,,Gyvybės medis”

BEATA ČIURLIONIENĖ

Š. m. gegužės 30 dieną Dievo Motinos parapijos salėje įvyko trijų Cleveland grupių – ,,Naujoji intriga”, ,,Švyturys” ir ,,Švyturiukai” – koncertas ,,Gyvybės medis”. Koncerto dirigentas – Saulius Kliorys, šokių grupių vadovė – Aušrinė Širvinskienė, mokytojos – Monika Čepulytė, Aleksa Narbutaitytė ir Eglė Širvinskaitė, akompaniatorė – Rita Čyvaitė- Kliorienė, garso režisierius – Greg Priddy, apšvietimo inžinierius – Marius Juodišius, maketavimo inžinierius – Ričardas Širvinskas, scenografai – Jūris Čiurlionis ir Vitas Čyvas, programos vedantieji – Valentinas Gruzdys (lietuvių kalba) ir Alina Raulinaitytė (anglų kalba).

Cleveland „Švyturio” šokių grupei jau šešeri metai. Šis koncertas – kūrybingo, intensyvaus ir atkaklaus darbo rezultatas. 2007 metais „Švyturio” grupė dalyvavo Lietuvos dainų šventės šokių dienoje, o pereitais metais – XIII Šiaurės Amerikos šokių šventėje Los Angeles. 2007 metų rudenį prie grupės prisijungė jaunesnių šokėjų ratelis „Švyturiukai”.

Choras ,,Naujoji intriga” susikūrė prieš ketverius metus. Grupės vadovas S. Kliorys norėjo suburti jaunimo grupę ir juos paruošti dalyvauti VIII Dainų šventėje. Manau, kad tiek pats vadovas, tiek jaunosios dainininkės negalvojo, kad praėjus ketveriems metams jų choras dar tebegyvuos.

* * *

Koncertas ,,Gyvybės medis” – tai ketvirtasis kūrybinio bendradarbiavimo tarp šių dviejų grupių vaisius. Šis koncertas buvo skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Iš scenos priekyje stovinčios varpinės nuaidėjus varpo dūžiams, salę užtvindė nenusakomo aiškumo ir sodrumo bei ypatingai taisyklingos lietuviškos tarsenos perpildytas Sauliaus Gruzdžio balsas: ,,Ar girdite – tai beldžias amžinybė, begalinis laikas iš praeities į ateitį, iš amžių glūdumos į amžių šviesą.” „It is the sound of those who came before us, it is the sound of their dreams, hopes and desires. Now hear our singing, and in it hear the intonation of our mothers and fathers” – išraiškinga anglų kalba tęsė mintį Raulinaitytė. Šiais žodžiais prasidėjo pirmoji koncerto dalis, kurioje klausėmės „Naujosios intrigos” atliekamų dainų, perpintų vedančiųjų skaitomomis mintimis.

Amžinybė, Prigimtis, Gyvybė, Gyvenimo patirties gija, Meilė, Svajonė – tai temos, kurias merginos palietė per dainą, muziką, poeziją ir meną. Nenuostabu, kad pirmosios trys dainos „Oi tu, ąžuolėli”, „Plaukia antelė” ir „Išėjo tėvelis” – lietuvių liaudies dainos. Jose buvo pasėta dainos kūrybinė sėkla, jose nežinomi kūrėjai pradėjo tiesti žmonijos kūrybinį kelią. Kiekvienas žmogus atskirai yra toks mažas, tačiau, kai suartėja su kita kūrybine jėga, kai susilieja ir persipina gyvenimo patirtys, vingiai, sėkmės ir nesėkmės, pasidaro toks didelis. Sekusios dvi dainos (L. Abario ir Braziūno „Išdainuoti širdimi pasaulį mokei” bei Govėdo ir C. Causley „I Am the Song”) ir buvo skirtos tiems žinomiems ir nežinomiems gyvenimo mokytojams ir kūrybinės ugnelės saugotojams.

Bet pasaulis nebūtų toks, koks dabar yra, be pačios stipriausios varomosios jėgos – Meilės. „Love is patient. Love is kind. It does not envy, it does not boast, it is not proud. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną, ir pažinčiau visas pasaulio dovanas ir visą mokslą. Jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas”, – toliau skaitė koncerto vedantieji. Meilė yra tokia galinga – ji gali pakelti iki pat debesų ir tuoj pat nutrenkti atgal į žemę. Bet jos jėga yra neišsenkanti, jos patirtys – nepakartojamos, jos kūrybinė – varojomoji galia – nenugalima. Apie tai bylojo ir sekusios dainos – O. Ditkovskio ir A. Jonyno „Aš mylėjau tave” bei L. Abario ir K. Borutos ,,Žuvėdra”.

Pasigirdo dar keli varpo dūžiai. Ar kažką užmiršom, ar kažko dar nepasakėm? Taip, juk svajonė – tai ne ką mažesnė žmogaus kūrybinės esmės dalelė. „Lai mūs svajų ir siekių pumpurais pražysta mūs Gyvybės medis, kaip simbolis ateinančioms kartoms – tęs protėvių, tėvų ir mūs pradėtą darbą. Mylėti! Kurti! Siekti! ir Pasiekti !”

Pirmoji dalis pasibaigė B. Balakauskienės daina „Svajonių lietus” bei k. Daugirdo „Saulė dovanojo man Tave”.

* * *

Dirigentas yra bet kokio muzikinio kūrinio varomoji jėga – jis valdo tempą, ritmą, garso stiprumą. S. Kliorys atliko šį darbą be priekaištų. Jo dėka atskiros koncerto dalys buvo sujungtos į vieną darnų ir sklandų muzikinį vienetą. Visa choro programa buvo labai nuosekli, mintis, muzika ir vizija kūrė mūsų istorijos tapybą. M. Juodišiaus išmoningas apšvietimas suteikė kiekvienai koncerto daliai tinkamą nuotaiką. Patyrusi R. Kliorienės ranka papildė gerai pergalvotas programos dainas. Paskutiniams akordams tebeskambant merginos nusileido į salę ir pabirusios tarp žiūrovų „apipylė” juos įvairiaspalvių rožių lapelių žiedlapiais – svajonių, meilės ir kūrybos lietumi.

* * *

Po pertraukos scenoje pasirodė „Švyturio” ir ,,Švyturiukų” šokėjų grupė (daugelis merginų dalyvauja ir chore, ir šokių grupėje). Antroji dalis vėl tęsė Amžinybės, Meilės ir Gyvenimo temą. Visi keturiasdešimt šokėjų suėjo į sceną iš salės galo, nešdami savo delnuose mažytes žvakutes. Trys „Švyturio” šokėjos tuo metu scenoje jau šoko „Aukuro kūrimo” šokį, kurį specialiai šiam koncertui pagal B. Kutavičiaus muziką paruošė viena iš šokėjų E. Juodišiūtė. Lėtai ir ramiai vaidilučių rūbus vilkinčios merginos sukabino savo žvakutes ant scenos, prie šonuose esančių gyvybės medžių, ir prisijungė prie ugnies kūrenimo ritualo, kuris perėjo į du pagoniškus „Saulele ” ir „Sesė sodą sodino” šokius. Jie toliau tęsė pirmos dalies vilties ir amžinųjų vertybių temą – žydinčių obelų šakelėmis pasipuošusios merginos tarsi sakė, kad gyvenimo ciklas tęsiasi ir kartojasi, viltis ir meilė suteikia ryžto gyventi, kurti, dirbti, siekti naujo net ir neviltyje. „Suraskim kiekvienas viltį savyje, kad prisikeltų mūsų meilė – meilėje tiesa.” Ir vėl maloniai nustebino Juodišiaus išmoningas apšvietimas, suteikęs koncertui paslaptingo, ritualinio teatro jausmą, nuostabiai išryškinant tautinių rūbų grožį.

Visuomet koncertų metu mažieji dalyviai susilaukia daugiausia plojimų – šis koncertas nebuvo išimtis. Tik nuskambėjus pirmiems „Polka mažylė” akordams (choreografija Politaitės), žiūrovai tuoj pat pradėjo pritarti karštais plojimais. Ir visai nesvarbu, kad gal ir buvo keletas mažų klaidelių, kad gal kažkuris iš šokėjų ne į tą pusę nusisuko – niekas to nepastebėjo. Jie išmoks, jie suaugs, jie pakeis į gyvenimo platybes iškeliaujančius vyresniuosius draugus, kurie šio koncerto metu keliavo per Lietuvos tūkstantmetę istoriją, šokdami įvairius laikotarpius atspindinčius šokius: „Mikita” „Rolenderis”, „Žirklės”, ,,Lenciūgėlis”.

Ypatingai norėčiau paminėti merginų atliktą Morkūnienės ir Juozapaičio šokį ,,Reketas”. Manau, kad šis šokis buvo pats stipriausias visoje programoje. Džiugu paminėti, kad jo dar niekas iš kitų Šiaurės Amerikos grupių nėra pastatę. Vienas iš paskutinių koncerto šokių „Kūgiukas” (choreografija J. Lingio, aprašymas G. Grinkevičiaus, muz. A. Bražinsko), kuris buvo atliktas visos „Švyturio” grupės, susilaukė garsiausių ir karščiausių plojimų.

Ir staiga – staigmena. Pasigirsta aižus telefono skambutis ir į sceną išeina vienas iš mažųjų šokėjų, jau be tautinių rūbų, dėvėdamas šiam koncertui specialiai pagamintais „Gyvybės medžio” marškinukais, nešinas senoviniu telefonu. Vėliau visi likę „Švyturiukai” suėjo į sceną su savo mobiliais telefonais ir atliko grupės vadovės A. Širvinskienės sukurtą šokį.

Tuoj pat po šio šokio į sceną išėjo Aleksa Narbutaitytė ir Tadas Širvinskas, apirengę džinsais, teniso bateliais ir spalvotais marškinėliais ir pradėjo koncerto baigiamąjį šokį moderniu hip hop šokiu, kurį pagal Darude muziką pastatė pati Aleksa. Muzika ir apšvietimas ypatingai sėkmingai papildė vienas kitą, o vėliau, kai scenoje suėjo visas „Švyturio” jaunimas, ir atkartojo solinę šokio dalį, atrodė, lyg būtum šiuolaikinio Romeo ir Džiuljetos miuziklo „West Side Story” pastatyme. Kas tai? Meilė, Svajonė, Kūryba, Gyvenimo jėga.

Pačiame koncerto gale visi šokėjai ir dainininkai dar kartą suėjo į sceną ir V. Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė” akordams skambant tarė padėkos žodžius savo be galo mylimiems vadovams, visiems, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie šio koncerto rengimo, apdovanodami juos pavasarinių gėlių puokštėmis.

Po koncerto visi žiūrovai buvo pakviesti į svetainę pasivaišinti gausiomis, skaniomis ir išmoningomis choristų ir šokėjų tėvelių paruoštomis vaišėmis.

P. S. Po savaitės, birželio 7 dieną, „Gyvybės medžio” programa buvo parodyta Detroit lietuvių parapijoje. Choristai ir šokėjai buvo labai šiltai priimti, susilaukė labai daug gausių ir audringų plojimų. Šį koncertą surengė Lietuvos Dukterų organizacija, kuri rūpinasi rimtai sergančiais ligoniais ir renka lėšas padengti draudimo neapmokamas išlaidas. Cleveland jaunimas į Detroit nuvažiavo savo jėgomis ir lėšomis ir visą koncerto pelną skyrė Lietuvos Dukterų tauriam ir prasmingam darbui paremti.



Ričardo Širvinsko nuotraukos