R. Viskantos pasaulinis pripažinimas ir sukaktis
ANTANAS DUNDZILA
Šį pavasarį nuskambėjo Daivos Markelytės „White Field,
Black Sheep” ir Rūtos Šepetytės „Between Shades of
Gray” knygų pasirodymas. Tai – neeilinė naujiena, nes
lietuvės prasiskverbė į amerikiečių leidyklų bei skaitytojų akiratį.
Dabar
dalinamės kita, tikrai išskirtine žinia apie lietuvį pasaulinėje
mokslo arenoje. Liepos 18–22 d. Istambule, Turkijoje,
vyksiančioje tarptautinėje šilumos ir masės mainų konferencijoje
dalyvaus ir bus ypatingai pagerbtas mūsų Romualdas Viskanta.
Jis, paskelbtas tos konferencijos garbės pirmininku, skaitys vieną
iš pagrindinių paskaitų (keynote address). Ypač svarbu ir miela,
kad šioje profesinėje konferencijoje bus surengta speciali
sesija, skirta paminėti R. Viskantos 80 metų amžiaus sukaktį.
Tarptautiniuose forumuose kito, tolygaus šiam atžymėjimui, kurį
gautų lietuvis, iki šiol nebuvo. Sveikiname sukaktuvininką tokio
profesinio pripažinimo ir gimtadienio proga!
Prieš leidžiantis į duomenis apie R. Viskantą bei jo mokslinius
laimėjimus, dar keletas žodžių apie konferenciją. Šią jau
septintąją iš eilės organizuoja Tarptautinis pritaikomosios
termodinamikos centras (ICAT) drauge su keliais universitetais bei
Amerikos mechanikos inžinierių sąjunga (ASME). Viskanta joje skaitys
pirmąją iš kelių pagrindinių konferencijos paskaitų; ji bus
apžvalginio pobūdžio „Svarstymai apie šiluminių mokslų
modeliavimo poreikius XXI šimtmetyje”. O su keturiais
kitais autoriais (įdomu, nes tai tikrai tarptautinis kolektyvas –
Baillis, Dombrovsky, Randrianalisoa ir Coquard) jis dalyvaus
pranešime apie drauge atliktą mokslinį darbą.
R. Viskanta pasaulinį pripažinimą užsidirbo savo talentu ir, nėra
abejonių, temperamentu. Jo profesinius pasiekimus
išskaičiuojantys šaltiniai dažnai pabrėžia R. Viskantos
produktyvumą ir atliktų darbų kokybę. Pripažįstamas jo įnašas
šilumos mainų mokslo pritaikyme, pagrindinių dėsnių tobulinime
bei gairių tolimesniems tyrinėjimams formulavime. Vienas arba su
bendraautoriais yra paskelbęs šimtus mokslinių darbų. Su kitais
yra parašęs kelias knygas, o 2005 metais pasirodė jo vieno
kapitalinis 450 puslapių veikalas apie spinduliavimą degimo sistemose.
ISI organizacijos duomenimis, iš maždaug priskaičiuojamų penkių
milijonų mokslininkų pasaulyje R. Viskanta yra tarp 500 dažniausiai
cituojamų autorių mokslinėje spaudoje.
Jis – Honoris Causa garbės daktaro vardą pelnęs mokslininkas:
Technischen Univertsität Miunchene (1994) ir – po 45 metų
darbo – Purdue University (2007). Akademinėje aplinkoje R.
Viskanta tiesiogiai dalyvavo ruošiant beveik 70 doktorinių
disertacijų, vadovavo 50-čiai magistro laipsnio studentų, vadovavo
35-iems podoktorinių studijų mokslininkams bei vizituojantiems
tyrinėtojams. US National Academy of Engineering narys (1987), užsienio
akademijų narys Lietuvoje ir Rusijoje, daugybės techninių komisijų bei
patarinėjimų dalyvis ar pirmininkas JAV ir kituose kraštuose.
Gavęs daugybę profesinių pažymėjimų.
Dabar atsukime laikrodį, tiksliau – kalendorių, į praėjusį
šimtmetį. Gimęs Marijampolėje, vidurinį mokslą ėjęs DP
stovyklose, studijavęs vakarais Čikagoje. Mechaninės inžinerijos
bakalaurą su atžymėjimu University of Illinois bronzos lentoje R.
Viskanta gavo 1955 metais. Po to Purdue University baigė inžinerijos
magistro programą, o su JAV Atominės energijos komisijos stipendija
– 1960 m. apsigynė inžinerijos mokslų daktaro laipsnį. Asocijuoto
profesoriaus titulu 1962 metais pradėjo dirbti Purdue University,
kuriame 1966 metais, būdamas 35 metų amžiaus, tapo pilnu profesoriumi.
1986 metais PU jam suteikė W. F. M. Goss vardinį pasižymėjusio
profesoriaus vardą. Tai tas pats prof. Goss, kuris vadovavo R.
Viskantos doktorantūros studijoms ir jau 1960 metais teigė, kad
šilumos mainų srityje R. Viskantos pavardė bus žinoma.
Savo moksliniais darbais R. Viskanta daug prisidėjo prie Purdue
University pirmavimo tarp JAV inžinerijos aukštųjų mokyklų. Jo
darbo dėka universitete tyrinėjimus rėmė JAV valdžia bei JAV įmonės,
taip puoselėję krašto gerovę, ugdę ateinančią mokslininkų kartą.
„Mane ypač traukė darbas su jaunais žmonėmis, galimybė stebėti jų
pažangą” – yra teigęs dėstytojas ir mokslininkas R.
Viskanta.
„Birutei, su meile. This volume is dedicated to my wife
Birute B., the woman in my life, for her love, patience, continuous
source of support, and for creating a family environment that was
conductive for me to do my work”, – lietuviškai ir
angliškai R. Viskanta dedikavo savo 2005 m. knygą. Čia
atsiskleidžia šeimyninė, tris vaikus auginusi jo pusė, apie
kurią, kalbant apie profesinius laimėjimus bei pripažinimus, paprastai
neužsimena. (Ar ne keista, kad Honoris Causa nėra skiriami diplomų
užsitarnavusiems tėvams ar antrosioms pusėms?)
Šalia šeimos būtina paminėti ir visuomenę, pradedant
studijų metais, kai R. Viskanta pirmininkavo akademikų skautų Korp!
VYTIS, redagavo skautų skyrių „Drauge”, dešimtmečius
dalyvavo jau milijoną dolerių mūsų studentijai sutelkusio Vydūno fondo
vadovybėje ar savais ištekliais rėmė, pvz., University of
Illinois mechaninės inžinerijos programas bei veiklą išeivijoje
ir Lietuvoje. Profesiniais pasiekimais R. Viskanta pralenkė mūsų
visuomenėje jį ugdžiusią skautų organizaciją ir, panašiai kaip
savo laiku Bronius Kviklys lietuvių raštijoje, tapo visuomenės
dovana pasaulinio lygio mokslui.
Garsas apie jį labai asmeniškai ir netikėtai nuskambėjo
šių metų pradžioje. Rinkomės priešpiečiams aeronautikos
bei astronautikos konferencijoje, kuri pritraukė per tūkstantį
technologų iš įvairių kraštų. Didžiulėje plenumo salėje
pasitaikė atsisėsti tarp oriento kilmės kaimynų. Pasisveikinome ir
tradiciškai apsikeitėme trafaretiniais sakinukais. Vienas
iš kaimynų paminėjo, kad profesoriauja, dėsto šilumos
mainus Hong Konge. Tuoj pat užklausiau: „Ar esate girdėjęs
Viskantos pavardę?” „Viskanta buvo mano doktorinės tezės
vadovas, ateinantį mėnesį jį matysiu Hong Konge, kai jis atvyks
konsultuoti!” – atsakė šis. Mudu abu
nušvitome, pakilo mano nuotaika, o su ja pagerėjo ir
priešpiečių viščiuko skonis.
Vartojant paplitusį posakį apie
generolų gausą vienoje JAV Karo akademijos klasėje, „ant kurios
krito žvaigždės”, panašiai galima teigti ir apie
University of Illinois, Urbana, IL 1954–1955 m. studijavusių
lietuvių grupę. Daugiau nei keli jų sužibėjo žvaigždėmis savo
profesijose bei mūsų visuomeninėje veikloje. R. Viskanta –
antroje eilėje antras iš kairės. A. Dundzilos archyvinės nuotr.
Antanas
Dundzila – baigęs inžineriją, darbavosi informatikos srityje. Dalyvavo
lietuvių visuomeninėje veikloje, reiškėsi publicistikoje, skautuose.