LR Seimo ir PLB
komisijos atstovai su krašto apsaugos viceministru Vytautu Umbrasu ir
Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Arvydu Pociumi birželio mėn.
13 d. posėdyje, kurio metu svarstyti Lietuvos krašto apsaugos reikalai
LR Seime. Ramintos Žūsinaitės nuotr.
Lietuvos krašto apsaugai reikia skirti daugiau lėšų
LIŪDA RUGIENIENĖ
Š. m. balandžio 11–15 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos
Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos
(toliau – Komisija) posėdžiai. Komisijai pirmininkauja Paulius
Saudargas (LR Seimas) ir Vytas Maciūnas (JAV).
Komisija buvo sudaryta 1996 m. tarp LR Seimo ir tik JAV Lietuvių
Bendruomenės, kurioje asmeniškai teko dalyvauti nuo pat jos
įsikūrimo pradžios, o vėliau ir jai vadovauti, kaip tik tuo
kritišku metu, kai Lietuva stengėsi būti priimta į NATO. Pradžia
buvo sunki ir sudėtinga, nes iki rytinių kraštų
išsilaisvinimo iš Sovietų Sąjungos ir jų pareikšto
noro įstoti į NATO aiškių įstojimo taisyklių nebuvo. Zbigniew
Brzezinski surašė mintis, kokie reikalavimai turėtų būti, jų
daugiau ar mažiau ir buvo laikomasi.
Vienas iš reikalavimų buvo lėšų – tam tikrą
procentą bendro vidaus produkto (BVP) – krašto apsaugai
skyrimas. Tuo metu buvo kalbama apie 3 proc.
2011 m. LR biudžete Krašto apsaugos ministerijos asignavimai
sudaro 871,0 mln. lt (įskaitant asignavimus Lietuvos šaulių
sąjungai – 1,5 mln. lt), t.y. 0.85 proc. BVP. Amerika NATO
valstybių gynybos išlaidoms skiria 4 proc.
Komisija balandžio mėn. posėdžiuose nutarė detaliau susipažinti su
Lietuvos apsaugos padėtimi. Šiemet minimos jau septintosios
Lietuvos į NATO įstojimo metinės. Komisijos posėdyje pranešimus
padarė Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.
Pirmasis kalbėjo viceministras, kuris teigė, kad dabar nereikia kovoti
dėl valstybės išlikimo, nereikia siekti įrodyti, kad esame verti
būti priimti į NATO. Kita vertus, ,,gaudami kolektyvinės gynybos
garantijas, įgyjame dvigubą atsakomybę – įsipareigojame prisidėti
prie sąjungininkų saugumo, tačiau nesame atpalaiduoti nuo atsakomybės
rengtis krašto gynybai.” Viceministras pastebėjo, jog
siekis suderinti Lietuvos krašto apsaugos sistemos veiklą, kad
pakankamai dėmesio būtų skiriama tiek šalies gynybai, tiek
tarptautinių įsipareigojimų vykdymui, yra viena iš pamatinių
dabartinės Vyriausybės programinių nuostatų. V. Umbrasas pabrėžė, kad
NATO yra svarbiausia politinė ir karinė jungtis tarp Šiaurės
Amerikos ir Europos, pastebėjo, kad JAV dėmesys Europai neliks
nekintantis, todėl ,,JAV neabejotinai išlieka svarbiausia
Lietuvos partnere saugumo srityje”.
Šiuo metu Lietuva dalyvauja trijose tarptautinėse
operacijose, kitas svarbus indėlis, stiprinant euroatlantinį saugumą,
yra Lietuvos dalyvavimas NATO greitojo reagavimo pajėgose bei ES
kovinėse grupėse.
NATO siekia, kad visos šalys gynybai skirtų bent 2 proc. savo
šalies BVP. Viceministras pastebėjo, jog Europos valstybės nėra
pavyzdingos NATO narės ir nuolat sulaukia NATO vadovybės kritikos.
Lietuvai, kuri nuo pat įstojimo į NATO yra viena iš mažiausiai
lėšų gynybai skiriančių aljanso narių, šios pastabos yra
itin aktualios. ,,Neinvestuodama į savo ir bendrą aljanso saugumą,
Lietuva rizikuoja, kad ir sąjungininkai ne visada bus linkę teigiamai
reaguoti į solidarumo prašymus”, – sakė V. Umbrasas.
Ne visada sulaukiama ir paramos iš gyventojų. ,,Ne tik narystė
NATO, bet ir apskritai šalies nepriklausomybė dažnai yra
priimamos kaip duotybė, nesusimąstant, kiek pastangų buvo įdėta ir vis
dar yra dedama, kad būtų išlaikyta palanki šalies saugumo
situacija”, – sakė Krašto apsaugos viceministras.
2008 m. Lietuvoje sustabdžius šaukimą į privalomąją karo
tarnybą, kilo klausimas, kaip bus užtikrinta Konstitucija, kurioje
teigiama, kad ginti tėvynę yra kiekvieno LR piliečio teisė ir pareiga.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad valstybėje turi būti ne tik
reguliarioji kariuomenė, bet ir reikiamas skaičius ją ginti parengtų
piliečių. Šiuo metu pirmenybė yra teikiama savanoriškumo
principui, o viena iš Karo prievolės įstatymo naujovių yra ta,
kad numatomi trys tarnybos atlikimo būdai: 9 mėn. trukmės nuolatinė
privalomoji pradinė karo tarnyba; baziniai kariniai mokymai, trunkantys
iki 3 mėn. ir jaunesniųjų karininkų vadų kursai. Bandoma pritraukti
perspektyvius jaunus žmones, todėl savanoriškai atlikusius
privalomą pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus numatoma
skatinti – teikti pirmenybę, jiems stojant į aukštąsias
mokyklas, atlyginti dalį studijų kainos, subsidijuoti jų darbą ir
įdarbinimą.
Viceministras kalbėjo ir piliečių valios, jų ryžto ginti valstybę
klausimu. ,,Valia ir ryžtas yra ugdomi per pilietinį, patriotinį ir
tautinį ugdymą”, – sakė jis. 2010 m. buvo parengtas planas
pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo įgyvendinimui. Šiemet
prioritetinės temos yra ,,pilietinės valios ginti valstybę ugdymas ir
Lietuvos kariuomenės istorija nauju žvilgsniu”. Siekiama didesnio
nuoseklumo bendradarbiaujant su visuomeninėmis, patriotizmą
skatinančiomis organizacijomis – šauliais, skautais,
ateitininkais. Kita sritis yra bendradarbiavimas su mokyklomis, kuriose
norima įvesti nacionalinio saugumo ir gynybos pamokas.
Baigdamas savo pranešimą viceministras V. Umbrasas keletą žodžių
tarė ir apie rezervą, kaip svarbų valstybės gynybos ramstį. Šiuo
metu rezerve yra daugiau kaip 70,000 per visą nepriklausomybės
laikotarpį tarnybą atlikusių atsargos karių, o aktyviame rezerve yra
4,500 karių. Jie periodiškai dalyvauja kariniuose mokymuose,
yra kviečiami atlikti įvairias kariuomenės užduotis, dalyvauja
tarptautinėse operacijose.
* * *
Kariuomenės vadas gen. mjr. A. Pocius kalbėjo apie Lietuvos kariuomenės
vaidmenį NATO ir ES, užtikrinant saugumą. Jis pateikė lentelę, kurioje
palygintas Lietuvos karių skaičių 2005 ir 2011 metais. 2005 m.
profesinėje karo tarnyboje buvo 7,410 karių, pradinę privalomąją karo
tarnybą atliko 3,330 šauktinių karių, savanorių pajėgose buvo
6,690 karių, Karo akademijoje mokėsi 345 kariūnai, sistemoje tarnavo
2,280 civilių; iš viso buvo per 20,000. Šiuo metu
profesionalų skaičius yra padidėjęs iki 7,640, o šauktinių,
savanorių, kariūnų ir civilių skaičius sumažėjęs. Lietuvos kariuomenė
yra gerokai sumažėjusi, tačiau Lietuvoje, pagal turimus duomenis, yra
250,000 vyrų, įgijusių karinį parengimą (čia turimi omenyje vyrai,
kurie atitarnavo dar sovietinėje kariuomenėje ir pagal įstatymą, ir
pagal amžių yra tinkami būti pašaukti į Lietuvos kariuomenę
atlikti karinę privolę). Per 20 nepriklausomybės metų apie 70,000 jau
yra atitarnavusių, atlikusių pradinę privalomąją karo tarnybą. Toks yra
Lietuvos mobilizacinis rezervas.
Gen. mjr. sakė, jog žmonės dažnai klausia, kaip ten ta NATO
kariuomenė, ar ji ateis čia, ar mus gins. ,,Jie įsivaizduoja, kad yra
kažkokie NATO labai jau gerai parengti kariai, ir būtent jie atvažiuos
čia ir gins Lietuvą.” Deja, pastebėjo jis, yra ne taip. NATO
kariuomenė esame mes – Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valstybė,
mes esame NATO nariai. Būtent mes – latviai, estai ir visos kitos
valstybės (priklausančios NATO), tiek amerikiečiai, tiek lenkai, tiek
vokiečiai, tiek britai. ,,Koks bus NATO politinės vadovybės sprendimas,
tokie vienetai bus skirti, kad ateitų mums į pagalbą. Tam yra
reikalingi geležinkeliai, tam reikalingi oro uostai, tam yra reikalingi
jūrų uostai, tam yra reikalingi sausumos keliai. Tai yra, visa tai mes
turime išsaugoti krizės atveju, kad tos NATO pajėgos galėtų
ateiti į Lietuvą”, – sakė gen. majoras.
Lietuva yra įsipareigojusi parengti perdislokuojamą vieną bataliono
kovinę grupę, kuri turi būti pasirengusi ateiti į pagalbą. Lietuva taip
pat dalyvauja trijose tarptautinėse operacijose. Mažiausia iš jų
yra ,,Atalanta”, kita – ,,NATO Training Missions
Iraq”. Didžiausia yra Afganistane, kur Lietuva turi apie 250
karių, dirba su provincijos atkūrimo grupe Goro provincijoje, kartu su
Pennsylvania nacionalinės gvardijos kariais Čachčarane įkūrė policijos
mokymo grupę. ,,Su dideliu pasididžiavimu galiu pasakyti, tiek mano
paties, tiek NATO vertinimu, tiek amerikiečių, Kandahare ir Zabulo
provincijose veikia mūsų specialiųjų operacijų eskadronas, – sakė
A. Pocius. – Vyrai yra pasiekę tokį profesionalumo lygį, kai jie
jau savarankiškai vieni patys atlieka šias
operacijas.” Kariuomenės vadas suminėjo ir kitas vykdomas
užduotis. Lietuvos kariuomenė tampa mobilia, gebančia veikti su NATO
partneriais veikti pagal 5 straipsnį, gali padėti per įvairias
humanitarines operacijas.
Kalbėdamas apie biudžetą gen. mjr. A. Pocius pareiškė: ,,Mes
esame optimistai, taigi tikimės, kad viskas bus gerai. Šiek tiek
susiveršime diržus, bet pagrindinį tikslą – apginti
Lietuvą – mes esame pasirengę kartu su NATO ir su ES valstybėmis
[įgyvendinti]. Tikrai padarysime viską, kad apgintume tą, ką esame
iškovoję”, – sakė jis.
Klausimų ir diskusijų metu kariuomenės vadas A. Pocius išsakė
pageidavimą gauti informaciją apie lietuvius karius išeivijoje,
kurie tarnavo tose valstybėse, į kurias jie emigravo. Lietuva norėtų
išleisti knygą apie juos arba tą informaciją, nuotraukas
perduoti į Lietuvos karo muziejų, kuriame yra renkama visa mūsų
istorija.
* * *
Baigdama posėdžius Komisija priėmė rezoliuciją ,,Dėl Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos”.
LR Seimo ir PLB komisija, išklausiusi krašto apsaugos
viceministro Vytauto Umbraso ir Lietuvos kariuomenės vado generolo
majoro Arvydo Pociaus pranešimus,
konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenė, dalyvaudama tarptautinėse
operacijose ir misijose, stiprina pasitikėjimą Lietuva kaip NATO nare;
pažymi svarbų Lietuvos kariuomenės vadovybės dėmesį Lietuvos
infrastruktūrai gerinti, kad, iškilus karinei grėsmei,
šalyje būtų galima dislokuoti NATO karines pajėgas;
atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos krašto apsaugai skiriamas
finansavimas neatitinka Lietuvos įsipareigojimų NATO ir kad mažėja
Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių ir bendrojo
Lietuvos kariuomenės rezervo karių;
ragina Seimą ir Vyriausybę:
– ieškoti galimybių skirti daugiau lėšų
krašto apsaugai finansuoti, kartu siekiant, kad krašto
apsaugai skiriamas finansavimas skatintų Lietuvos ekonomikos plėtrą ir
technologijų pažangą;
– daugiau dėmesio skirti savanoriškumu grįstos karo tarnybos principui įgyvendinti;
– aktyviau siekti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų įkurta nuolatinė NATO misija.
Š. m. birželio 15 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas priėmė
pareiškimą, kuriame pabrėžė Lietuvos ir JAV dvišalių
santykių svarbą. Seimo komitetas ,,aukštai įvertino vadovaujantį
JAV vaidmenį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje bei
Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą NATO kaip pagrindinio transatlantinės
erdvės saugumo garanto rėmuose”. Dokumente taip pat pabrėžta, kad
Lietuva, kaip NATO narė, privalo vykdyti priimtus įsipareigojimus ir
įnešti indėlį į aljanso kolektyvinę gynybą, palaipsniui didinant
savo gynybai skirtas išlaidas mažiausiai iki 2 proc. BVP.
Reikia tikėtis, kad į Komisijos rezoliucijos siūlymus ir Seimo URK
pareiškimą bus atkreiptas dėmesys ir krašto apsaugai
lėšos bus padidintos. Tvarkant valstybės biudžetą, saugumas
turėtų būti pats pirminis reikalas.
Liūda Rugienienė – buvusi LR Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkė, PLB seimo narė.