Garsiai ir išdidžiai pareiškime, kad Lietuvai – 1000 metų!

DALIA CIDZIKAITÈ

Apie jūrą ir jūrininkus yra sukurta daug šmaikščių posakių. Bet turbūt dar niekas nesugalvojo tokio: ,,Kuo ilgiau jūreivis yra jūroje, tuo daugiau gerų sumanymų jo galvoje gimsta.” Būtent taip jaučiasi šiuo metu jau Atlantą perplaukusio ir Europos krantus pasiekusio ,,Tūkstantmečio odisėjos” laivo ,,Ambersail” buriuotojai, kurie užsibrėžė Lietuvos vardo 1000-mečio jubiliejų paminėti apiplaukdami aplink pasaulį ir aplankydami jų kelyje gyvenančias 26 lietuvių bendruomenes 5 žemynuose. Apie projekto sumanymą, jo įgyvendinimą ir pakeliui gimusius naujus projektus mums papasakojo vienas iš „Tūkstantmečio odisėjos” sumanytojų, pats buriavęs poroje „Odisėjos” atkarpų, balandžio mėnesį Čikagoje apsilankęs Paulius Kovas.

Kaip buriuotojai paminės Lietuvos vardo 1000–metį?

Sumanymas išsirengti į vienerių metų kelionę aplink pasaulį laivu kilo jachtų klubo „Ambersail” valdybos pirmininko galvoje. 2008 m. kovo mėn. per buriuotojų ir laivų savininkų suvažiavimą Klaipėdoje kilo klausimas: kaip buriuotojai paminės 1000–metį? P. Kovas sakė, jog gal viskas būtų ir užmiršta, jei ne jo draugas Raimundas Daubaras, kurį prieš 8 metus jis įtraukė į buriavimą. ,,Jis sako: žinai, padarom. Tik pasakyk, su kokia jachta”, – pasakojo redakcijoje apsilankęs svečias. Tad P. Kovo užduotis buvo išrinkti laivą, su kuriuo jie galėtų per 9 mėn. apiplaukti pasaulį. Buvo pasirinkta lenktyninė jachta ,,Volvo-60” – laivas, skirtas plaukti mėnesiais su 12 žmonių komanda.

Tokio laivo Lietuvoje dar nėra buvę

Laivas buvo nupirktas 2008 m. gegužės gale, išbandytas Italijoje, o per Jonines atgabentas į Lietuvą. Prasidėjo remonto darbai, lygiagrečiai pradėtos rinkti įgulos, mat norėta, kad kuo daugiau Lietuvos buriuotojų galėtų dalyvauti šiame projekte. Kelionę aplink pasaulį padalijo į 11 etapų, buvo išrinkta 11 kapitonų, paskelbta vieša registracija. Pirmosios užsiregistravusios įgulos dalyvavo „Baltic Sprint Cup” varžybose, kurios buvo tikras praktinis pasiruošimas prieš būsimą ilgą ir nelengvą kelionę. Pasak P. Kovo, tokio laivo Lietuvoje dar nėra buvę, todėl ir plaukimo praktikos su tokiais dideliais laivais neturėta. Pašnekovas prisiminė, jog visi labai stebėjosi, kaip gerai tose varžybose jiems sekėsi. Nors pirmos vietos nelaimėjo, bet 2–3 vietas pavyko užimti.

Grįžus į Lietuvą laivas buvo ruošiamas toliau: siuvamos naujos burės, Švedijoje perkama aparatūra, palydovinis ryšys, gelbėjimosi plaustai. Savo kelionę aplink pasaulį baiginėjančiame laive ,,Ambersail” yra 4 kompiuteriai, navigacinis-metereologinis buitinis susirašinėjimas, visi kompiuteriai gali vienas kitą dubliuoti. Laive, stiebo gale, taip pat įrengtos profesionaliose lenktynėse naudojamos kameros, kurios bet kuriuo metu gali filmuoti viską, kas vyksta. Yra ir naktinė kamera.

Buriuotojų sumanymas – lyg sniego gniūžtė

Plėtojant projektą vis gimdavo naujų idėjų. P. Kovas juokavo, jog sulig kiekviena diena jų sumanymas lipdėsi lyg ta sniego gniūžtė, o dabar, atrodo, rieda visai neblogas sniego kamuolys. Kad plaukimas aplink pasaulį nebūtų dykas, buriuotojai sugalvojo aplankyti kuo daugiau lietuvių bendruomenių. Ir ne tik aplankyti vardan aplankymo, bet ir kviesti juos į 1000–mečio minėjimą. Todėl jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, kuris apsidžiaugė tokiu nevalstybiniu sumanymu ir įteikė buriuotojams savo 40 kv. metrų prezidentinę vėliavą, kuri keliauja kartu su ,,Ambersail”, ir laišką. Laiške Adamkus kviečia visus tautiečius švęsti Lietuvos vardo 1000–metį, jis yra įteikiamas kiekvienai bendruomenei, kur sustoja laivas.

Labai prasmingos ir gražios akimirkos

Čikaga nėra prie jūros ir ,,Ambersail” čia negalėjo atplaukti. Tačiau šiame mieste ir jo apylinkėse gyvena didžiausia lietuvių bendruomenė pasaulyje, ir, laimingu sutapimu, tą pačią dieną, kai laivas lankėsi pas New York lietuvius, Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, per Atvelykio pietus, P. Kovas per JAV LB Vidurio vakarų apygardos pirmininkę Aušrelę Sakalaitę įteikė laišką Čikagos lietuviams.

Panašių malonių sutapimų buriuotojų kelyje buvo ne vienas. P. Kovas prisiminė Sydney miestą, kur laivas į uostą atplaukė prieš Naujuosius metus, o ten, pasirodo, vyko Australijos lietuvių dienos, vyko naujametinis pokylis, į kurį buvo suvažiavę apie 800–900 žmonių. Buriuotojas tokius nutikimus laiko labai prasmingomis ir gražiomis akimirkomis.

,,Odė Lietuvai” ir trečias – paskutinis sumanymas

Bet tai ne viskas. Kitas sumanymas, gimęs jūros mylėtojų galvose, buvo pavadintas „Ode Lietuvai”. Jie išleido atvirukų seriją su įsimintinomis Lietuvai datomis (pvz., Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą; Baltijos kelias; jų pačių laivas), o kitoje pusėje užrašė: „Aš didžiuojuosi Lietuva, nes...” ,,Mes retai tai pasakome, retai žodžiu įprasminame, kodėl didžiuojamės Lietuva, tomis šaknimis, – sakė P. Kovas. – Ir tai galbūt net svarbiau išeivijai, nes, kiek man teko pačiam patirti, ten gyvena jau trečia, ketvirta lietuvių karta. Kai kurie nekalba lietuviškai, bet dainuoja ir šoka lietuviškus šokius ir dainas. Ir gieda tautinę giesmę.” Pašnekovas prisiminė, kaip visur, kur juos sutikdavo, lietuviai dainuodavo ,,Tautišką giesmę” su ašaromis akyse: Pietų Amerikoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje... Ten lietuviai buriuotojai buvo tikri svečiai, ne taip dažnai užklystantys į tuos kraštus.

Bet ir to buriuotojams neužteko. Jiems gimė trečias sumanymas. Pamatę, kaip, su kokiu jausmu yra giedama ,,Tautiška giesmė”, buriuotojai, pasak P. Kovo, nusprendė padaryti tai, ko pasaulis dar nėra padaręs – kad visa tauta, nesvarbu, kokiam kampely yra, vienu metu, Lietuvos laiku 9 val. vakaro, giedotų ,,Tautišką giesmę”.

Pirma teigiama žinia apie Lietuvą po 19 metų

P. Kovas sakė, jog jie nesitikėjo tokios savo kelionės sėkmės. Vietoj 4 metų laivas – nuo sumanymo iki išplaukimo – buvo paruoštas per pusmetį, beje, vien tik savanorių komandos. Nelaukė ir tokio žiniasklaidos tų vietų, kuriose lankėsi, dėmesio. Pavyzdžiui, Australijoje, nors ir buvo Kalėdų metas, abu valstybiniai TV kanalai padarė 3 min. reportažus. Kaip vietos lietuviai sakė, tai buvo pirmasis teigiamas reportažas po to, kai prieš 19 metų per Australijos TV buvo parodyta apie Lietuvos nepriklausomybę. ,,Vadinasi, tikrai ne be reikalo plaukėme, ne vien dėl tų lietuvių, bet ir dėl pačios Lietuvos vardo garsinimo, – savo įspūdžiais dalijosi buriuotojas. – Tada, kai apie Lietuvą yra kalbama gerai, ir patiems lietuviams negėda pasakyti, kad jų šaknys yra lietuviškos. Tuomet ateina pasididžiavimo jausmas.”

Plaukimas be audros – ne plaukimas

Pats P. Kovas jau plaukė dvi ,,Tūkstantmečio odisėjos” atkarpas. Paklaustas apie asmeninius išgyvenimus, jis sakė, kad jam, kaip buriuotojui, kuris buriuoja nuo vaikystės, kaip ir kiekvienam kitam jūreiviui, apiplaukti aplink pasaulį buvo viso jo gyvenimo svajonė. ,,Kai rinkausi etapą, buvo galima rinktis arba Indijos, arba Ramųjį vandenyną. Aš pasirinkau Indijos, nes tikimybė pakliūti į audrą buvo pakankamai didelė, – sakė Kovas. – Man plaukimas be audros – ne plaukimas. Paprastas angliškas minkštas pasiplaukiojimas nevilioja.” Vienos audros P. Kovui ir jo įgulai išvengti nepavyko. Tai buvo 8 metrų bangos, pradėjusios lūžinėti atvirame vandenyne. Laivas čiuožė 30 mylių greičiu ir taip lėkta 12 val. ,,Niekad gyvenime to turbūt daugiau nepatirsiu”, – prisipažino P. Kovas.

Į Lietuvą, Klaipėdą, ,,Ambersail” planuoja sugrįžti liepos 5 d., Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse, kur buriuotojai drauge su viso pasaulio lietuviais 9 val. vakare (Lietuvos laiku), 1 val. p. p. (Čikagos laiku) giedos ,,Tautišką giesmę”. ,,Tokiu būdu garsiai ir išdidžiai pasauliui pranešime, kad Lietuvai jau 1000 metų,” – sakoma buriuotojų kvietime. „Tūkstantmečio odisėjos” vadovas Daubaras įsitikinęs, jog ,,tai bus mūsų visų duoklė istorijai, mūsų tautai ir palikimas ateities kartoms.”