Medicinos studentai stažuojasi Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Nuotraukoje studentai – Raimundas Kazlauskas iš Čikagos ir Karolina Kličiūtė iš Ottawa, Kanados.

,,Labiau ir labiau save ateityje matau kaip daktarą”
Antroji Lietuvių išeivijos studentų stažuotės savaitė

DOVILAS BUKAUSKAS

Tik viena savaitė praėjo nuo paskutinio straipsnio, tačiau ji Lietuvių išeivijos studentų stažuotės dalyviams buvo smagi ir įspūdinga. Niūrus ir šlapias Vilniaus oras studentų veiklos nenustelbė.

Šią savaitę prie jau besistažuojančių studentų prisijungė du nauji dalyviai – Aistis Juška iš JAV ir Livija Jonaitytė iš Kanados. Aistis, tik atskridęs, jau pirmą dieną pasinėrė į darbą, o Livijai teko vieną dieną palaukti. Aistis studijuoja buhalteriją, o Livija – renginių ruošimą ir planavimą.

Aistis nuo pirmos dienos patyrė nemažai įspūdžių. Teko prisitaikyti prie Lietuvoje SIM kortelėmis pagrįstos nešiojamųjų telefonų sistemos. Susitvarkęs telefoną, Vilniaus antikvariato centre pradėjo darbą, kuriuo jis labai patenkintas. „Kadangi iki trečios dienos neturėjau kompiuterio, skaičiau buhalterijos ir mokesčių vadovėlius lietuvių kalba. Juos skaitydamas, pradėjau suprasti, kaip sukurti tarptautiniai buhalterijos ir mokesčių standartai. Išmokau savo sričiai skirtų naujų žodžių.”

Kitiems studentams irgi kaupiasi įspūdžiai ir profesinė patirtis. Medicinos studentai, dirbantys Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kasdien stebi operacijas.

Karolina Kličiūtė, kanadietė medicinos studentė, gyrėsi, kad galėjo ne tik stebėti operacijas, bet ir padiskutuoti su daktaru apie Lietuvos medicinos sistemą. „Kadangi mokinuos ‘Minor in Social Science of Health’, mes dažnai kalbame, kaip reikia plėsti profilaktinę priežiūrą. Dr. Julius man pasakojo, kad Santariškių ligoninėje yra prevencinės kardiologijos skyrius. Jis mano, kad buvo kvailystė leisti pinigus tam, kad sveiki pacientai ateitų sužinoti, jog jie sveiki. Dabar Kanadoje bandoma sukurti kuo įmanoma daugiau tokių profilaktinių programų. Iš anksto sustabdyti problemas yra tikrai pigiau, negu bandyti jas visas išgydyti.”

Algiui Kasniūnui, JAV medicinos studentui, paliko įspūdį ir ligoninės dvasia, ir pačios operacijos. „Matome daug pacientų, ir senų, ir jaunų, ir tikrai yra nuostabu matyti, kaip liga bei nelaimės gali žmogų paveikti. Nors kartais gal sunku matyti žmones skausmuose, bet malonu žinoti, kad daktarai gali kaip nors jiems padėti. Operacijų esame matę jau visokių – navikų, kurie apima žmogaus kūną, bei sulaužytų kaulų ir perplėštų sausgyslių gydymo.”

Raimundas Kazlauskas, JAV medicinos studentas, stebėjosi, kaip daktarai stengėsi stažuotojams padėti ir išaiškinti. „Daktarai mus priima ir bet kada, kai gali, sustoja paaiškinti, kokia vyksta operacija, kokia ten kūno dalis, kaip instrumentas veikia ir t. t.” Raimundui taip pat buvo įdomu stebėti, kaip daktarai, neturintys naujausių medicininių technologijų, vis vien gydo ligonius. „Man nuostabu, kaip daktarai dažnai turi svarstyti ir diskutuoti, kad sugalvotų, kaip ligonį gydyti. Kasdien labiau ir labiau save ateityje matau kaip daktarą.”

Taurui Stočkui teko proga išvažiuoti iš Vilniaus ir kartu su kitais Lietuvos inžinieriais stebėti nusidėvėjusio tilto taisymą. „Antradienį reikėjo anksti keltis ir eit į darbą. Mes tą dieną važiavom dvi valandas į Saločius, 20 km į šiaurę nuo Panevėžio. Tas (Dariaus ir Girėno) tiltas išsilaikė per Antrąjį pasaulinį karą, bet buvo apgadintas. Buvo galima matyti dalis, kurios buvo apšaudytos ar išsprogdintos. Buvo labai įdomu stebėti, kaip tiltas yra taisomas, ir matyti, kaip statybos vyksta Lietuvoje.”

Psichologijos studentui Arui Naručiui padidėjo darbo krūvis vaikų namuose, bet daugėja ir darbo patirties. Mokyklai pasibaigus, į vaikų namus atvyko naujų narių. „Vaikai dabar labai nori eiti į lauką, tad mes jiems planuojame įvairius žaidimus ir veiklą. Visą savaitę rodę gerą elgesį vaikai buvo leidžiami žaisti kėgliais, ir dauguma jų labai laukė tos progos. Keletas vaikų išvažiavo šią savaitę, bet kartu ir naujų atsirado. Mes stengiamės juos įtraukti į veiklą ir padėti jiems bendrauti su kitais vaikais.”

Nepaisant to, kad Gintarei Radvilaitei darbas ne taip sklandžiai sekėsi, ji vis tiek jaučiasi praturtinta patirtimi. Gintarė paliko savo darbą vaiko teisės apsaugos įstaigoje, bet buvo iškart įdarbinta dirbti našlaityne kartu su bendrastažuotoja Aista Kazlauskaite. „Šiandien vienas iš mano mėgstamų berniukų buvo įsūnytas. Jis buvo antras tos pačios motinos iš šio našlaityno įsūnytas vaikas, tad buvo malonu matyti, kad jis pateko į mylimą, užjaučiančią šeimą. Mes su Aista taip pat turėjome progą stebėti fizinę terapiją. Vienam berniukui, Dariui, gydė cerebrinį paralyžių, o dar vienerių metų nesulaukusiai mergytei Adelei gydė širdį po operacijos.”

Net lietaus metu stažuotės dalyviams smagu ir įdomu dalyvauti stažuotėse. Kai savo darbovietėse neužsiėmę, studentai asmeniškai patiria, koks kasdieninis gyvenimas Lietuvos sostinėje. Kai kurie studentai kasdien eina į prekybos centrus „Maxima” arba „Ikiukas” nusipirkti maisto. Kiti kasdien autobusais arba troleibusais važinėja į darbą kartu su vietiniais lietuviais.

Inžinerijos studentas Tauras Stočkus iš Los Angeles stažuojasi tiltų inžinerijos įmonėje Vilniuje. Nuotraukoje: Tauras Stočkus prie tilto, kurį jis padeda remontuoti Saločiuose.