pvz

Mokslo ir kultūros centro steigimo klausimas

DR. ROBERTAS VITAS

Mes, lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, esame išskirtinių įvykių išeivijos lietuvių gyvenime – ,,Lietuvių Chartos” paskelbimo, Lietuvių Tremtinių Bendruomenės, vėliau Lietuvių Bendruomenės steigimo – liudininkai. Anksčiau į Ameriką atkeliavę lietuviai įsteigė Susivienijimą lietuvių Amerikoje (SLA), ,,Lietuvos vyčius” ir kitas organizacijas. Sunku įsivaizduoti daugialypę lietuvišką veiklą JAV be Lietuvių Fondo (LF). Dr. Antano Razmos 1960 metais ,,Drauge” pasirodžiusiame straipsnyje pasiūlyta ,,Milijoninio Fondo” steigimo mintis kai kurių veikėjų buvo atmesta, užtat dabar dr. Razma šalia veikiančio LF atrodo lyg tautos pranašas.

Turime paminėti ir patalpas, kuriose lietuviai veikia, bent Čikagoje. Tai – Tėvų Jėzuitų pastatytas Jaunimo centras, Pasaulio lietuvių centras, Lietuvos Dukterų Draugijos namai, Marijonų vienuolynas ir ,,Draugo” spaustuvė, Šaulių namai, buvę Tautiniai namai, parapijos, vienuolynai, ligoninės, kapinės ir t. t.

Pagaliau prieiname prie mokslinės veiklos. Tik keli pavyzdžiai: Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) Putnam, Balzeko lietuvių kultūros muziejus, PLB Lituanistikos katedra University of Illinois at Chicago, lietuvių bibliotekos Kent State University, Wayne State University ir University of Chicago, Lituanistikos tyrimo ir studijų centras (LTSC) ir kiti moksliniai vienetai. Išleista ,,Lietuvių enciklopedija” ir kiti svarbūs literatūriniai ir moksliniai leidiniai. Visa tai liudija apie mūsų veiklos atmintį ir kroniką ateities kartoms.

logoNedaug kas žino apie lietuvių, latvių ir estų pokario Vokietijoje įsteigtą Pabaltijo universitetą, kuris įvairiose srityse suteikė mokslo laipsnius. Tame krašte Vincento Liulevičiaus pastangomis 1946 metais įsteigtas Pasaulio lietuvių archyvas (PLA), kuris vėliau buvo globojamas Tėvų jėzuitų, o dabar yra tvarkomas LTSC. Pats LTSC, dr. Jono Račkausko pastangomis inkorporuotas 1982 metais, apjungė įvairius mokslinio lygio vienetus, bibliotekas bei archyvus, įskaitant PLA, Pedagoginį lituanistikos institutą (PLI), kuris ilgai tarnavo ruošiant mokytojus šeštadieninėms mokykloms prieš Lietuvos nepriklausomybės atgavimą ir mokytojo laipsnio turinčių asmenų atvykimą į JAV, Budrio vardo Lietuvių fotoarchyvą, ŽilevičiausKreivėno lietuvių muzikologijos archyvą, Dainausko vardo istorijos biblioteką ir kitus.

* * *

XX amžiaus 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių sąvartoje matėsi šioks toks lietuviškos veiklos sulėtėjimas, pvz., trys lituanistinės mokyklos Čikagoje dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo buvo sujungtos į vieną. Išeivijos šulai pradėjo iškeliauti amžinybėn, vyko nutautėjimas ir lietuviškų rajonų apleidimas.

Laimė, kad Lietuvos nepriklausomybės atgavimas atnešė į JAV taip vadinamą trečią lietuvių imigrantų bangą ir lietuvių išeivijos veiklos atgaivinimą drauge su naujais veiklos metodais. Vienu metu lietuviškų mokyklų ateitis buvo neaiški, o šiandien mokyklos Jaunimo centre ir Lemont plyšte plyšta nuo padidėjusio mokinių skaičiaus. Naujos mokyklos įsteigtos Naperville ir Libertyville priemiesčiuose, dar kalbama apie bent vienos naujos mokyklos steigimą.

Jaunųjų lietuviukų auklėjimas lietuviška dvasia, be abejo, yra svarbus. Taip pat svarbu išsaugoti mūsų tautos ir tautiečių sukurtą kultūrinį palikimą ir paveldą jiems ir ateities lietuvių kartoms. Per dažnai, nors ir bandome jauniesiems skiepyti lietuvybę ir skatiname veikti lietuvių visuomenėje, mūsų veikla būna vien pramoginė. Rengiame įvairius renginius, bet nepagalvojame, kad yra reikalinga ir svarbu užfiksuoti ir išsaugoti tai, kas prasminga, kas iki šiol jau padaryta ir sukurta. Mes kuriame, bet vis mažiau daiktų krauname į kultūrinį kraitį. Nebus užtenkamai medžiagos dabarties lietuviams ir ateities istorikams išsamiai analizuoti, apibendrinti ir pristatyti lietuvius, jų istoriją ir kultūrą, ne tiktai tarp mūsų, bet ir kitataučiams. Tą mūsų išeivijos sukurtą kultūrinį paveldą turime išsaugoti, ir tai reikia atlikti dabar ir kaip tik ten, kur lietuviai gyvena, veikia ir kuria.

Jau daug metų tai bando atlikti LTSC. 1981–1983 m. pasirodė keletas straipsnių apie LTSC įsteigimo mintį ir užmojį apjungti mokslinę veiklą, vesti tyrimus, skatinti lietuvius ir nelietuvius studentus bei mokslininkus pritaikyti savo mokslinius darbus lietuviškoms temoms, kad lietuviai turėtų vietą tarptautinėje mokslinėje plotmėje, kad kitos tautos mūsų nenustelbtų. LTSC steigėjai sulaukė kritikos, bet mūsų vizija išsipildė sėkmingiau, negu galvojome. Vienas to meto žinomas lietuvių veikėjas teigė, kad reikia remti ne knygų leidimą, bet ,,gyvąją lietuvybę”. Lietuviškas žodis – tai ,,mirusi lietuvybė”? Knygnešiai, kurie rizikavo savo gyvybėmis spaudos draudimo metais, taip negalvojo. Istorikai, filologai, tautosakininkai taip irgi negalvojo. Mūsų tauta laiminga, kad buvo daugiau tokių asmenų, o ne tokių, kurie lygino lietuvišką mokslą, tyrimus, knygą su mirusia lietuvybe. LTSC beveikiant, tų kritikų balsai lyg ir išgaravo.

Per 30 veiklos metų LTSC vizija išsipildė su kaupu. Išleista per 50 mokslinio lygio veikalų lietuvių ir anglų kalbomis, mikrofilmuoti išeivijos spaudos rinkiniai bei svarbesni pagrindiniai šaltiniai, pvz., ,,Vyriausybės žinių” 1918–1940 m. pilnas komplektas. Tai tik du pavyzdžiai iš atliktų milžiniškų darbų kraičio. Daugybė mokslininkų iš Lietuvos, JAV ir plataus pasaulio atliko savo tyrimus LTSC bibliotekose bei archyvuose. Sunku suskaičiuoti, kiek knygų bei straipsnių pasirodė, kuriuose naudojami LTSC laikomi šaltiniai, tarp jų per 150,000 knygų, 1,600 periodikos pavadinimų ir 2,000 atskirų organizacijų bei asmenų archyvinių bylų. Kiek studentų čia rašė bakalauro darbus, magistro tezes ir mokslines doktorines disertacijas. Kiek paslaugų atlikta apsilankiusiems tyrinėtojams, kiek medžiagos padauginta ir išsiųsta svetur. LTSC palaiko ryšius su kiekviena pagrindine mokslo įstaiga Lietuvoje. Kristina Lapienytė-Bareikienė, LTSC vykdomoji direktorė, Centrui atstovauja šią vasarą XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziume Kaune bei Lietuvos mokslo institucijose ir valdžios įstaigose.

* * *

LTSC turi ir naują viziją ateinantiems trims dešimtmečiams. Stažuotojų iš Lietuvos universitetų skaičius auga. Jau šiemet LTSC dirbo penki magistrantai bei doktorantai iš Vytauto Didžiojo universiteto, numatoma kartu su JAV Lietuvių Bendruomene pasikviesti daugiau tyrinėtojų bei archyvų darbuotojų. Galvojama įsteigti Vilniaus universiteto padalinį, kad kai kurių sričių studentai turėtų galimybę stažuotis tyrinėdami LTSC rinkinius. LTSC tarybos narys dr. Stasys Bačkaitis Lietuvoje jau tarėsi šiuo klausimu. PLB Lituanistikos katedrai UIC ėmus vadovauti dr. Giedriui Subačiui, pagaliau užmegzti ryšiai tarp Katedros ir LTSC. Jau kalbama apie jungtinę veiklą ir mokslininkų tinklo praplėtimą Šiaurės Amerikoje. LTSC aktyviai bendradarbiauja su dr. Subačiumi, jam organizuojant 2012 metais UIC įvyksiančią tarptautinę baltistikos (AABS) konferenciją. LTSC artimai bendradarbiauja su JAV LB Archyvų komiteto pirmininke Dale Lukiene, kuri rūpinasi lietuviškų archyvų išlaikymu ir palaiko ryšius su kultūrinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis Lietuvoje ir Lietuvos valdžia. LTSC globos jos ruošiamą archyvų konferenciją Čikagoje š. m. rugsėjo 3–4 d.

* * *

Nuo pirmų dienų LTSC, įskaitant anksčiau įsteigtus padalinius PLA, PLI, Laisvės kovų muziejų, muzikologijos archyvą, Budrio fotoarchyvą, veikia Jaunimo centre. Kaip minėta anksčiau, šeštadieninės mokyklos mokinių skaičius taip išaugo, kad mokykla užima daugiau patalpų ne tik pačiame Jaunimo centre, bet ir vienuolyne. Aišku, kad artimoje ateityje LTSC neužteks pakankamai vietos tyrinėtojams, darbuotojams bei rinkiniams saugoti ir tvarkyti.

Tokia susidariusi padėtis iškelia kitą dalį LTSC naujosios 2012–2042 m. vizijos – mintį Čikagoje ar gretimame priemiestyje įsteigti Lietuvių mokslo ir kultūros centrą (LMKC), kuris priglaustų LTSC ir, pvz., redakcijas, kitas bibliotekas, pavienius mažesnius archyvus. Naujame centre būtų pakankamai vietos tyrinėtojams bei stažuotojams atlikti savo darbus, rengti paskaitas, kultūrinius renginius. Naujasis LMKC turėtų būti arti oro uostų, miesto centro, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato, PLB Lituanistikos katedros bei kitų universitetų. Jei miesto centre, gal ir LR gen. konsulatas galėtų ten prisiglausti? Čia galėtų susiburti, naudingą studijoms medžiagą LTSC rinkiniuose rasti, savo darbus atlikti PLB Lit. katedros ir kiti studentai, studijuojantys lituanistiką ir besidomintys kitomis lietuviškomis temomis. Tai būtų puiki vieta ir kuriam nors Lietuvos universiteto padaliniui.

Šių eilučių autorius nekalba apie milžiniškų patalpų įsigijimą – LTSC tikslams nereikia kito Jaunimo centro ar Balzeko muziejaus. Šiuo metu LTSC užima apie 10,000 kv. pėdų plotą. Nuolatos priimame naujus archyvus, tad gal reikėtų 15,000 kv. pėdų.

Pridursiu, kad sudėtingų įrengimų nereikės, reikės turėti užtenkamai vietos lentynoms ir spintoms knygoms bei archyvams sudėti, o darbo vietos gali būti išdėstytos palei sienas. LTSC reikalavimai gana paprasti. Patalpų bendras dydis priklausys nuo to, kiek kitos institucijos norės prisidėti prie šio užmojo. Nebent Jaunimo centro ar mokyklos padėtis pasikeistų, yra beveik faktas, kad LTSC turės apleisti Jaunimo centrą dėl patalpų stokos ir arba nusipirkti, arba išsinuomoti naujas patalpas. Tuo tikslu LTSC yra pasiruošęs tartis su bet kuriuo Centro tikslams tinkamo pastato savininku.

LTSC taip pat yra pasiruošęs koordinuoti LMKC steigimą, jei kitos mokslo ir kultūros institucijos to pageidaus ir norės prie to prisidėti. Sudėję išteklius į vieną, galėsime daugiau pasiekti. Neformalios diskusijos rodo, kad yra susidomėjimas bent rimčiau aptarti LMKC steigimo, veiklos bei finansavimo galimybes.

lentynos

Finansavimas, be abejo, yra opus klausimas. Patalpų įsigijimas, perkant ar nuomojant, gal būtų lengviausia išeitis. Patalpų išlaikymas – jau kitas. Šiame straipsnyje nėra vietos nagrinėti įvairius finansavimo variantus, bet LMKC modelių galima rasti tarp kitataučių, pvz., lenkų Copernicus centras Čikagoje ir vengrų bei kroatų kultūros centrai Clevelando mieste. Nėra abejonių, jog bus teigiama, kad lietuvių skaičius Čikagoje žymiai mažesnis už tų tautybių narius, bet mūsų LMKC būtų mažesnis, drįstu sakyti – kuklesnis, atitinkantis lietuvių reikalavimus. Advokatas Vytenis Kirvelaitis sutiko padėti vadovauti LTSC lėšų telkimo bei LMKC finansavimo darbams.

Mūsų tautos kultūrinio lobyno išlaikymas ir prieinamumas yra būtinas. Lietuviai, kaip mokslininkų tauta, turi progą padidinti savo mokslinį svorį ne tik tarp savęs, bet ir plačiajame moksliniame pasaulyje. Kviečiu mūsų visuomenę bei mokslo ir kultūros institucijas pasisakyti LMKC klausimu ir diskutuoti visas galimybes.

Dr. Robertas Vitas – Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Tarybos pirmininkas.