Metas pasivyti K. Donelaičio ,,Metus”

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS


Pernai metų vasarą šioje skiltyje  gyriausi, kad pagaliau perskaičiau Antano Baranausko ,,Anykščių šilelį” (,,Draugas”, 2012 m. rugpjūčio 4 d.).  Straipsnio pabaigoje  prisiminiau kitą iki galo neperskaitytą knygą, iš kurios jaunystėje irgi teko pirmus posmelius atmintinai mokytis.  Tai Kristijono Donelaičio ,,Metai”. Tad tereikėjo ją kažkur savo archyvuose surasti. Tikrai žinau, kad turiu. Labai gerai atsimenu Vytauto Jonyno  įspūdingas  ir gausias iliustracijas ir jaučiausi, kad su ,,Metais” jau buvau gana gerai susipažinęs, nors paties teksto tebuvau skaitęs tik pirmą puslapį.

Pasiknisęs po knygų lentynas to leidinio neradau. Ką daryti?  Gerai, kad gyvename modernių technologijų  amžiuje. Internete įrašęs ,,Kristijonas Donelaitis – ‘Metai’’’, tuoj pat gavau visą ,,Metų” tekstą, bet tik tekstą. Kitoje svetainėje užtikau ir V. Jonyno iliustracijas, tik pastarosios buvo labai sumažintos.  Tos iliustracijos yra tokios vaizdingos, kad aš  tiesiog  žinojau, koks tekstas prie jų turėtų būti. Vien teksto susidarė 60 puslapių ir juos perskaičiau per keletą vakarų. Negaliu sakyti, kad ,,prarijau”, nes skaityti reikėjo labai atidžiai ir pamažu. Daug žodžių man buvo nematyti ir reikėjo pagalvoti apie ją galimą reikšmę. Spėju, kad yra sudarytas tų žodžių žodynėlis su jų reikšmių aptarimu.

Pradžiai noriu išvardinti keletą mano neįkastų žodžių: kuočė, glupus, zapostas, rabatas, kakalis, plečka, plyčkus, grečna ir šoblė.  Radau daug daugiau žodžių, kurie iš dabartinės lietuvių kalbos pamažu išnyksta, bet man dar labai gerai suprantami. Štai keletas jų: čėsas, pekla, zūbai, kožnas, karčema, razumas, gromata, kuknė ir šmotas.  Keliose vietose radau O vei pasakymą, kuris, mano supratimu, yra žydiškos klimės.  Pasitaikė ir vokiškos kilmės žodžių. Netikėtai  radau užuominą apie dolerius. Vienu atveju buvo deramasi  dėl samdinio  algos – ,,ant metų dolerių dešimt”.  Nustebęs, kad Donelaitis dolerį mini, išsiaiškinau, kad doleris yra vokiečių kilmės  žodis, nusakantis sidabrinę monetą, nieko bendro neturintis su Amerikos doleriu.

Poemoje gausiu įvairių pamokymų, tiesiog pamokslų. Štai vienas jų: ,,O jūs moters, ar ir jūs taip jau pasileidot? Kam linų raut ir kaip reik iškaršt nesirengiat? Ar ne gėda jums,  kad vokiečių gaspadinės  iškarštus linus į lauką jau nugabena ir, besidyvydamos didei, jūsų tinginį peikia? Moters! Jūs lietuvininkės, ar nesigėdit. Ar nesigėdit, kad jums vokiškos  moteriškės su dailiais darbais ant lauko gėdą padaro? O kas bus, kad čėsas verpt ir aust prisiartins, o lineliai jūs ant lauko bus pasilikę? Ak! Kur dingot jūs, barzdotos mūsų gadynės, kaip lietuvininkės dar vokiškai nesirėdė ir dar vokiškus žodžius ištart negalėjo. O štai dar negana, kad vokiškai dabinėjas, bet jau ir pancūziškai kalbėt prasimanę.”  Poetinio  bizūno gauna ir vyrai: ,,Tarp lietuvininkų daugsyk tūls randasi smirdas, kurs lietuviškai kalbėdams ir šokinėdams, lyg kaip tikras vokietis mums gėdą padaro. Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję, vokiškas dainas dainuot ir keikt pasipratin, ir kaip vokiečiai kasdien į karčemą bėga.”

2014 m. sausio 1 d.  švęsime Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukaktį, Lietuvoje 2014 m. jau paskelbti K. Donelaičio metais.  Spaudoje jau skaitėme, kad, siekiant  deramai paminėti lietuvių grožinės literatūros pradininko, poemos ,,Metai” autoriaus, gimimo jubiliejų, bus tiriamos jo ir jo amžininkų asmenybės ir kūryba, pasirodys nauji  lituanistiniai bei moksliniai straipsniai (Lietuvoje vadinami publikacijomis).  Numatyti nauji folkloriniai ir muzikiniai  kūriniai, meninis filmas, televizijos laidos, kilnojamosios parodos, švietimo (Lietuvoje vadinamos edukacinės) programos mokyklose.  Į jubiliejaus minėjimo planą įtraukti 65 punktai.  Siekiama, kad K. Donelaičio gimimo sukaktis būtų įrašyta į UNESCO minimų sukakčių sąrašą.

Įdomu, kad K. Donelaičio pagrindinis kūrinys poema ,,Metai”, pirmą kartą buvo išspausdintas praėjus  38 metams po jo mirties.   Nežinoma, bet spėjama, kad poema buvo paršyta veikiausiai 1765–1775 metais. K. Donelaitis pavadinimus davė tik atskiroms poemos dalims: ,,Pavasario linksmybės”, ,,Vasaros darbai”, ,,Rudenio gėrybės” ir ,,Žiemos rūpesčiai”. Pavadinimą ,,Metai” pirmą kartą pavartojo Liudvikas Rėza parengtame pirmame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos niekur nespausdino.

Internetinėje enciklopedjoje vikipedija.lt rašoma, kad poemoje ,,Metai” vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Autorius sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje dvarininkų šaržus. Jis nevengė hiperbolizavimo, satyros bei humoro. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis.  Toliau rašoma, kad poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba:  ,,Ji (poema) parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru, pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį.”  Juozo Brazaičio teigimu, lietuvių literatūroje K. Donelaitis  liko vienišas, nepadaręs įtakos kitiems rašytojams. Tautinio atgimimo laikais K. Donelaitis buvo įrodymas, kad lietuvių kalba yra tinkama literatūrai. Moderniausiais laikais daugiau grožimasi jo kūrybine galia (,,Lietuvių enciklopedija”, V tomas,  Boston, 1955).

Kristijonas Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose, Gumbinės apskrityje, Prūsijos karalystėje. Mirė 1780 m. vasario 18 d. Palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje. Jis buvo  evangelikų liuteronų kunigas.  Jis gimė ne baudžiauninkų, bet laisvųjų valstiečių šeimoje.  1726–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, lankė lieuvių kalbos seminarą. Baigęs mokslus, 1740–1742 m. buvo Stalupėnų mokyklos muzikos mokytoju ir choro vedėju. Nuo 1743 m. iki mirties buvo Tolminkiemio klebonas.  Pastatydino mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią. Pati pirmoji klebonų našlių namų gyventoja buvo jo žmona.

Laisvalaikiu K. Donelaitis rašė eiles lietuvių ir vokiečių kalba,  kūrė muziką, dirbo barometrus, muzikos instrumentus, optinius prietaisus.
Besiruošiant jubiliejui, būtų prasminga, jeigu visi  geriau susipažintų su  K. Donelaičiu, jo darbais ir, jei dar nespėjo, pasivytų jo ,,Metus”.