lietuvių liaudies patarlė sako, kad „deguto šaukštas sugadina statinę medaus”. Netapkime deguto šaukštu, kuris apjuodintų Lietuvos ir išeivijos lietuvių tarpusavio santykius. 

Amerikos lietuvis Andrew Mikšys, prieš keletą metų nuvykęs į Lietuvos kaimo šokius, padarė daug nuotraukų. Jose matosi apgriuvę namai, kurių stogai primena karvės nugaros išlinkimą, apleistos, neaiškia spalva nudažytos salės, iš jų žvelgia apgirtusių žmonių akys, šoka vienos liūdnos panelės… Manau, kad panašių scenų fotografas nesunkiai būtų suradęs ir Seattle benamių, narkomanų, prostitučių susibūrimo vietose.  Deja, A. Mikšys savo svajonių įgyvendinimui pasirinko Lietuvą. Egzotiškiau!!! Lietuvaičiai, be jokio jų sutikimo, buvo fotografuojami, jų nuotraukos atsidūrė fotoalbume, kuris rugsėjo mėnesį bus pradėtas platinti pasaulyje.  Bet autorius savo fotoalbumo reklamą jau pradėjo (http://www.dailymail .co.uk/news/article-2342447/Bleak-village-discos-Lithuania-new-generation-meet-forget-worries-amid-crumbling-buildings-Soviet-past.html).

Sakoma, kad nuotraukos pasako daugiau, nei žodžiai, bet autorius jų reklamai naudoja  užuominas, kad jo nuotraukos turėtų priminti žiūrovams lietuvių pagonių ištvirkimą, švenčiant Jonines, kai jie pliki laksto po mišką, šokinėja per laužą ir santykiauja krūmuose. Visada žmogaus vaizduotė papildo matomą realybę, bet A. Mikšys tikisi savo nuotraukas „apvilkti” seksualine egzotika: naktis, laužas, „šnapsas”, apkvaišusių ir nuogų žmonių orgijos. Minimos reklamos pabaigoje dar įdedama filmuota medžiaga, kurioje geria ir rėkauja rusakalbis jaunimas. Taip ir gimsta „tipiško” lietuvio stereotipas pasaulyje: ištvirkę, girtuokliai, nevalyvi, negerbiantys savo kalbos. Tokio Lietuvos piliečio įvaizdžio platinimas piktina Lietuvos žmones. Jie pergyvena, kad tokių straipsnių pasekoje dar labiau sumažės lietuvių savivertė, sumažės investicijų Lietuvoje, sumažės turistų, padidės lytinių nusikaltimų skaičius. 
(http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/lietuvos-britas-skandalingose-nuotraukose-izvelge-samokslo-zenklu.htm).

Įsivaizduoju, kad fotografijų autorius, girdėdamas lietuvių pasipiktinimą, džiaugiasi, nes toks erzelys – geriausia būsimo fotoalbumo reklama. Jau žinome, kad talento stokojantys  menininkai dažnai dėmesį į save bando atkreipti įvairiais skandalais.

O gal aš klystu? Gal Andrew Mikšys savo nuotraukas panaudos tam, kad, surinkęs iš susirūpinusių svetimtaučių daug lėšų, pakeistų fotografuotų kaimiečių buitį:  atnaujintų sales, parūpintų geros muzikinės technikos, įvestų modernišką apšvietimą – pasirūpintų kaimo jaunimo užimtumu? O gal jis nori atkreipti Lietuvos valdžios dėmesį į nepavydėtiną Lietuvos kaimo jaunimo padėtį? Jeigu atsakymai į šiuos klausimus yra neigiami, tai tada kyla abejonės, ar A. Mikšio darbai ir kalbos, išnaudojant nedėkingą kito žmogaus gyvenimo padėtį savo turtų kaupimui, yra garbingi.

Birželio 21–24 d. laikotarpiu Lietuvoje kasmet švenčiamos Joninės (Šv. Jono diena). Žmonės tą dieną sveikina Jonus/Janinas ir prisimena savo tėvų ir senelių senovines tradicijas:  renka vaistažoles, vakare degina laužus, pasilinksmina – šoka, dainuoja, plukdo vainikus. Teko dalyvauti keliose Joninių šventėse ir nė vienoje nemačiau A. Mikšio pasakojamų vaizdų.  Neabejoju, kad šventėse dalyvauja įvairiausi žmonės (pagonys ir tikintys, girtuokliai ir blaivininkai) ir jie visi skirtingai švenčia tą pačią šventę. Ir kiekvienas stebėtojas (fotografas) pastebi ir suranda tai, ko tą  akimirką ieško. Juk yra Lietuvoje daug negirtuokliaujančio, neištvirkusio jaunimo, kuris dirba, studijuoja, keliauja, laisvalaikiu šoka įvairiuose kolektyvuose, užsiima labdaringa veikla. Gaila, kad toks jaunimas nesurado vietos nei A. Mikšio fotoalbume, nei reklamoje.

Visi išeiviai turi daug progų būti garbingais savo gimtinės ambasadoriais. Joninės sudaro gerą progą garsinti Lietuvos vardą. Pvz., mano vyras per Jonines nešasi į darbą didžiausią lėkštę lietuviškų kepinių.  Kviečia bendradarbius paragauti lietuviškų saldumynų ir kvietime papasakoja apie Lietuvą, Jonines (šv. Jono gyvenimą/mokymą/mirtį) ir iš tolimos senovės išlikusius papročius.   Taip svetimtaučiai sužino daug informacijos apie lietuvių tikėjimą ir lietuviškas tradicijas.

Mes dažnai primename savo vaikams, kad, jie, atsidūrę svetimtaučių būryje, taps ne tik savo, savo šeimos, išeivijos, bet ir visos lietuvių tautos atstovais ir formuos savo draugų ir mokytojų vaizduotėje tipiško lietuvio įvaizdį.  

Parduotuvėje teko išsikalbėti su keliomis amerikietėmis. Pradėjome kalbėti apie lietuvius. Viena pašnekovė prisiminė, kad lietuviai dengė jos namo stogą. Aš atsargiai pasidomėjau ar ji liko patenkinta jų darbu.  Ji atsakė: „Jie buvo nuostabūs žmonės ir puikiai atliko darbą”. Ir aš tą dieną didžiavausi, būdama tokios darbščios, sažiningos, garbingos tautos dalis. Ačiū, vyrai, kad savo darbais garsinate lietuvių ir Lietuvos gerą vardą. 

Atėjo vasara. Keliausime, susitiksime daug naujų žmonių… Būkime gerais savo tautiečių atstovais.  Ieškokime gėrio žmonėse, aplinkoje, tarpusavio santykiuose ir jį tikrai surasime. O suradę gėrį, galėsime pasidalinti su kitais, kad jo pasaulyje būtų daugiau. Juk medaus statinę, sujuodinus tik deguto šaukštu, nebeliks švaraus medaus.