R. Viskantos pasaulinis pripažinimas ir sukaktis

ANTANAS DUNDZILA

Šį pavasarį nuskambėjo Daivos Markelytės „White Field, Black Sheep” ir Rūtos Šepetytės „Between Shades of Gray” knygų pasirodymas. Tai – neeilinė naujiena, nes lietuvės prasiskverbė į amerikiečių leidyklų bei skaitytojų akiratį.

romvisDabar dalinamės kita, tikrai išskirtine žinia apie lietuvį pasaulinėje mokslo arenoje. Liepos 18–22 d. Istambule, Turkijoje, vyksiančioje tarptautinėje šilumos ir masės mainų konferencijoje dalyvaus ir bus ypatingai pagerbtas mūsų Romualdas Viskanta. Jis, paskelbtas tos konferencijos garbės pirmininku, skaitys vieną iš pagrindinių paskaitų (keynote address). Ypač svarbu ir miela, kad šioje profesinėje konferencijoje bus surengta speciali sesija, skirta paminėti R. Viskantos 80 metų amžiaus sukaktį. Tarptautiniuose forumuose kito, tolygaus šiam atžymėjimui, kurį gautų lietuvis, iki šiol nebuvo. Sveikiname sukaktuvininką tokio profesinio pripažinimo ir gimtadienio proga!

Prieš leidžiantis į duomenis apie R. Viskantą bei jo mokslinius laimėjimus, dar keletas žodžių apie konferenciją. Šią jau septintąją iš eilės organizuoja Tarptautinis pritaikomosios termodinamikos centras (ICAT) drauge su keliais universitetais bei Amerikos mechanikos inžinierių sąjunga (ASME). Viskanta joje skaitys pirmąją iš kelių pagrindinių konferencijos paskaitų; ji bus apžvalginio pobūdžio „Svarstymai apie šiluminių mokslų modeliavimo poreikius XXI šimtmetyje”. O su keturiais kitais autoriais (įdomu, nes tai tikrai tarptautinis kolektyvas – Baillis, Dombrovsky, Randrianalisoa ir Coquard) jis dalyvaus pranešime apie drauge atliktą mokslinį darbą.

R. Viskanta pasaulinį pripažinimą užsidirbo savo talentu ir, nėra abejonių, temperamentu. Jo profesinius pasiekimus išskaičiuojantys šaltiniai dažnai pabrėžia R. Viskantos produktyvumą ir atliktų darbų kokybę. Pripažįstamas jo įnašas šilumos mainų mokslo pritaikyme, pagrindinių dėsnių tobulinime bei gairių tolimesniems tyrinėjimams formulavime. Vienas arba su bendraautoriais yra paskelbęs šimtus mokslinių darbų. Su kitais yra parašęs kelias knygas, o 2005 metais pasirodė jo vieno kapitalinis 450 puslapių veikalas apie spinduliavimą degimo sistemose. ISI organizacijos duomenimis, iš maždaug priskaičiuojamų penkių milijonų mokslininkų pasaulyje R. Viskanta yra tarp 500 dažniausiai cituojamų autorių mokslinėje spaudoje.

Jis – Honoris Causa garbės daktaro vardą pelnęs mokslininkas: Technischen Univertsität Miunchene (1994) ir – po 45 metų darbo – Purdue University (2007). Akademinėje aplinkoje R. Viskanta tiesiogiai dalyvavo ruošiant beveik 70 doktorinių disertacijų, vadovavo 50-čiai magistro laipsnio studentų, vadovavo 35-iems podoktorinių studijų mokslininkams bei vizituojantiems tyrinėtojams. US National Academy of Engineering narys (1987), užsienio akademijų narys Lietuvoje ir Rusijoje, daugybės techninių komisijų bei patarinėjimų dalyvis ar pirmininkas JAV ir kituose kraštuose. Gavęs daugybę profesinių pažymėjimų.

Dabar atsukime laikrodį, tiksliau – kalendorių, į praėjusį šimtmetį. Gimęs Marijampolėje, vidurinį mokslą ėjęs DP stovyklose, studijavęs vakarais Čikagoje. Mechaninės inžinerijos bakalaurą su atžymėjimu University of Illinois bronzos lentoje R. Viskanta gavo 1955 metais. Po to Purdue University baigė inžinerijos magistro programą, o su JAV Atominės energijos komisijos stipendija – 1960 m. apsigynė inžinerijos mokslų daktaro laipsnį. Asocijuoto profesoriaus titulu 1962 metais pradėjo dirbti Purdue University, kuriame 1966 metais, būdamas 35 metų amžiaus, tapo pilnu profesoriumi. 1986 metais PU jam suteikė W. F. M. Goss vardinį pasižymėjusio profesoriaus vardą. Tai tas pats prof. Goss, kuris vadovavo R. Viskantos doktorantūros studijoms ir jau 1960 metais teigė, kad šilumos mainų srityje R. Viskantos pavardė bus žinoma.

Savo moksliniais darbais R. Viskanta daug prisidėjo prie Purdue University pirmavimo tarp JAV inžinerijos aukštųjų mokyklų. Jo darbo dėka universitete tyrinėjimus rėmė JAV valdžia bei JAV įmonės, taip puoselėję krašto gerovę, ugdę ateinančią mokslininkų kartą. „Mane ypač traukė darbas su jaunais žmonėmis, galimybė stebėti jų pažangą” – yra teigęs dėstytojas ir mokslininkas R. Viskanta.

 „Birutei, su meile. This volume is dedicated to my wife Birute B., the woman in my life, for her love, patience, continuous source of support, and for creating a family environment that was conductive for me to do my work”, – lietuviškai ir angliškai R. Viskanta dedikavo savo 2005 m. knygą. Čia atsiskleidžia šeimyninė, tris vaikus auginusi jo pusė, apie kurią, kalbant apie profesinius laimėjimus bei pripažinimus, paprastai neužsimena. (Ar ne keista, kad Honoris Causa nėra skiriami diplomų užsitarnavusiems tėvams ar antrosioms pusėms?)

Šalia šeimos būtina paminėti ir visuomenę, pradedant studijų metais, kai R. Viskanta pirmininkavo akademikų skautų Korp! VYTIS, redagavo skautų skyrių „Drauge”, dešimtmečius dalyvavo jau milijoną dolerių mūsų studentijai sutelkusio Vydūno fondo vadovybėje ar savais ištekliais rėmė, pvz., University of Illinois mechaninės inžinerijos programas bei veiklą išeivijoje ir Lietuvoje. Profesiniais pasiekimais R. Viskanta pralenkė mūsų visuomenėje jį ugdžiusią skautų organizaciją ir, panašiai kaip savo laiku Bronius Kviklys lietuvių raštijoje, tapo visuomenės dovana pasaulinio lygio mokslui.

Garsas apie jį labai asmeniškai ir netikėtai nuskambėjo šių metų pradžioje. Rinkomės priešpiečiams aeronautikos bei astronautikos konferencijoje, kuri pritraukė per tūkstantį technologų iš įvairių kraštų. Didžiulėje plenumo salėje pasitaikė atsisėsti tarp oriento kilmės kaimynų. Pasisveikinome ir tradiciškai apsikeitėme trafaretiniais sakinukais. Vienas iš kaimynų paminėjo, kad profesoriauja, dėsto šilumos mainus Hong Konge. Tuoj pat užklausiau: „Ar esate girdėjęs Viskantos pavardę?” „Viskanta buvo mano doktorinės tezės vadovas, ateinantį mėnesį jį matysiu Hong Konge, kai jis atvyks konsultuoti!” – atsakė šis. Mudu abu nušvitome, pakilo mano nuotaika, o su ja pagerėjo ir priešpiečių viščiuko skonis.


visk

Vartojant paplitusį posakį apie generolų gausą vienoje JAV Karo akademijos klasėje, „ant kurios krito žvaigždės”, panašiai galima teigti ir apie University of Illinois, Urbana, IL 1954–1955 m. studijavusių lietuvių grupę. Daugiau nei keli jų sužibėjo žvaigždėmis savo profesijose bei mūsų visuomeninėje veikloje. R. Viskanta – antroje eilėje antras iš kairės. A. Dundzilos archyvinės nuotr.

Antanas Dundzila – baigęs inžineriją, darbavosi informatikos srityje. Dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, reiškėsi publicistikoje, skautuose.