Apie Kolumbo-Kolono kilmę
EGLĖ JUODVALKĖ
Praėjusių metų lapkričio gale britų laikraštis „The
Telegraph’’ paskelbė straipsnį antrašte:
„Christopher Columbus: Lenkijos karaliaus sūnus’’.
Sensacija. Kitas laikraštis internete paklausė santūriau:
„Ar Christopher Columbus buvo portugalas – lenkas –
lietuvis?’’ Nebelaikomas Amerikos atradėju, bet vis tiek
laikomas žmogumi, nuo kurio prasidėjo Amerikos apgyvendinimas
europiečiais ir tolimesnė šalies istorija, kurią žinome.
Kolumbas buvo keliautojas, bet jo kilmė, praėjus jau 500 metų, ligi
šiol nėra aiški.
Turbūt daug kas esame bent prabėgomis susipažinę su jo biografijos
griaučiais, bent tokiais, kokie buvo mums istorikų siūlomi. Nemažai
šiuolaikinių istorikų linkę priskirti Kolumbo,
portugališkai – Cristobal Colon, kilmę italams, jo gimtinę
nurodydami Genujos uostamiestį. Jis esą gimęs neturtingų vilnos verpėjų
šeimoje. Per 500 metų Koloną mėgino pasisavinti ispanai, žydai,
škotai, graikai ir kiti. Sėkmingiausi pastaruoju metu buvo
italai. Kad ir kaip norėtume, neįmanoma patikrinti ir patvirtinti visų
biografinių duomenų – laiškų, dokumentų ir kitos medžiagos
– autentiškumą bei jų tikrumą. Ir italai, kaip neretai
nutinka, kurpdami itališkąjį Kolumbo-Kolono kilmės mitą, turėjo
praleisti, nutylėti ar paneigti nepatogius jiems faktus.
Portugalų kilmės amerikietis Manuel da Silva Rosa, dirbantis Duke
University North Carolina valstijoje, 20 metų rinko medžiagą apie
Kolumbą-Koloną. Jis surinko daugybę žinių, jas tikrino, kaupė ir apie
tai portugalų kalba išleido knygą. 2010 m. lapkričio mėnesį
ši jo knyga pasirodė ispanų kalba ,,Colon. La Historia Nunca
Contada’’.
Rosos surinkti faktai ne tik liudija, kad Kolonas iš motinos
pusės buvo kilmingas portugalas, bet kad jo tėvas buvo Lenkijos
karalius Vladislovas III Varnietis, Jogailos sūnus. Nors kai kurie
iš mūsų linkę nurašyti Jogailą, laikydami jį Lietuvos
išdaviku, istorikai mano, kad tai – nesusipratimas,
nuspalvinęs nepateisinamą požiūrį į to meto istoriją. Šiandien
reikėtų visapusiškiau pažiūrėti į tą laikmetį – ne per
tautiškumo, klestėjusio XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje,
prizmę. Galėtume didžiuotis tuo, kad Lietuva davė kaimyninei Lenkijai
karalių dinastiją. Vladislovas Varnietis buvo Jogailos, Vytauto
pusbrolio ir Lenkijos karaliaus, su ketvirtąja žmona Sofija
Alšėniške vyriausias sūnus. Taigi abu tėvai –
lietuviai.
Nors istorikai iki šiol manė, kad karalius Vladislovas III
tikriausiai žuvo dideliame mūšyje su turkais prie Varnos,
Bulgarijoje, 1444 metais, tai nebuvo patvirtinta – nei jo kūnas,
nei karališkieji šarvai niekada nebuvo rasti. Lenkų
rašytojas Leopold Kielanowski, jau mūsų laikais gyvenęs Londone,
parašė knygą, įrodančią, kad Vladislovas III plaukė laivu pro
Madeirą ir, laivui sudužus, išsigelbėjo ir apsigyveno toje
saloje. Knyga buvo išleista Portugalijoje, bet iki šiol
nėra išleista Lenkijoje. Autorius mirė Londone 1991 metais.
Pranciškonų vienuolis Mykolas Floris 1472 metų laiške
Didžiajam kryžiuočių magistrui patvirtina, kad jis daug metų bendravo
su Lenkijos karaliumi, gyvenančiu Madeiros saloje ir nesiryžusiu grįžti
į Lenkiją jos valdyti. Išryškėjo daug faktų, kurie
patvirtina rašytojo Rosos teigimus apie karaliaus sūnaus
tolimesnį gyvenimą. Susipažinkime su to meto istorine padėtimi.
Portugalija, palyginti su Ispanija, tuo metu galiūne, buvo mažas
kraštas, bet ypač vandenynų valdyme jos buvo varžovės. Daugelis
istorinių raštų patvirtina, kad Portugalijos laivų meistrai ir
jūreiviai buvo geriausi Europoje. Pati Portugalija negalėjo tikėtis,
kad, varžantis dėl naujų žemių atradimo, popiežius priskirtų tokius
atradimus nykštukinei Portugalijai. Kartais įvykdavo taip, kad
Ispaniją patvirtindavo esant naujų žemių atradėja. Todėl Portugalijos
karalius išmoko slapukauti. Užėmęs naujas žemes, apie tai
tylėdavo ir priversdavo jūreivius prisiekti, kad niekam apie tai
nepasakos. Tada karalius siųsdavo gyventojus ten apsigyventi ir tokiu
būdu parodyti kitiems, kad šalis yra portugališka.
Pats Kolumbas-Kolonas Ispanijoje gyveno mums įprastu, ne
portugališku vardu ir pavarde. Jo kilmingumą liudija jo
erudicija ir santykiai su kilmingaisiais bei karališkomis
šeimomis, prie kurių prastuoliai visiškai nebūtų galėję
prieiti.
Rosos knygoje yra sukaupta tiek informacijos, kad skaitant galva
svaigsta. Šiuolaikinis rašytojas Henryk Skwarczynski
prieš 33 metus lankėsi Madeiroje, kur, susipažinęs su minėtu
lenkų rašytoju Kielanowski, susidomėjo karaliaus Vladislovo III
istorija ir parašė straipsnį apie sutiktą rašytoją
(straipsnis pasirodė vietinėje Lodzės spaudoje). Perskaitęs internete
apie Rosos knygos išleidimą, jis tuojau jam parašė ir
užmezgė ryšį. Istorikai bei Lietuvos ir Lenkijos istorija
besidomintys Rosos knygoje randa nemažai istorijos interpretaciją
keičiančių naujų faktų.
„Nesąmonė’’ – kai kurie numoja ranka. Bet ir
eiliniam mirtingajam tai – be galo įdomus skaitymas. Knygos apie
Koloną autorius atsiuntė Skwarczynski porą skyrių, jau išverstų
į anglų kalbą, iš kurių aiškiai matyti, kaip buvo
iškraipomi istorijos faktai. Kai knyga išeis anglų kalba,
gal ja susidomės ir lietuviai istorikai. Bus įdomu ją paskaityti, ypač
tiems, kurie mokyklos suole kalė kitokią istoriją apie Amerikos
atradėją. Šį kartą gal galėsime sužinoti daugiau tiesos.
Beje, Rosos mintims jau pritarė ne vienas pasižymėjęs istorikas. Dviejų
rašytojų pokalbį jau paskelbė lenkų amerikiečių
dienraštis, jis pateiktas Brazilijos, Lenkijos, kur bus
leidžiama Rosos knyga, ruošiamas Ispanijos ir Portugalijos
spaudai. Jis jau pasirodė internete lenkų kalba.
Pasikalbėjimą su rašytoju Skwarczynski, kuris kelia klausimus ir
apie Lietuvos bei Lenkijos vaidmenis Kolono tėvystės istorijoje, Rosa
baigia taip: „Prie istorijos didžiosios dalies pridėta ir
mitologijos, nes tai yra vienpusis įvykių pateikimas. Bet oficialusis
‘Kolumbo’ variantas iš tikro yra mitas, pilnas
prieštaravimų. Mano knyga supažindina su daugeliu nepatogių
tiesų, kurios aukštyn kojomis apverčia visa tai, ką žinojome
apie Amerikos atradėją, bet (…) verčia mus abejoti, kuo turėtume
tikėti, kai skaitome prieštaringus pasakojimus apie tuos pačius
įvykius. Pasaulis šimtmečiais buvo mokomas, kad Kolonas buvo
susimaišęs jūreivis, bet, atrodo, kad jis buvo tas, kuris taip
gudriai mus supainiojo.’’